Bankroto ir restruktūrizavimo proceso ypatumų palyginimas

ĮVADAS Išsivysčiusiose šalyse įmonių bankrotas ar restruktūrizavimas - įprasti ekonominiai reiškiniai. Lietuvoje bankroto sąvoka nebuvo žinoma iki Nepriklausomybės atkūrimo, kadangi tuo metu egzistavo centralizuota ekonomika. Pirmosios bankroto bylos Lietuvoje pradėtos kelti tik nuo 1993 m. Per šį laiką sukaupta nemažai patirties, leidžiančios atlikti tam tikrus apibendrinimus. Bankroto bylos iškėlimas jau tapo įprasta teismo procedūra, padedančia spręsti įsisenėjusių skolų problemas. Kaip alternatyva įmonių bankrotui priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuris sudaro palankesnes sąlygas perspektyviam verslui plėtotis, santykiams su kreditoriais sureguliuoti, netaikant bankroto procedūrų, įmonių pelningumui atkurti, darbo vietoms išsaugoti [5]. Tačiau šis įstatymas Lietuvoje taip ir nesuleido šaknų. Nuo 2001-ųjų liepos, kai pradėjo veikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, procesą pradėjo ir baigė tik 5 įmonės: "Sidabra", "Panevėžio stiklas", Šiaulių įmonė, "Gargždų mida" ir "Senoji Baltija" - vidutiniškai po vieną kasmet, o bankrutavusios bendrovės per tą patį laiką skaičiuojamos dešimtimis ir šimtais.Tai lėmė restruktūrizavimo įstatymo painumas, finansiškai silpstančių bendrovių vadovų noras kiek galima ilgiau spausti naudą iš merdinčios įmonės neeikvojant jėgų jai reanimuoti ir valdininkų pasitenkinimas esama padėtimi [6]. Šiais laikais įmonių bankroto ir restruktūrizavimo tema ypač aktuali. Nuo 2000 metų iki 2006 (išskyrus 2003 m.) bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kasmet augo, tačiau remiantis 2006 metų duomenimis galima teigti, kad padėtis įmonių bankroto srityje stabilizuojasi, nes lyginant su 2005 metais pradėtų bankroto procesų skaičius nežymiai sumažėjo [5]. Kaip jau minėjau restruktūrizavimo procesas- retas reiškinys Lietuvoje, tačiau tai juk puiki galimybė įmonei „atsitiesti“, išgyventi trumpalaikius finansinius sunkumus. Taigi, mano nuomone, toliau vystantis šalies ekonomikai restruktūrizavimo procesas taps nesvetimas ir Lietuvai. Šio rašto darbo tikslas - palyginti bankroto ir restruktūrizavimo procesus. Šio rašto darbo uždaviniai: • išsiaiškinti kaip gali būti vykdomi bankroto ir restruktūrizavimo procesai; • išsiaiškinti kaip prasideda bankroto ir restruktūrizavimo procesai; • išsiaiškinti dėl kokių priežasčių gali būti iškeliami bankroto ir restruktūrizavimo procesai; • išsiaiškinti kas turi teisę pateikti teismui pareiškimus dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo; • išsiaiškinti kas vyksta įsiteisėjus nutartims iškelti bankroto ir restruktūrizavimo bylas; • išsiaiškinti pagrindines bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonių administratorių pareigas; • išsiaiškinti galimas bankroto ir restruktūrizavimo procesų baigtis. 1. BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ SAMPRATA Prieš pradedant lyginti ir nagrinėti bankroto ir restruktūrizavimo procesus reiktų išsiaiškinti kas jie yra, taigi pagal Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymą: ● Restruktūrizavimo procesas- ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas [8]. O pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymą: ● Bankroto procesas- teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma [7]. Pagrindinis skirtumas tarp bankroto ir restruktūrizavimo procesų yra tas, kad restruktūrizuojama įmonė dar turi galimybę nenutraukti savo veiklos ir plėtoti ją sumokėjus skolas, o įmonei, kuriai iškelta bankroto byla šansų gyvuoti jau nebėra, išskyrus atvejus, kai bankroto bylos nutraukiamos. Restruktūrizavimo įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Tokiu būdu įmonė išvengia bankroto proceso pradžios. Bankroto bylos iškėlimas galimas tik data, kai įmonė jau nebeturi galimybių tęsti savo veiklos. 2. BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ VYKDYMO BŪDAI Kaip jau paaiškėjo iš bankroto proceso apibrėžimo (žr. 1 skyrius) bankroto procesas gali būti vykdomas teismo arba ne teismo tvarka, o restruktūrizavimo procesas vykdomas tik teismo tvarka. Ne teismo tvarka bankroto procesas galimas, jei nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, bei nėra išieškoma iš įmonės pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas. Vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas [2]. O kai įmonė neturi turto arba jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti gali būti vykdomas supaprastintas bankroto procesas teismo tvarka. Supaprastinto proceso metu, kreditorių