Rusijos teismų sistema

Rusijos teismų sistema nustatoma Rusijos Federacijos Konstitucijos ir Federaliniu konstituciniu įstatymu. Lietuvoje teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Referate apžvelgsiu du pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius Rusijos teismų sistemą (t.y. Rusijos Federacijos Konstituciją (7-ą skyrių) ir federalinį konstitucinį įstatymą “Apie Rusijos Federacijos teismų sistemą”). Palyginimui pristatysiu Lietuvos respublikos teismus ir LR Konstituciją (tiksliau XVIII-XIX Konstitucijos skirsnius, kur kalbama apie Lietuvos teismus).
Rusijos federacijos Konstitucijos 7 skyriuje apibrėžiama Teisminė valdžia. Nurodoma, kad Rusijos federacijoje teisingumą vykdo tik teismai. Tai atitinka ir LR Konstitucijos 119 str., kur teigiama. kad teisingumą Lietuvoje taip pat vykdo tik teismai.
Rusijos Federacijoje Teisminė valdžia įgyvendinama per Konstitucinį, Pilietinį, Administracinį ir Baudžiamąjį teismų procesą.
Ir Rusijos Federacijos, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijose pabrėžiama, kad teisėjai ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Rusijos Federacijos Konstitucijoje plačiau apibrėžiami reikalavimai teisėjams:”Teisėjais gali būti Rusijos federacijos piliečiai, sulaukę 25 metų, turintys aukštąjį juridinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą juridinėje sferoje. Federaliniu įstatymu gali būti nustatyti papildomi reikalavimai teisėjams”. LR Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvoje teisėjais gali būti tik LR piliečiai.
Rusijos Federacijos teismas, nustatęs, kad valstybinio ar kokio kito organo teisinis aktas prieštarauja įstatymui, priima įstatymus atitinkantį sprendimą. Lietuvoje pagal LR Konstitucijos įstatymo 110 str.: “Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją”.
Rusijos federacijoje Teisėjai nekeičiami, turi neliečiamumą. LR Konstitucijos 115 str. nurodomi atvejai kuomet teisėjai gali būti atleidžiami iš pareigų ( savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme numatyto pensinio amžiaus, dėl sveikatos būklės, išrinktus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėja juos apkaltinę teismo nuosprendžiai). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 116str. Nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!