Sociologinės informacijos patikimumo kontrolės metodai

Pirmas žingsnis, kuris turi būti padarytas sprendžiant sociologinės informacijos patikimumo padidinimo problemą – galimų klaidų išaiškinimas. Kokiu būdu tai padaroma Įprastinis kelias – hipotezių apie galimų klaidų šaltinius formulavimas ir specialių tyrimų (metodinių eksperimentų) šioms hipotezėms patikrinti vykdymas. Ši situacija yra analogiška tai, kai tikrinamos mokslinės teorijos. Teorijos teisingumas patvirtinamas empiriniais faktais. Tačiau , kiek bebūtų daug faktų, jie galutinai negali įrodyti teorijos, nes visada gali atsirasti faktas, kuris šiai teorijai prieštaraus ir , kurio paaiškinimui reikės sukurti naują teoriją. Pasirodo, kad empiriškai įrodyti tyrinėtojo gautos informacijos patikimumą pilnai neįmanoma, bet kuo pilnesnė galimų klaidų hipotezių sistema bus sukurta, tuo su didesniu patikimumu bus galima žiūrėti į gautą informaciją.
Informacijos klaidingumo išaiškinimo sudėtingumas susijęs su tuo, kad nėra hipotezių sukūrimo metodo, nėra nei kriterijų, pagal kuriuos galima būtų pilnai įvertinti klaidas. Viskas, ką dabar galima pasiūlyti, - tai įvairus klaidų klasifikavimas, kuris gali padėti tyrinėtojui sukuriant hipotezes apie klaidas jo gautoje informacijoje. Tuo tikslu ap ir daroma patikimumo charakteristikų klasifikacija – pagrįstumo, reprezentatyvumo, teisingumo ir stabilumo. Tai tik bendri orientyrai, reikalinga detalesnė klasifikacija. Todėl nurodytos informacijos charakteristikos konkretizuojamos sociologinio tyrimo etapams (informacijos surinkimas, kodavimas, informacijos apdorojimas ir t.t.) arba šios charakteristikos konkretizuojamos informacijos surinkimo metodams (interviu, anketos, apklausimas paštu, stebėjimas ir t.t.), arba jos konkretizuojamos konkrečioms situacijoms ar tyrimo problematikai.
Kiekvienam nagrinėjamam tyrimo etapui, kiekvienma metodui, vienai ar kitai problemai, klaidų klasifikacija yra neatliekama – nagrinėjamos tik kai kurios klaidos ir duodamos tik kai kurios rekomendacijos. Kadangi standartinių klaidų aptikimo metodikų nėra, todėl kiekvienas tyrinėtojas sukuria savo būdus, kurie padės įvertinti galimas klaidas konkrečioms situacijoms.
Toliau pateikiamas pavyzdys – tai darbinė schema, kuri naudojama galimų klaidų aptikimui įvertinant tyrimo procedūrą respondentų apklausos būdą.
Jeigu nevertinti klaidas atrenkant respondentus ir pagrįstumo klaidas, todėl norint gauti patikimą informaciją, būtina, kad respondentas , pirma, norėtų (sutiktų) atsakyti į anketos klausimus, antra, galėtų į juos atsakyti. Išnagrinėsime pagrindines...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!