Krėvos aktas: unija ar vedybų pažadai?

Krėvos aktas: unija ar vedybų pažadai? Nagrinėjant Krėvos aktą bei su juo susijusią literatūrą, pastebėjau neabejotinai dvi išsiskiriančias nuomones. Vieni autoriai teigia, jog Krėvos aktas – tai dviejų valstybių unija, kiti – jog tai tik vedybų pažadai. Pastarajai nuomonei pritariantys yra tarpukario Lietuvos istorikai bei daugelis dabartinių istorikų (po 1990 m. (J. Kiaupienė, Rowel)). Nuomonės, jog Krėvos aktas – tai unija šalininkai tai dauguma lenkų bei užsienio istorikai nuo 1837 m. ir Lietuvos sovietų istorikai. Aš palaikau vedybų pažadų teoriją ir savo nuomonę argumentuosiu šioje esė. Pritariu J. Kiaupienei, jog nėra pagrindo 1385 m. Krėvos dokumentą vadinti Lenkijos-Lietuvos unijos aktu, nes tai vėlyvaisiais viduramžiais Vidurio-Rytų Europoje sudaryta dinastinė/personalinė unija, o ne tarpvalstybinė unija. „Krėvos dokumentas - tai Jogailos ir paskelbtos Lenkijos karaliene Jadvygos sutuoktuvių susitarimas <...> pats Krėvos aktas buvo tiktai paruošiamasis raštas ir, matyt, turėjo galioti tol, kol bus sudarytas tikros sutarties dokumentas. Tačiau joks kitas tekstas neišliko ir abejotina, ar jis iš viso buvo surašytas". (Bronius Dundu1is). Jokio kito dokumento nereikėjo, o ir šis neteko reikšmės, kai vedybų pažadai buvo įvykdyti. Tai paprasčiausiai santuokinių įsipareigojimų paliudijimas. Tačiau kiti istorikai, dirbę Sovietų Lietuvoje ir netureję galimybių tirti Krėvos aktą, perėmė Lenkijos istoriografijos suformuluotas pagrindines inkorporacines koncepcijos nuostatas. Lenkų istorikais aš nepasitikiu, nes jie remiasi A. Naruszewiczium ir gina savo nuomonę, jog Krėvos aktas yra unija. A. Naruszevicziaus logikoje pastebiu daug klaidų. Knygoje „1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas“ (Vilnius 2002) yra minima, jog A. Naruszewiczius rašė remdamasis Krėvos akto originalo ir 1445 m. nuorašo tekstais. Jo dirbtuveje, kaip minėta, buvo padaryti šio dokumento originalo ir 1445 m. nuorašo nuorašai. Žinant tai, įdomu, kad A. Naruszewiczius net neužsimena apie antspaudus. Atrodytu tikėtina, kad XVIII a. antrojoje pusėje jie dar turėjo kaboti prie 1385 m. Krėvos akto pergamento. Juk XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje, skelbdamas Krėvos akto tekstą, M. Wiszniewskis (Michal Wiszniewski) paskelbė ir trijų, kaip jis teigia, dar kabojusių prie dokumento antspaudų piešinius. Tad kodėl nei A. Naruszewicziaus bendradarbiai, nei jis pats neatkreipė dėmesio į tokį svarbų šaltinio atributą? Kitas A. Naruszewicziaus informacijos šaltinis buvo jo Anonimu vadinto autoriaus tekstas. Kaip gali būti rimtas dokumentas rašytas remiantis Anonimo šaltiniu? Galiu daryti išvadą, jog Naruszewiczium tikėti negalima dėl minėtų spragų, o tuomet nepatikimi tampa ir beveik visi kiti lenkų bei Sovietų Lietuvos istorikai, kurie teigė, jog Krėvos aktas – tai dviejų valstybių unija. Kitas dalykas, jog XIV a. pabaigoje LDK nebuvo visuomeninių jėgų, suinteresuotų Lietuvos valstybės susijungimu su Lenkijos karalyste. Tai patvirtina ir faktas, kad, Jogailai išvykus karaliauti į Lenkiją, platieji Lietuvos bajorijos sluoksniai parėmė Vytauto pastangas tapti pilnateisiu LDK valdovu. Kita vertus, pati Lenkija XIV a. pabaigoje dar nebuvo pajėgi absorbuoti pagal plotą už ją daug didesnę LDK valstybę, kuri buvo visiškai kitokia tautiniu atžvilgiu, visuomenės ir valstybės organizacijos bei kultūros prasme. Tad kokia prasmė būtų lietuviams jungtis, sudaryti uniją su Lenkiją? Jie patys buvo laikomi galingos valstybės gyventojais ir galėjo apsiginti, o nesijungdami išsaugoti savo tautiškumą ir nepriklausomybę bei užkovoti dar daugiau žemių savo jėgom. Galiausiai Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų, S. Daukantas taip pat teigia, jog Krėvos aktas – tai tik vedybų pažadai. Jis yra tas žmogus, kuris gyveno dar XIX a. pr. ir galėjo pažvelgti į šį dokumentą bei jo interpretacijas iš „kito kampo“, kitu požiūriu, kitos kartos supratimu, tačiau jis taip pat šiame akte neįžvelgia nieko daugiau kaip tik vedybinę sutartį. Manau, šių esė išdėstytų faktų pakanka, jog tikėtume, kad 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas nėra personalinės Lietuvos-Lenkijos unijos sudarymas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!