Prekių ženklai Europoje

ĮVADAS Prekių ženklas –tai bet koks žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima grafiškai pavaizduoti. Prekių ženklai atlieka keletą funkcijų, t.y. padeda atskirti vienos įmonės gaminius ar teikiamas paslaugas nuo kitų įmonių gaminių ir paslaugų, duoti nuorodą į prekių ar paslaugų kilmę, susieti gaminius ar paslaugas su ypatinga jų kokybe, taip pat skatinti gaminių pardavimą ir paslaugų tiekimą. Prekių ženklo savininkas gali laisvai naudotis savo prekių ženklu, tačiau norėdamas įgyti išimtines teises į jį, t. y. uždrausti kitiems asmenims naudotis prekių ženklu, turi jį įregistruoti. Vadinasi, rinkoje įgyjama monopolija. Ta monopolija yra laikina, trunka tam tikrą laiką ir dėl apsaugos termino pratęsimo turi teisę spręsti pats teisės turėtojas. Šiuo metu egzistuoja trys registravimo sistemos: nacionalinė, Europos Bendrijos ir tarptautinė. Kiekvienas norintis įregistruoti ženklą turi rimtai apsvarstyti, kurią iš šių sistemų rinktis. Tai priklauso nuo to, kokioje teritorijoje planuojama prekiauti ar teikti paslaugas ir, žinoma, kokios yra norinčio įregistruoti ženklą asmens finansinės galimybės. Šio darbo paskirtis yra pasitelkiant teisės aiškinimo metodus atskleisti atskirų sistemų sukūrimo tikslus ir naudą, aptarti procedūrinius registravimo sistemų aspektus, aptarti sistemų tarpusavio sąveiką ir kodėl šiam klausimui reikalingas dėmesys. Daugelyje teisės filosofijos krypčių laikomasi nuomonės, kad teisė yra nuosekli, darni vienokio ar kitokio lygio elgesio taisyklių sistema. Va­dinasi, kiekviena elgesio taisyklė (teisės norma) yra komplekso, visu­mos dalis ir šiame komplekse turi savo vietą. Todėl, bandant atskleisti tam tikrus intelektinės nuosavybės teisės institutus, reikia naudoti sisteminį aiškinimo metodą. Lyginamąjį metodą savo darbe panaudojome, norėdamos atskleisti skirtumus ir panašumus tarp trijų registracijos lygių. Pirmiausia aptariama nacionalinė prekių ženklų registracija, tada Europos Bendrijos registracijos sistema lyginama su nacionaline, o galiausiai tarptautinė aptariama lyginant su nacionaline ir Europos Bendrijos. Aišku, kad taikant bet kurį teisės aiškinimo metodą būtina remtis logika, todėl mūsų darbe panaudotas ir loginis teisės aiškinimo metodas. TERITORIJOS, KURIOSE GALIMA NACIONALINĖ, BENDRIJOS BEI TARPTAUTINĖ PREKIŲ ŽENKLŲ REGISTRACIJOS Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymas numato, kad registruojant prekių ženklą nacionaliniu lygiu, prekių ženklui suteikiama apsauga tik Lietuvos teritorijoje, t. y. ten, kur jis yra įregistruotas. Tačiau kartais ženklo apsaugos reikia visose Europos Bendrijai priklausančiose šalyse, t. y. Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse bei Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine. Tokiu atveju galima paduoti paraišką Bendrijos prekių ženklui registruoti. Bendrijos ženklas –tai tas pats prekių ženklas, kurį galima registruoti ir Lietuvoje, tačiau jo privalumas yra tas, kad viena paraiška galima apsaugoti ženklą visose Europos Bendrijai priklausančiose valstybėse. Pirmosios paraiškos Bendrijos ženklui buvo paduotos 1996 m. sausio 1 d. Europos Bendrijos prekių ženklas yra vieningas ir nedalomas intelektinės nuosavybės objektas, kurio galiojimas nėra ir negali būti ribojamas nacionalinių valstybių teritorijomis. Be nacionalinio ir regioninio ( Europos Bendrijos) yra ir tarptautinis prekių ženklų apsaugos lygmuo. Tarptautinė prekių ženklų registravimo sistema vadinama „Madrido sistema“ ir susideda iš dviejų tarptautinių instrumentų –Madrido Sutarties ir Madrido Protokolo. Madrido protokolas įtvirtina tuos pačius esminius pricipus kaip ir Madrido Sutartis, tačiau įveda keletą svarbių naujų bruožų, kurie pašalina kai kuriuos sunkumus, dėl kurių dalis šalių nesijungia prie Madrido Sutarties. Nepaisant daugybės panašumų, Sutartis ir Protokolas yra dvi atskiros