susirinkimai nekviečiami, taikoma bankroto procedūra – likvidavimas, kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas [2]. Taip pat restruktūrizavimo byla įmonei gali būti iškeliama paprastesne tvarka, kai jos restruktūrizavimo planas parengiamas iki pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui. Taikant paprastesnę restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarką, įmonės vadovas ar kreditorių atstovas kartu su pareiškimu teismui iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikia įmonės restruktūrizavimo planą, kuriam turi būti pritarta visų kreditorių, ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę bei pritarimą restruktūrizavimo planui, taip pat nepriklausomo eksperto išvadą dėl plano ir jo įgyvendinimo priemonių pagrįstumo [4]. Toliau plačiau nagrinėsiu ir lyginsiu teismo tvarka vykdomą bankroto su nepaprastesne tvarka vykdomą restruktūrizavimo procesus. 3. BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ PRADŽIA Restruktūrizavimo ar bankroto byla gali būti iškelta visoms įmonėms ir viešosioms įstaigoms (toliau- įmonės) įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau skirtingai nei bankroto atveju, restruktūrizavimo bylos nekeliamos bankams, centrinei ir kitoms kredito unijoms, kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms bei vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams. [7,8] 3.1. Pareiškimų iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylas pateikimas Norint, kad būtų iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, reikia teismui pateikti pareiškimą. Šį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę įmonės administracijos vadovas, kaip tai padarė UAB „Kraitenės“ administracijos vadovas. Šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes ši bendrovė teismo buvo pripažinta nemokia. Nors šios bendrovės didžiausias kreditorius- „SEB Vilniaus bankas ir siūlė investicijų ir restruktūrizavimo planą, tačiau pasiūlymas netenkino potencialių invetuotojų [9] . O UAB „Metalo dizainas“ kreditorius T. Valentinaičius individualios įmonės ,,Pyrmolita“ savininkas pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo [1]. Taigi pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę ir kreditorius (kreditoriai). Taip pat šią teisę turi įmonės savininkas, akcininkai ir likvidatorius, jei tenkinama sąlyga , kad įmonė negalės vykdyti visų savo įsipareigojimų. Skitingai nei bankroto bylos iškėlimo atveju pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali pateikti įmonės vadovas, gavęs raštiškus kreditorių sutikimus ar pirmajam kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą restruktūrizuoti įmonę. Siūlyti restruktūrizuoti įmonę jos vadovui raštu gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei yra pagrindas kelti restruktūrizavimo bylą. Tačiau jei per 30 kalendorinių dienų nuo jo (jų) siūlymo pateikimo, įmonė nepatenkina reikalavimų ir neisima tolesnių veiksmų dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditorius (kreditoriai) kaip ir bankroto bylos iškėlimo atveju gali paduoti pareiškimą teismui. Įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Siūlymą restruktūrizuoti įmonę pagrindiniams kreditoriams raštu gali pateikti įmonės vadovas, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas. Prie siūlymo pridedami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys. Pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių. [7,8] 3.2. Bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo sąlygos Pareiškimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo įmonei negali būti teikiamas nepagrįstai, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos, kurias ir aptarsiu šiame poskyryje. Bylų iškėlimo sąlygos bankroto ir restruktūrizavimo visiškai skirtingos. Kad būtų galima pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti tenkinama bent viena iš šių sąlygų: • įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; • įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; • įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; • įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; • įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus [7]. Jeigu įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti pradėtas restruktūrizavimo procesas, jei tenkinamos dar ir šios sąlygos: • įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, t. y. įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus; • įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos [8]. Teismas gavęs pareiškimą iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylas elgiasi gana panašiai. Kai teismas gauna pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, jis gali įpareigoti įmonės valdymo organus, įmonės vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) pateikti teismui reikalingus dokumentus bylai nagrinėti. O bankroto bylai iškelti teismas gali įpareigoti jau minėtus asmenis, kaip ir restruktūrizavimo atveju, tačiau dar ir įmonės likvidatorių, teismui pateikti bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą. Ir bankroto ir restruktūrizavimo bylai iškelti teismas gali kviesti į teismą įmonės savininką, jos valdymo organų narius, vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, reikalauti raštiškų paaiškinimų, susijusių su restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimu, tačiau bankroto atveju teismas gali kviesti ir įmonės kreditorius. Bankroto, o taip pat ir restruktūrizavimo bylos iškėlimui teismas gali savo iniciatyva ar suinteresuotų asmenų prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali reikalauti iš įmonės vadovo ir savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis. Teismas gavęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali informuoti rajono (miesto) savivaldybę, kurios teritorijoje yra restruktūrizuojama įmonė ir jos filialai. [7,8] 4. BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO BYLŲ IŠKĖLIMAS Teismas iškelia restruktūrizavimo bylą, jei tenkinamos jau anksčiau minėtos sąlygos. O bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. 4.1. Atsisakymas kelti bankroto ir restruktūrizavimo bylas Teismas gali atsisakyti kelti tiek bankroto, tiek ir restruktūrizavimo bylas. Priežastis gali būti ta, kad įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus. Taip pat bankroto byla nekeliama, jei įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, o restruktūrizavimo byla nekeliama jei įmonei iškelta bankroto byla. Dar restruktūrizavimo byla nekeliama, jei yra nepateikti reikalingi dokumentai. Jei teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti taip pat nekeliama, tačiau šiuo atveju teismas turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą dėl bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, patenkinus šią sąlygą byla keliama. Taip pat nepaisant to, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla visgi gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, jei kreditorius pateikė pareiškimą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe [7,8]. 4.2. Nutarties priėmimas iškelti restruktūrizavimo ir bankroto bylas Teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą privalo paskirti įmonės administratorių. Įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę atitinkamu atveju teikti įmonių restruktūrizavimo ar bankroto administravimo paslaugas. Pvz., administruoti UAB „Kraitenės“ bankrotą pretendavo net 11 bendrovių- vienas rekomendavo kreditoriai, kitos pačios atsiuntė savo pasiūlymus. [9] Taip pat teismas priėmęs nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ne vėliau nei per vieną dieną praneša apie tai įmonei ir pagrindiniams kreditoriams. Teismas priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą turi daugiau pareigų. Teismas turi pats arba patikėti administratorių pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ir perimti šių bylų nagrinėjimą, restruktūrizavimo atveju šie veiksmai atliekami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą per penkias kalendorines dienas. Taip pat bankroto bylos iškėlimo atveju teismas arba patikėtas administratorius privalo pranešti raštu apie iškeltą bylą juridinių asmenų registrui, įmonei, Lietuvos bankui, ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas įpareigotas uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią jis turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti. Taip pat bankroto bylos iškėlimo atveju teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį: iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir per kurį įmonės valdymo organai perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. [7,8] 4.3. Nutarčių iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylas įsitesėjimas Nutartis iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėja per 10 dienų nuo priėmimo dienos, jei ji per šį terminą nebuvo apskųsta. