1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas

Kiekvienos valstybės istorijoje yra data, sąlyginai vadinama jos laisvės ar nepriklausomybės pradžia. Prancūzija tokia data laiko 1789 m. Liepos 14-ąją – Bastilijos paėmimo dieną, Šveicarija – 1291 m. Rugpjūčio 1 – ąją – Konfederacijos įkūrimo dieną, JAV – 1776 m. liepos 4 – ąją – Nepriklausomybės dieną ir t.t. Lietuvai tokia data yra 1918 m. vasario 16 – oji.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį Lietuvą nepriklausoma valstybe. Šis nutarimas, dar vadinamas Lietuvos nepriklausomybės aktu, yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Jo svarba gali būti nusakoma istoriniu, teisiniu ir politiniu aspektu.
Istorijos požiūriu Vasario 16 d. aktas prikėlė lietuvių tautą valstybiniam gyvenymui. Juo buvo atkurta daugiau kaip 120 metų neegzistavusi Lietuvos valstybė. Kaip pažymi istorikas Alfonsas Eidintas, „akto gimimo data skiria dvi Lietuvas. Iki jo Lietuva egzistavo tik įdejų pasaulyje, o po jo pasirašymo pradeda materializuotis, tampa jau ne vien geografine sąvoka“. Gyvenymui prisikėlė kokybiškai visai kitokia valstybė, negu ta, kuri žlugo 1795 metais. Vasario 16 – osios aktas „sujungė istorinę tradiciją ir modernišką tautų apsisprendimo principą. Vasario 16 – osios aktas skelbė piliečių valstybę, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia... Vasario 16 – ajai tenka visų Lietuvos valstybingumo datų viršūnės vaidmuo“.
Nors teisės požiūriu Nepriklausomybės akto priėmimas dar nereiškė, jog nuo to momento atsirado Lietuvos valstybė, jis „buvo ir tebeliks „magna charta Lithuaniae“, kuri buvo padėta pagrindan Lietuvos, kaipo nepriklausomos valstybės, atstatymui ir priėmimui lygiateisiu nariu į tarptautinės teisės šeimą“. Vasario 16 – osios aktas yra laikomas svarbiausiu, pagrindiniu ir pirminiu XX a. antrame dešimtmetyje atkurtos Lietuvos valstybės teisės šaltiniu, dokumentu, kuriuo iš esmės remiasi pats moderniosios Lietuvos valstybės buvimo faktas. Tai konstitucinės reikšmės aktas, kurio nuostatos saisto visą to laikotarpio Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, o kaikuriais aspektais,“kurie liečia demokratijos sąvoką, Vasario 16 d. aktas yra virškonstitucinis dokumentas, kuriam jokia konstitucija ar įstatymas negali prieštarauti“.
Vasario 16...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!