sutartys. Todėl viena valstybė gali būti prisijungusi tik prie Protokolo, o kita –tik prie Sutarties. Tačiau jei kuri nors valstybė yra jų abiejų narė, pirmenybė teikiama Protokolui. Lietuva yra prisijungusi prie Madrido Protokolo. Pagal Protokolo 3bis str., tarptautinės registracijos suteikiama apsauga galios tose šalyse narėse, kuriose apsaugos prašė paraišką paduodantis asmuo arba tarptautinės registracijos savininkas. NACIONALINĖ PREKIŲ ŽENKLŲ REGISTRACIJOS SISTEMA Nacionaliniu lygiu paduoti paraišką prekės ženklui registruoti turi teisę šie subjektai: 1) fizinis ar juridinis asmuo; 2) keletas fizinių ar keletas juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu, kurie, įregistravus ženklą, pripažįstami ženklo bendrasavininkiais; 3) asmenų sąjunga (asociacija, susivienijimas, konsorciumas ir pan.), norintys įregistruoti kolektyvinį ženklą. (11 str.) Atstovavimas: Fizinis, juridinis asmuo ar keletas jų bei asmenų sąjunga gali paraiškas paduoti ne tik patys, bet ir per atstovus, įskaitant patentinį patikėtinį. Patentinių patikėtinių teisinį statusą reglamentuoja nuostatai, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 1992 m. gegužės 20 d. Kai paraišką nori paduoti užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys LR ar kitoje ES valstybėje narėje ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys LR įregistruoto filialo ar atstovybės ar kitoje ES valstybėje narėje savo buveinės, filialo ar atstovybės, yra numatytas privalomas atstovavimas, t.y. jie tai gali padaryti tik per patentinius patikėtinius. Be to, tik patentinis patikėtinis šiuo atveju atlieka kitus su registracija susijusius veiksmus, įskaitant ir atstovavimą Apeliaciniame skyriuje. Jei yra keli pareiškėjai ir nors vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės fizinis ar juridinis asmuo, paraišką galima paduoti ir ne per patentinį patikėtinį.(11 str.). Paraišką registruoti prekės ženklą sudaro tokie dokumentai: • prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą; • dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis už paraiškos padavimą. Šie du dokumentai yra privalomi norint paduoti paraišką. LR Prekių ženklų įstatyme yra numatyti ir kiti dokumentai, tačiau juos privalu pristatyti tik esant tam tikroms aplinkybėms (pareiškėjo įgaliojimas atstovui, jeigu paraišką paduoda jo įgaliotas asmuo; prašymas suteikti prioritetą, leidimas, sutikimas, kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai, teisių savininko ar jo teisių perėmėjo duotas sutikimas naudoti ženkle saugomą pramoninį dizainą ar kitą pramoninės nuosavybės objektą, autorių teisių saugomą literatūros, mokslo, meno kūrinį, žinomo asmens pavardę ar vardą, meninį pseudonimą ar portretą). Be to, LR prekių ženklų įstatymo 11 str. 5 d. yra numatyti dokumentai, kurie sudaro prašymą. Prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą pateikiamas 3 egzemplioriais.Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška ir ji paduodama tiesiogiai Valstybiniam patentų biurui (toliau –VPB) paraiškų priėmimo ir raštvedybos skyriui. Prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą turi būti užpildytas lietuvių kalba, jeigu kiti dokumentai pateikiami ne lietuvių kalba, tai per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo dienos turi būti VPB pateiktas jų vertimas į lietuvių kalbą.