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Restruktūrizavimo atveju dar draudžiama nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, išskyrus atvejus, kai reikia parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, kad būtų tęsiama įmonės veikla. Įsiteisėjus bankroto nutarčiai nutraukiamas, o restruktūrizavimo atveju sustabdomas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Taip pat įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir administracijos vadovu, tačiau leidžiama įmonei verstis ūkine komercine, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Restruktūrizavimo atveju įmonė savo įsipareigojimus kreditoriams privalo vykdyti restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir mastais [7,8]. 5. BANKRUTUOJANČIOS IR RESTRUKTURIZUOJAMOS ĮMONIŲ ADMINISTRATORIŲ PAREIGOS Kaip jau ir minėjau teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą privalo paskirti įmonės administratorių. Taigi šiame skyriuje aptarsiu ir palyginsiu jų pareigas bankroto ir restruktūrizavimo procesų atvejais. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius skiriamas įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme, taigi jo pagrindinis pareigos yra susijusios su plano rengimu ir vykdymu. Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą, per teismo nustatytą laikotarpį įmonės kreditoriai pareiškia įmonės administratoriui savo reikalavimus. Įmonės administratorius teikia teismui juos tvirtinti. Teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir mastais. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius prižiūri arba organizuoja restruktūrizavimo plano įmonės ilgalaikiam mokumui užtikrinti rengimą (jei planas nebuvo parengtas prieš teismui priimant nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) ir teikia jį kreditorių susirinkimui, o šiam pritarus - teismui tvirtinti. Administratorius taip pat teikia informaciją teismui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie įmonės veiklą, patikrina restruktūrizuojamos įmonės sudarytus sandorius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šaukia kreditorių susirinkimus [4]. Kadangi bankroto procesui planas nereikalingas, administratoriaus pareigos skiriasi, nuo restruktūrizuojamos įmonės administratoriaus prievolių. Bankrutuojančios įmonės administratorius taip kaip ir restruktūrizavimo administratorius teikia informaciją suinteresuotiems asmenims apie įmonę. Kitos bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigos: vadovauti įmonės veiklai, valdyti, naudoti, disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus, vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir kt. [2]. 6. BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ BAIGTYS Bankroto procesas gali pasibaigti keliais atvejais: kai bankroto byla nutraukiama arba, kai teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia. O restruktūrizavimo procesas pasibaigia tada, kai restruktūrizavimo planas įgyvendinamas arba taip pat kaip ir bankroto atveju- kai procesas nutraukiamas. Taigi abiejų procesų pasibaigimo priežastis ir pasekmes aptarsiu šiame skyriuje. 6.1. Bankroto ir restruktūrizavimo bylų nutraukimas Bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus arba kai įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus. Taip pat bankroto byla nutraukiama, kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Ši sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartyje nurodoma įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai, įmonės įsipareigojimai, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai bei įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, o ją patvirtinti turi teismas. Kadangi restruktūrizavimo procesas suteikia galimybę įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, čia taikos sutartys nepasirašomos. Tačiau net ir restruktūrizavimo procesas gali būti nutrauktas, jei per keturis mėnesius (terminas gali būti mėnesiu pratęstas) nuo teismo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos nepateikiamas restruktūrizavimo planas arba teismas jo nepatvirtina. Jei proceso metu išaiškėja, kad planas negali būti įvykdytas dėl pateiktos neteisingos informacijos apie įmonės ekonominę būklę arba neįrodoma, kad planas bus įvykdytas taip pat restruktūrizavimo byla nutraukiama. Nors ir pirmenybė teikiama restruktūrizavimo bylos iškėlimui, kai jos pateikiamos kartu ar pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jau nagrinėjamas, tačiau, kai restruktūrizavimo plano įgyvendinimo etape atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą ir gaunamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tada teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą [7,8]. 