Kultūra – kultūrologijos pažinimo ir tyrimo objektas

Kultūra – ne visuomet aiškiai suvokiamas tarpininkas tarp žmogaus ir jį supančio pasaulio – tai žmogaus sukurti daiktai ir simboliai. Šie reikiniai tapo daugelio mokslinio pažinimo sričių, taip pat ir kultūrologijos, tyrinėjimo objektu. Tačiau kultūra ne tik žmogaus sukurti materialūs objektai, bet ir socialinės normos, papročiai, idėjos, vaizdiniai, simboliai, pasireiškiantys įvairiose dvasinėse vertybėse, žmonių santykiuose, požiūryje į gamtą, kitas kultūras bei žmones. Ji kartu elgesys, kuris motyvuojamas bei reguliojamas ne biologinių, o tik žmonėms būdingų socialinių interesų, poreikių, visuomenėje nusistovėjusių gyvenimo normų. Todėl, skirtingai nei gamtinės kilmės biologinės savybės, kultūra ne paveldima, o perprantama gyvenant visuomeninį gyvenimą, mokantis, auklėjant. Akivaizdu, kad kultūra yra „antgamtinė“ kultivuota gyvenamoji žmonių aplinka, sukurta tam tikros žmogaus veiklos. Tačiau kultūrą apibūdinnančių ir apibrėžiančių sąvokų yra be galo daug, pvz: kultūra yra 1) kraštutinė visų pargrindinių istorinio proceso sudedamųjų dalių (ekonominių, socialinių – politinių, ideologinių, praktinių, techninių, mokslinių, meninių, moralinių, religinių, tautinių, buitinių) bendrybė; 2) išmokstamo elgesio visuma, paplitusi visuomenėje, arba elgesys, suformuotas individo prisitaikymo prie grupės metu; 3) skirtingos istoriškai konkrečios žmogaus veiklos formos, arba produktai, savitai pasireiškę per įvairius visuomenės raidos tarpsnius ir įvairiuose regionuose. Yra daugybė žodžio „kultūra“ pareiškimų, kurie pažymi ir apibūdina vienokią ar kitokią šio žodžio reikšmės ypatybę. Tačiau abstrakčiausia prasme kultūra dažniausiai traktuojama kaip ypatinga, savarankiška vertybių, normų, simbolių, gyvenimiškų orientacijų sritis, įvairiais atžvilgiais lemianti žmonių santykius su visuomene, turtu, valdžia, laiku, trancendentaliniu pradu ir kt. Vadinasi, skirtingas požiūris į kultūras atveria jas lyginamajai analizei ir bendrų žmonių bruožų išryškinimui.
Kultūrai esant sudėtingai sistemai, jos reiškiniams tirti būtina daugelis kultūrologinių moklsų. Neatsitiktinai iš senesnių kultūros reiškinius nagrinėjančių moklsų filosofijos, istorijos,antropologijos, sociologijos, psichologijos išsirutuliojo kultūrologinių mokslų sistemą sudarančios šakinės kultūrologinės disciplinos: kultūros istotija, kultūros filosofija, kultūrologijos istorija, kultūros antropologija, kultūros sociologija, kultūros psichologija ir kitos. Visoms joms būdingas savitas požiūris į bendrą tyrimo objektą – kultūrą. Tam kad būtų susistemintos ir savaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!