(11 str.) Mokėjimo principai: Kaip anksčiau minėta, vienas iš paraišką sudarančių dokumentų yra patvirtinimas, kad sumokėtas mokestis už paraiškos padavimą. Tokiu dokumentu gali būti mokėjimo pavedimas su banko žyma, banko kasos kvitas arba pašto perlaidos į nurodytą sąskaitą kvitas. Mokestis turi būti sumokėtas litais. Pavyzdžiui, už paraiškos įregistruoti prekių ženklą padavimą yra nustatytas 240 Lt mokestis. Šie mokesčiai yra įskaitomi į valstybės biudžetą. Patvirtinimas, kad mokestis sumokėtas kartu su kitais dokumentais paduodamas VPB. Kai asmuo pateikia mokėjimo pavedimą arba kvito originalą bei jų kopijas, o VPB Paraiškų priėmimo ir raštvedybos skyriaus specialistas padaro atitinkamas žymas, iš mokėtojo gali būti paimtos minėtų dokumentų kopijos, kurių tikrumas patvirtinamas VPB specialisto parašu. Kai dokumentai VPB siunčiami paštu, turi būti pateikti mokėjimo pavedimų su banko žyma arba kvitų originalai. Mokesčio sumokėjimą patvirtinančiame dokumente arba prie jo pridėtame lydraštyje turi būti nurodytas paraiškos ar registracijos numeris, taip pat nurodyta, už kokius VPB veiksmus sumokėtas mokestis. (11 str., 27 str.) Prekių ženklo registravimo procedūra susideda iš tokių etapų: • Paraiškos padavimas. Tai yra sąlyga prasidėti prekių ženklo registracijos procesui, nes ja asmuo išreiškia savo norą įregistruoti prekės ženklą. Kaip anksčiau minėta, paraišką sudaro 2 būtini dokumentai, o esant tam tikrom aplinkybėm ir daugiau. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gauna visus paraišką sudarančius dokumentus. Nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą. Nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių galimo pažeidimo.(11 str., 12 str.). Tai yra ypač svarbu, nes daugelis nežino, jog nebūtina laukti registracijos pabaigos, kad būtų galima reikšti pretenzijas, tačiau tai daryti reikia itin atsargiai. Jeigu prekių ženklas nebus įregistruotas, tai asmeniui pareiškusiam ieškinį reiks apmokėti visas išlaidas, kurias turėjo asmuo, kuriam buvo uždrausta naudoti ženklą. • Paraiškos ekspertizė. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos atlieka formalią paraiškos dokumentų ekspertizę: patikrina, ar pateikti ir ar tinkamai įforminti paraiškos dokumentai Jei viskas padaryta tinkamai, VPB paraišką pripažįsta paduota ir suteikia jai padavimo datą bei numerį bei išsiunčiama pareiškėjui ar jo atstovui paraiškos priėmimo pažyma, kurioje nurodoma paraiškos padavimo data ir paraiškai suteiktas numeris. Toliau seka tai, jog yra tikrinama, ar pateikti visi reikiami dokumentai, ar jie atitinka Prekių ženklų įstatymo bei Registravimo taisyklių reikalavimus ir ar norimas įregistruoti prekės ar paslaugos ženklas, atitinka Nicos klasifikacijos reikalavimus. Jeigu nustatoma, kad pateikti ne visi dokumentai, ar jie neatitinka reikalavimų, tai pareiškėjui ar jo atstovui raštu pranešama apie tai, nurodant trūkumus ir reikalingas pastabas. Nustatomas 3 mėnesių terminas nuo pranešimo išsiuntimo dienos pataisymui, jei nepataisoma, VPB pripažįsta paraišką nepaduota ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui. Analogiškai sprendžiama problema, jei prekės ir (ar) paslaugos neatitinka Nicos klasifikacijos. Tik skirtumas tas, kad jeigu nesutinkama su nurodymais arba trūkumai neištaisomi, VPB atmeta visą paraišką arba tą jos dalį, kuri skirta toms prekėms ir (ar) paslaugoms, su kurių klasifikavimu nesutiko pareiškėjas ar jo atstovas. (13 str.) • Ženklo ekspertizė. Ji reikalinga tam, kad būtų nustatyta, ar ženklas atitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje numatytus absoliučius reikalavimus. Tokią ekspertizę atlieka ekspertas ir tikrina, ar tas žymuo gali būti ženklu. Ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai. Jeigu yra priimamas sprendimas neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų, jis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui. Beje, sprendime turi būti nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai. Tokiu būdu pareiškėjui ar jo atstovui suteikiama teisė per 3 mėnesius nuo sprendimo išsiuntimo dienos pateikti prašymą, kad būtų atlikta pakartotinė ekspertizė. Atlikus pakartotinę ekspertizę ir išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus argumentus, priimamas vienas iš šių sprendimų: 1. ankstesnį sprendimą neregistruoti ženklo pripažinti netekusiu galios ir įregistruoti ženklą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų; 2. sprendimą neregistruoti ženklo palikti galioti. Vieną iš šių priimtų sprendimų VPB ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui.(14 str.) Asmeniui, norinčiam įregistruoti prekės ženklą, kartais to nepavyksta padaryti, nes yra priimamas sprendimas neregistruoti prekės ženklo remiantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsniu. Tokiu atveju yra galimybė pareikšti apeliaciją. • Apeliacija. Taigi pareiškėjas ar jo atstovas nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu VPB priimtu sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo išsiuntimo dienos paduoti VPB Apeliaciniam skyriui rašytinę apeliaciją su motyvuotu prašymu peržiūrėti ekspertizės išvadas ir dokumentą, kad sumokėtas nustatytas mokestis (120 Lt). Išnagrinėjęs apeliaciją, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų: 1. apeliaciją patenkinti ir priimti sprendimą įregistruoti ženklą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų; 2. apeliaciją atmesti ir palikti galioti sprendimą neregistruoti ženklo. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su Apeliacinio skyriaus sprendimu, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo Apeliacinio skyriaus sprendimo priėmimo dienos apskųsti Apeliacinio skyriaus sprendimą Vilniaus apygardos teismui. (15 str.) • Protestas. Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnyje yra numatyta galimybė suinteresuotiems asmenims per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, remiantis absoliučiais atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančiu pagrindais, paduoti protestą Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui. Už protesto pareiškimą turi būti sumokėtas 320 Lt mokestis. Prekių ženklų įstatymo 6 ir 7 straipsniuose yra numatyti pagrindai, kuriais remiantis galima užprotestuoti ženklo registraciją.. Apeliacijos skyrius per 14 dienų nuo protesto gavimo dienos turi patikrinti, ar protestas atitinka reikalavimus ir ar sumokėtas reikiamas mokestis. Kai protestas yra priimamas, užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui išsiunčiamas protesto egzempliorius. Užprotestuoto ženklo savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo dienos privalo patekti motyvuotą atsakymą į protestą. Motyvuoto atsakymo į protestą nepateikimas laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime ir neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant. Apeliacijos skyrius, išnagrinėjęs protestą priima vieną iš šių sprendimų: 1. patenkina protestą ir ženklo registraciją pripažįsta negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų; 2. atmeta protestą ir ženklo registraciją palieka galioti. Užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui, protestą padavusiam asmeniui ar jo atstovui, nedalyvavusiems nagrinėjant protestą, apie priimtą sprendimą per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama raštu, pridėjus sprendimo nuorašą. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Priimtas sprendimas per 6 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Ir apeliacijų, ir protestų nagrinėjimo posėdžiai yra vieši ir jie vyksta pagal Apeliacijų ir Protestų nagrinėjimo taisykles AP/01/95. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo, užprotestuoto ženklo savininkas ar jų atstovai turi teisę dalyvauti vykstančiuose posėdžiuose. (18 str.) • Ženklo įregistravimas. Kai yra priimamas sprendimas ženklą registruoti, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui sprendimas ir nurodymas sumokėti mokestį. Pristačius dokumentą, kad mokestis sumokėtas, ženklas įrašomas į LR Prekių ženklų registrą ir apsauga jam suteikiama dešimčiai metų su galimybe pratęsti. Jei per 3 mėnesius mokestis nesumokamas, tai paraiška pripažįstama atšaukta. Be to, pats pareiškėjas ar jo atstovas bet kurioje stadijoje gali atšaukti savo paraišką arba