Požiūris į partizanus

Sovietų okupantų bei jų kalaborantų ir nepriklausomos Lietuvos požiūris į partizanus iš esmės skiriasi. Sovietinė propaganda jau nuo antrosios okupacijos pradžios formavo partizano kaip ,,bandito‘‘ įvaizdį ir atvirai juos vadino ,,banditais‘‘ arba ,,lietuviškai vokiškaisiais buržuaziniais nacionalistais‘‘. Tam buvo pajungta visa spauda, radijas, literatūra, kino filmai ir kitos sovietinės propagandos priemonės. Okupantų neapykanta Laisvės kovai ir ją vykdantiems partizanams buvo tokia didelė ir barbariška, kad net būdavo išniekinami nukautų partizanų kūnai, išmetami turguose ar kitose lankomose žmonių vietose, ant grindinio, ir laikomi ten keletą dienų. Dažnai sadistinių polinkių enkavedistai aikštėse išmestus kūnus badydavo durklais ir šokinėdavo ant jų krūtinių, kad per žaizdas ir burną išsiveržtų kraujas. Tokį atvejį matė autorius Ukmergės turgaus aikštėje 1947 m. Pabaigoje.
Okupantai ir jų kolaborantai nuolat pabrėždavo, kad partizanai – tai ne žmonės, o ,,banditai‘‘. Mirus Stalinui ir atėjus į valdžią Nikitai Chruščiovui bei 1955- 1956 m. Šiek tiek atšilus tarptautiniam klimatui, pradėtos peržiūrėti nuteistųjų bylos. Daugeliui pareikšti kaltinimai pripažinti nepagrėstais. Dalis nuteistųjų ir tremtinių pradėjo grįžti į tėviškę. Tai labi nepatiko vietiniams kolaborantams, todėl 1956 m. Lapkričio 5 d. LKP(b) CK biuras, kuriam vadovavo A.Sniečkus, nutarė, kad ,,asmenų, teistų kontrrevoliucinę veiklą‘‘ grįžimas į Lietuvą yra žalingas ir kreipėsi į SSRS Aukščiausios tarybos prezidiumą, prašymas uždrausto grįžti politiniams kailiniams ir tremtiniams ne tik į Lietuvą, bet ir į Latviją bei Kaliningrado sritį. Nesulaukusi atsako iš Maskvos, kolaborantinė Lietuvos vyriausybė išleido įsaką, draudžiantį grįžti į gimtinę aktyviems Laisvės kovotojams ir pogrindinių organizacijų vadovams.
Dauguma Lietuvos gyventojų rėmė partizanus ir jų laisvės kovas. Kaimuose jaunimas ir net maži piemenukai dainavo partizanaus ir jų žygius šlovinančias dainas. Melo ir šmeižto prisotinta sovietinė propaganda nuolat kalė, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje vyko ne išvaduojamasis karas, o klasių kova. Esą ,,buožės‘‘ ir ,,liaudies priešai‘‘ žiauriai keršijo darbininkams ir valstiečiams, kuriantiems ,,teisingumą pasaulyje‘‘ socialistinę santvarką. Dalis silpnos tautinės dvasios jaunuolių, nieko nežinančių apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!