Prekių ir firminių ženklų apsauga

Daugelis pirkėjų matydami ant prekės lipduką su brukšninių kodų ir pilka apsaugos juostele net neįtaria, kokia sudėtinga technologija naudojant tokiam “nereikšmingam” priedui pagaminti.
Siekiant orientuoti pirkėją, jau seniai gaminiai buvo pardėti ženklinti įvairiais gamintojų pasirinktinais ženklais. Iš pradžių tai buvo meistro inicialai, vėliau prekes imta žymėti įvairiais žodžiais, piešiniais arba jų kombinacijomis. Pastebėjus ženklų klastojimą, svetimų ženklų naudojimą ir kitus piknaudžiavimus, prekių ženklų apsauga susirūpino prekybos organizacijos, o vėliau ir valstybės. Remiantis jais, naudoti prekių ženklus gali tik tas, kas juos nustatyta tvarka užregistruoja valstybės organuose. Ženklo savininkas įgyja teisę reikalauti kitiems uždrausti vartoti jo ženklą ir išreikalauti atlyginti už padarytą žalą.
Prekių ženklai Lietuvos Respublikoje buvo teisiškai saugomi, iš pradžių vadovaujantis carinės Rusijos preimonės įstatais. 1925 m. buvo priimtas “Prekių ženklų įstatymas”, o 1926 metais “Prekių ženklų įstatymo instrukcijos”. Iki 1940 metų liepos 20 dienos buvo įregistruota 5588 prekių ženklų.
Pagal 1925 metų sausio 27 dienos Prekių ženklams saugoti įstatymą prekių ženklais buvo laikomi gana įvairūs žymėjimai – žodžiai, piešiniai, etiketės, devizai, taip pat ir erdviniai įpakavimai. Prekių ženklai kenksmingi visuomenės tvarkai ir dorovei, taip pat klaidinantys skaitmenys, žodžiai, nurodantys kilmę, kainą, svorį nebuvo registruojami.
Prekių ženklų teisės subjektais buvo laikomi fiziniai ir juridiniai, tačiau firmos privalėjo nurodyti savinikų pavardes. Užsieniečiai jais galėjo būti laikomi tik savitarpio pagrindais. Vienas prekių ženklo teisės subjektas galėjo įregistruoti kelis ženklus, skirtus atskiroms prekių rūšims.
Įregistravus prekių ženklą, apie tai buvo paskelbiama “Vyriausybės žiniose”, o prašytojui išduodamas Prekių ženklų liudijimas. Jo savinikas turėjo teisę perleisti ženklo naudojimo išimtinę teisę, parduodamas ar išnuomuodamas prekybos ar pramonės įmonę arba jos dalį. Jis taip pat tūrėjo teisę iš neteisėto įregistruoto ženklo naudotojo gauti atlyginimą padarytiems nuostoliams kompensuoti. Toks naudotojas dar tūrėjo būti baudžiamas pagal kriminalinius įstatymus ir pagal tarptautinių sutarčių numatytą teisės formą.
Liudijimas galėjo būti panaikinamas jo savininko prašymu, likviduojant firmą, laiku nepratęsus, per 6 mėnesius nepranešus Finansų ministerijai, kad ženklas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!