Kelias į Vasario 16-ąją

III. Didysis Vilniaus Seimas
IV. Vilniaus konferencija
V. Lietuvos Taryba
VI. Gruodžio 11d. aktas
VII. Vasario 16d. N epriklausomybės aktas
I. Nepriklausomyės idėjos iškėlimo prielaidos
Kaip pagrindines Nepriklausomybės idėjos iškėlimo prielaidas galima būtų išskirti dvi:
- V.Wilsono doktrina
1918 01 18 JAV prezidentas T.W.Wilson’as jungtinėje Kongreso sesijoje paskelbė garsiąsias “14 punktų” Tautų apsisprendimo tezes, kaip kelrodį naujam taikingam pasaulio gyvenimui.
- 1905 m. Rusijos revoliucija
Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje subyrėjo trys didžiosios imperijos – Austrija–Vengrija, Rusija ir Vokietija, kurios nuo Vienos kongreso 1815 m. viešpatavusios ir diktavusios savo valią pajungtoms mažosioms tautoms. Vidurio ir šiaurės Europoje susikūrė tautinės valstybės, kurios dėl savo laisvės ir nepriklausomybės buvo pakilę į kovą jau nuo XIX a. To bendrojo proceso dėsninga išraiška buvo taip pat Lietuvos Respublika, apie savo atsiskyrimą nuo Rusijos ir protestą dėl laikinos Vokietijos okupacijos viešai pareiškusi Lietuvos Tarybos vardu 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimasis vyko sunkiomis sąlygomis. Dar nebuvo pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas ir krašte tebešeimininkavo vokiečių okupacinė kariuomenė bei karinė administracija. Atkurti Rusiją jos senosiomis sienomis siekė rusų generolai bei po 1917 m. spalio valdžioje įsitvirtinantys bolševikai. Rusų ir vokiečių valdančiosioms partijoms sutikus po karo suteikti nepriklausomybę Lenkijai, pastarųjų politiniai veikėjai siekė, kad būtų atkurta iki XVIII a. pabaigos padalijimų buvusi Lenkijos ir Lietuvos vieninga valstybė. Besikuriančiai Lietuvai teko ne tik diplomatinėmis priemonėmis veikti vokiečių bei rusų politines grupuotes. Joms pralaimėjus karą Paryžiaus taikos konferencijoje ir Antantės šalių sąjungininkių valstybių sostinėse teko įrodinėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo siekį ir jos būtinumą geopolitinėje Rytų Europos situacijoje. Greta to – ginklu kovoti su visais savo kaimynais – sovietinės Rusijos Raudonąja armija ir vietos bolševikais, lenkų legionieriais bei Lenkijos diplomatija, vokiečių užsisėdėjusiais generolų Bermonto-Avalovo, fon der Golzo ir kitais daliniais. Teko kovoti net ir su susikūrusia nepriklausoma Latvijos respublika dėl kelių žemės lopinėlių pasienio ruože.
Lietuvos politinio elito nusistatymu savarankiška ir nepriklausoma valstybė buvo siekiama atkurti etnografinėse lietuvių gyvenamos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!