sumažinti joje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą. Duomenys apie įrašytą ženklą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Dokumentas, liudijantis, kad prekės ženklas yra įregistruotas, yra ženklo registracijos liudijimas, kuris patvirtina ženklo įrašymą į LR Prekių ženklų registrą ir ženklo savininko išimtines teises į įregistruotą ženklą. Vidutinė registravimo trukmė: vidutiniškai prekių ženklas įregistruojamas per 16- 18 mėn. nuo paraiškos padavimo, tačiau siekiama, kad būtų įregistruojama per 12 mėn. BENDRIJOS PREKIŲ ŽENKLO REGISTRACIJA. JOS PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI LYGINANT SU NACIONALINE REGISTRACIJA Pripažintina, jog Europos Sąjungoje nė vienos intelektinės nuosavybės teisės srities derinimas nėra tiek toli pažengęs kaip prekių ženklų teisės. Nuo 1996 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungoje pradėjo veikti kokybiškai nauja ir atskira prekių ženklo teisinės apsaugos sistema –Bendrijos prekių ženklo teisinės apsaugos sistema, kuri sukūrė naują institutą –Bendrijos prekės ženklą (toliau –BPŽ), tapusį atskiru regioniniu, egzistuojančiu šalia nacionalinio prekių ženklo, prekių ar paslaugų žymenų apsaugos instrumentu. Lietuvos Respublikai nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, mūsų valstybės teritorijoje pradėjo veikti BPŽ apsaugos sistema, t. y. visų nuo šios sistemos veikimo pradžios iki šios dienos įregistruotų BPŽ apsauga pradėjo galioti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPŽ apsaugos sistemos ekonominis efektyvumas yra akivaizdus, kadangi verslo subjektai, norintys apsaugoti prekių ženklus, kuriais žymi savo prekes ar paslaugas, visoje Bendrijoje, užuot skyrę laiko ir išlaidų rūpindamiesi prekių ženklo apsauga kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, gali gauti apsaugą visoje Bendrijoje įregistravę pagal vieną paraišką bendrą BPŽ [10]. Atkreiptinas dėmesys, kad 1962 m. kovo 19 d. buvo priimtas Beneliukso prekių ženklų įstatymas, kuriuo remiantis buvo sukurtas bendras prekių ženklas, galiojantis Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge, dar vadinamas Beneliukso prekių ženklu. Beneliukso prekių ženklo apsaugos sistema literatūroje vadinama „mažojo Bendrijos prekių ženklo“ sistema arba „bandomuoju Bendrijos prekių ženklo projektu“ [10]. Kalbant apie teisines BPŽ atsiradimo prielaidas, BPŽ sistema buvo sukurta priėmus 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau –Reglamentas). Šis reglamentas iki šiol buvo keistas keturis kartus: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3288/94 dėl reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo pakeitimo, 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1653/2003 dėl reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo pakeitimo, 2003 m. spalio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2003 dėl reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo pakeitimo, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos Bendrijos prisijungimą prie 1989 m. birželio 27 d. Madride priimto Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ir 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 422/2004 dėl reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo pakeitimo. Kaip jau buvo minėta, BPŽ registracijos teikiama apsauga galioja Europos Bendrijos teritorijoje, t. y. ženklas turi vienodą galią visoje Bendrijos teritorijoje ir jo veikimas negali būti apribojamas tam tikromis Bendrijos teritorijos dalimis. Kaip nacionalinio prekės ženklo, taip ir Bendrijos ženklo savininkas turi išimtinę teisė naudoti tokį ženklą. Todėl Bendrijos ženklo savininkas turi teisę uždrausti tapataus ar panašaus ženklo naudojimą tapačioms ar panašioms prekėms žymėti visoje EB teritorijoje. Akivaizdu ir tai, kad BPŽ „negali būti registruojamas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!