Kasdieniniame gyvenime informacijos sąvoką dažnai vartojame kaip savaime suprantamą, net nesigilindami, kas po ja slepiasi, ir įsivaizduojame, kad kalbame apie tai, dėl ko esmės ir prasmės neabejojame. Tačiau pradėjus plačiau naudoti ryšių priemones, o po to ir kompiuterius, vystytis informatikai, atsirado būtinumas matuoti informacijos kiekį ir kokybę, o tuo pačiu ir informacijos sąvoką nusakyti griežčiau. Straipsnyje apibendrinami informacijos sampratos ir vertinimo plėtros tyrimai, išskiriamos ryškiausios tos veiklios kryptys, siūloma, kaip vertinti informaciją jos vartotojų požiūriu, kai ji formuojama veikiant kompiuterizuotoms informacinėms sistemoms.
Informacija paprastai vadiname tai, ką priimame regėjimu, klausa, stebėdami gamtoje arba visuomenėje vykstančius reiškinius, procesus ir pan. Tokios intuityvios informacijos sąvokos sampratos pakako buitiniam informacijos suvokimui. Griežčiau apie informaciją prabilo K. Šenonas (C. E. Channon), kuris nagrinėjo informacijos pranešimų, aprašomų tam tikrais ženklais, perdavimo ryšių kanalais klausimus (K. Šenonas, 1963). Informacijos sąvoką aiškino siedamas kokybinį jos apibrėžimą su kiekybiniu įvertinimu (pranešimu apibrėžiamos informacijos kiekio matavimu). Informaciją jis vertino kaip inžinierius, siedamas ryšių kanalais perduodamus pranešimus su tų pranešimų informatyvumu. Pagal šią grynąją (statistinę) informacijos teoriją, pranešimas, kurį gauna informacijos vartotojas, turi informacijos tik tada, jei prieš tai nebuvo tikslių žinių apie jos šaltinio būseną, t. y. buvo neapibrėžtumas. Kai bandymo ar įvykio gali būti tik viena baigtis, ir ją stebėtojas žino iš anksto, jokio neapibrėžtumo nėra. Kai iš anksto nežinoma, kokia konkretaus atvejo baigtis, tada stebėtojas, gavęs pranešimą apie bandymo rezultatą, gauna ir tam tikrą informacijos kiekį. K. Šenonas informacija pasiūlė vadinti tai, kas jos gavėjui padeda sužinoti ką nors nauja, sumažinti neapibrėžtumą. Pranešime, pasak jo, yra tiek informacijos, kiek jos gavėjas sužino daugiau apie tuo pranešimu nusakomą reiškinį, daiktą, procesą ar įvykį. Šiam tikslui patogus logaritminis neapibrėžtumo pokyčio (entropijos) matas, kuris tinka todėl, kad turi adityvumo savybę, t. y. jį taikant galima entropijas sumuoti. Stebėtojo gautos informacijos kiekį galima išreikšti skirtumu tarp to neapibrėžtumo, kurį stebėtojas turėjo prieš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!