Laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungoje

• Muitų sąjunga – tai laisvosios prekybos zona, kurioje atsisakoma suverenumo trečiųjų valstybių atžvilgiu prekybos politikoje – vykdoma bendra prekybos politika su trečiosiomis valstybėmis.
• Ekonominė ir pinigų sąjunga – tai bendroji rinka, kuri yra papildyta (išplečiama) naujomis sritimis: konkurencijos, regionine, socialine, fiskaline politika ir pan.; atsiranda siekis valstybių narių tarpusavio prekyboje naudoti bendrą valiutą.
• Vidaus rinką apibrėžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 26 str. 2 d.: vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas;
• Europos Sąjungos pagrindas – muitų sąjunga, kurią apibrėžia Sutarties 28 str.: muitų sąjungos esmė – importo ir eksporto muitų bei visų lygiaverčio poveikio mokėjimų uždraudimas ir bendrojo muitų tarifo nustatymas prekyboje su trečiosiomis valstybėmis.
MUITŲ SĄJUNGA
• Muitų sąjunga turi vidinį ir išorinį aspektus:
• Vidinis aspektas – tarp ES valstybių narių uždraudžiami muitų mokesčiai (importo ir eksporto muitai) ir jiems lygiaverčio poveikio mokėjimai;
• Išorinis aspektas – santykiuose su trečiosiomis valstybėmis nustatomi bendri muitų tarifai; pagal bendrąjį muitų tarifą mokėtinus muitus nustato Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
LAISVO PREKIŲ JUDĖJIMO RIBOJIMAI
• Laisvo prekių judėjimo ribojimai skirstomi į fiskalinius (tarifinius) ir nefiskalinius (netarifinius):
• Fiskaliniai ribojimai: tai tokie apribojimai, kurie išreiškiami tam tikra fiksuota pinigų suma: muitų mokesčiai, lygiaverčio poveikio mokėjimai ir vidaus mokesčiai;
• Nefiskaliniai ribojimai: tai tokie apribojimai, kurie nėra išreiškiami konkrečia pinigų suma: kiekybiniai apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės.
LAISVO PREKIŲ JUDĖJIMO OBJEKTAS
• Laisvo prekių judėjimo objektas – prekės;
• Prekės samprata – Sutartyje ji nėra pateikta; ES Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) prekę apibrėžia kaip produktą, kuris gali būti įvertintas pinigais ir, kuris gali būti prekybinių sandorių objektu; paprastai prekės yra materialūs objektai, nors prekėmis Teismas pripažįsta ir tokius objektus, kurie gali materializuotis (pvz., elektra), taip pat nafta, dujos, netgi atliekos;
• Prekių skirtumas nuo paslaugų: tiek prekės, tiek paslaugos gali būti sandorių objektu; prekės yra materialūs objektai, o paslaugos – ne;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!