Visuomenės tyrinėtojai sociologijos objektą dažniausiai apibrėžia paprastai ir trumpai - tai visuomenės, jos atskirų grupių bei individų veiklos tyrimas. Tokį apibrėžimą būtų galima tiesiog sieti su pačiu sociologijos termino etimologiniu aiškinimu. Sociologijos terminas sudarytas iš dviejų skirtingų kalbų žodžių: lot. societas - visuomenė ir gr. logos - mokslas, žodis, kalba protavimas ir t.t. Pirmą kartą jį įvedė prancūzų matematikas ir filosofas Augusto Comte'as (1799-1847), kuris formaliai ir laikomas sociologijos mokslo pradininku. Nors, kaip pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, teisininkas, pirmasis tarpukaryje pradėjęs VDU dėstyti sociologiją, Petras Leonas(1864-1938), sociologijos terminas yra monstriškas darinys (Leonas 1995/1939,36), vis dėlto sociologijos terminas gana greitai prigijo kaip naujojo mokslo pavadinimas. Siekdami sociologijos pripažinimo, naujojo mokslo šalininkai savo tyrinėjimų sritį turėjo atsikovoti tiek iš ilgą ir turtingą tradiciją turėjusios filosofijos ar teisės, tiek iš XIX a. atsirandančių kitų visuomenės mokslų, ypač ekonomikos [6].
Nuo pat savo pradžios sociologija suprato save kaip mokslą. Būta daug diskusijų dėl tikslios šios saviapibrėžties reikšmės. Pavyzdžiui, vokiečių sociologai visuomet gerokai stipriau akcentuodavo skirtumą tarp socialinių ir gamtos mokslų negu jų kolegos prancūzai ar amerikiečiai. Bet sociologų ištikimybė moksliniam etosui visose šalyse reiškė pasiryžimą ir norą paklusti mokslinės metodikos normoms. Jei sociologas lieka ištikimas savo pašaukimui, tai jo išvados turi būti pagrįstos tam tikromis akivaizdžiomis tyrimo taisyklėmis, įgalinančiomis patikrinti, pakartoti ar patobulinti jo atradimus. Būtent ši mokslo disciplina dažnai turi motyvą, verčiantį skaityti sociologijos veikalą, o ne, tarkim, romaną ta pačia tema, nors pastarasis galėtų pavaizduoti įvykius daug įspūdingesnių bei įtikinamesnių stiliumi. Kadangi sociologai stengėsi sukurti savus aiškius mokslo principus, jie buvo priversti mąstyti apie metodologijos problemas. Štai kodėl metodologija yra reikalinga ir pagrįsta sociologijos dalis [1].
Darbo objektas – kokybiniai sociologinio tyrimo metodai.
Darbo tikslas – aptarti kokybinius sociologinio tyrimo metodus.
Darbo uždaviniai: apibūdinti kokybinę metodologiją, atskleisti kokybinių tyrimų sampratą, pateikti kokybinio tyrimo planą bei kokybinio tyrimo modelius, supažindinti su kokybinių tyrimų strategijomis.
Tyrimo metodas –...
Šį darbą sudaro 6381 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!