6.2. Bankroto ir restruktūrizavimo procesų pabaiga Keliamų bankroto bylų galima baigtis yra įmonės bankrotas, o restruktūrizavimo, kad įmonė „atsitiestų“ po laikinų sunkumų. Šios dvi baigtys yra visiškai skirtingos ir netgi priešingos. Kaip jau minėjau bankroto procesas gali pasibaigti ir, kai teismas išnagrinėja bankroto bylą ir pripažįsta įmonę bankrutavusia, tada priimama nutartis dėl įmonės likvidavimo. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius. Jis disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą, organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams, tenkina kreditorių reikalavimus, saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui, pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, perduoda duomenis apie likviduotą įmonę Vyriausybės įgaliotai institucijai, atlieka kitus įmonės likvidavimo veiksmus. Kai administratorius pateikia reikiamus dokumentus teismas, nagrinėjęs šios įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, o juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio nuosprendžio ją išregistruoja ir apie tai praneša suinteresuotoms įstaigoms. Restruktūrizavimo procesas niekada nesibaigia nutartimi likviduoti įmonę. Be bylos nutraukimo svarbu paminėti dar vieną šio proceso baigtį- kai restruktūrizavimo planas įgyvendinamas, tačiau nors ir kokia teigiama ši pabaiga bebūtų, bent jau Lietuvoje tai labai retas atvejis. Įgyvendinus šį planą įmonės vadovas ir įmonės administratorius ( jeigu jis paskirtas) per 10 kalendorinių dienų privalo parengti restruktūrizavimo įgyvendinimo aktą, kurį turi pasirašyti atitinkami asmenys. Kai šis aktas pasirašytas įmonės vadovas turi ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas turi pateikti jį teismui. Teismas gavęs aktą patvirtina ir baigia įmonės restruktūrizavimo bylą Kai įsiteisėja teismo nutartys: patvirtinti taikos sutartį ar likviduoti įmonę (bankroto atveju) ir nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą, įmonės vadovas (restruktūrizavimo atveju) arba administratorius (bankroto atveju) per penkias darbo dienas privalo apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms [7,8]. IŠVADOS 1. Bankroto procesas gali būti vykdomas teismo arba ne teismo tvarka, o restruktūrizavimo procesas vykdomas tik teismo tvarka. gali būti vykdomas supaprastintas bankroto procesas teismo tvarka. O restruktūrizavimo byla įmonei gali būti iškeliama paprastesne tvarka. 2. Tiek dėl bankroto tiek dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikia teismui pateikti pareiškimą. Šią teisę pateikti pareiškimą teismui ir bankroto ir restruktūrizavimo atveju turi įmonės vadovas ir įmonės kreditorius (kreditoriai). Bankroto bylos iškėlimo atveju be minėtų asmenų, pareiškimą teismui gali pateikti ir įmonės savininkas. 3. Bankroto procesas gali būti keliamas, jei įmonė laiku nemoka: darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų arba jei įmonė pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų arba jei įmonė negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Jeigu įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti pradėtas restruktūrizavimo procesas, jei tenkinamos dar ir šios dvi sąlygos: įmonė turi laikinų finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. 4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo. Įsiteisėjus bankroto nutarčiai nutraukiamas, o restruktūrizavimo atveju sustabdomas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Taip pat įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau leidžiama įmonei verstis ūkine komercine, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. 5. Teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą privalo paskirti įmonės administratorių. Restruktūrizuojamos įmonės administratoriaus pagrindinės pareigos yra susijusios su restruktūrizavimo plano rengimu ir vykdymu, o bankrutuojančios įmonės administratoriaus svarbiausi įsipareigojimai yra: vadovauti įmonės veiklai, valdyti, naudoti, disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, ginti visų kreditorių ir įmonės teises ir interesus 6. Bankroto ir restruktūrizavimo procesai gali pasibaigti keliais atvejai ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylos gali būti nutrauktos. Taip pat bankroto procesas pasibaigia, kai teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia. O restruktūrizavimo procesas gali pasibaigti ir tada, kai restruktūrizavimo planas įgyvendinamas. LITERATŪROS SĄRAŠAS Prieiga per internetą: 1. Civilinė byla Nr. 2-726/2007 (S).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!