Bankroto etapai

Pirmajame etape paskolos sutarties pažeidimas turėjo sunkių pasekmių skolininkui, jis atsidurdavo už teisės saugojimo ribų. Šis etapas vadinamas Eecutio-skolininko atidavimas kreditoriui, kitaip tariant, skolininko nubaudimas. Prievolės neįvykdymas reiškė laisvės netekimą. Tokius elementus galima aptikti senuose Hebrajų raštuose-Karalių 11 knyga, skirsn. 4, eilė 1-moters nusiskundimą Eliziejui: “mano vyras mirė, ir štai atvyko skolintojas, norįs mano du vaiku pavergti. Panašiai buvo Rusijoje, kur skolininkas nesumokėjęs skolos, virsdavo „zakupu“, tai yra savo kreditoriaus vergu iki tol, kol neatidirbs skolos. Viena iš priežasčių buvo ekonominis išsivystymo lygis, to laikotarpio visuomenės išsivystymo lygyje kaip objektas, turintis didelės ekonominės vertės, buvo žmogaus darbingumas. Pagal Šekspyro tragediją “Venecijos pirklys“ kreditorius neišsimokantį skolininką galėjo net sukapoti.
Antras etapas-executio realis, kai kreditoriaus pretenzijos nukreipiamos į skolininko turtą. Nemokumo pasekmės jau ne baudžiamosios teisės dalykas, o privatinės teisės reguliavimas. Tačiau išnykus bausmės baimei, skolininkai pradėjo perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Šiuo laikotarpiu atsirado actio Pauliana. (Teisės Nr. 12,:Kreditoriams žalingi aktai“). Kreditorių teisė pripažinti skolininko sutartis su trečiaisiais asmenimis negaliojančiomis.
Trečias etapas siejamas su tuo, kad nemokumo institutas-privatinės teisės reguliavime lieka, išskyrus kad tam tikras nemokumo rūšis, kurios yra baudžiamos.
Viduramžių Italija, vokiečių Hanza, kur klestėjo prekyba ir pirklių visuomenei reikėjo numatyti sunkias bausmes už skolininkų apgaulingus (nesąžiningus) veiksmus kreditorių atžvilgiu, taip atsiskyrė sąvokos-nemokumas kaip bankroto sąlyga. Bankrotas-kaip nusikaltimas.
Daugumoje Europos valstybių nemokumo ir bankroto sąvokos atsirado iš Napoleono komercinio kodekso, kurį perėmė ir rusų Prekybinis Proceso įstatymas-XI tomas, 386-545 str. Šis įstatymas veikė Lietuvoje.
Prancūzijos Komercinis kodeksas įsigaliojo 1808 metų sausio 1 dieną. Nemokumo teisė pagal Prancūzijos komercinį kodeksą buvo taikoma tik pirkliams. Kitų skolininkų sudaryti sandoriai, galintys turėti žalos kreditoriui, buvo ginami Civilinio kodekso 1166-1167str.actio Pauliana.
Action obligue reiškia, kad tai, kad kreditorius vykdo skolininko teises, kurias įvykdyti pats skolininkas nesirūpina (neveža miško, nenuima derliaus), kai tai gresia skolininko senaties terminas. Kreditoriaus ieškinys negali būti per ankstyvas, kitaip tariant jis turi būti pribrendęs...
Buvo leista ginčyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!