Prievolės samprata

Kaip dažnai gyvenime susiduriame su tuo, kad kažkam kažką esame pažadėję padaryti, padėti ar tiesiog būname skolingi. Taip pat būna situacijų, kai iš mūsų kažko teisėtai reikalauja kiti žmonės. Teisėje visi tie reikalavimų ir įsipareigojimų santykiai vadinami prievolėmis.
Prievolių teisė užima labai didelę bei svarbią dalį Civiliniame kodekse, kadangi labai daug įvairių santykių yra būtent tuo ir paremti. Tai visas šeštas skyrius, kuriame aprašomos prievolės, su jomis susijusios sutartys bei kiti artimi dalykai. Apskritai privoliu teisė – tai civilinės teisės specialiosios dalies pošakė, reglamentuojanti santykius, vadinamus prievolėmis.
Prievolė – tai toks teisinis santykis, kurio viena šalis turi teisę reikalauti (reikalavimo teisę) kitos šalies atlikti jos naudai tam tikrus veiksmus, o pastaroji turi pareigą savo veikla įgyvendinti tą reikalavimo teisę. Prievolė du subjektus, kreditorių ir skolininką, susieja įsipareigojimais, kurie susidaro tarp fizinių ir juridinių asmenų dėl materialinių ir kitokių vertybių perleidimo, darbų atlikimo, krovinių bei keleivių vežimo, paslaugų suteikimo, padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei kitais atvejais.
Taigi darbo tikslas – apžvelgti prievolės sampratą, sampratos kilmę ir svarbiausius bruožus.
Prievolėms priklauso labai įvairūs civiliniai santykiai. Tačiau, nors ir įvairūs, jie turi tam tikrą ekonominį ir juridinį bendrumą. Tai leidžia nagrinėti juos kaip vienos rūšies teisinius santykius, kuriuos jungia bendra prievolės sąvoka ir įstatyme suformuluotos tam tikros taisyklės, kurios taikomos visoms prievolių įvairovėms, ir keletas specialių taisyklių.
Ekonominiu požiuriu tai yra tokie santykiai, kuriais perkeliamas turtas ir kiti darbo rezultatai. Pagrindinis judėjimas yra iš gamybos sferos į vartojimo sferą (gamybinę ir asmeninę), pavyzdžiui, tiekimas, pirkimas pardavimas, ekspedicija. Prievoles gali apriboti tik cirkuliacijos sfera, pavyzdžiui, prievoliniai santykiai didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Jos gali būti vienoje gamybos sferoje.
Prievolinių santykių būdu gali judėti ne tik turto daiktinė forma, bet ir kiti darbo rezultatai, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi įgytos teisės ir pareigos.
Ekonomiškai nuosavybė yra pasisavinimo teisė, o prievoliniai teisiniai santykiai - jau pasisavinto turto perkėlimo būdas. Tai gali būti pasisavinimas realizacijai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!