Krėvos aktas

Nuo XIV a.pab. iki pat XIX a. pr. niekas nežinojo apie šį svarbų Lietuvos ir Lenkijos istorijai dokumentą. Krėvos aktas archyvuose surastas palyginus visai neseniai : tik 1837 m. jį paskelbė lenkų istorikas M.Višnievskis (1794-1865).
Kaip rašė istorikė Kiaupienė, surašytas XIV a.pab. pargamentas 500 metų išgulėjo Krokuvos kapitulos archyve Vavelio pilyje ir, atrodo, menkai kam terūpėjo, net istorikai juo nesidomėjo. Situacija pasikeitė XIX a.viduryje. Lenkijos istorikai pavadino jį Krėvos unijos aktu ir ėmė jį naudoti rašydami Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Šiame dokumente buvo teigiama , kad XIVa.pab. buvo įteisinta Lietuvos valstybės inkorporacija į Lenkijos sudėtį. Greit atsirado ir skeptikų, kurie paskleidė teiginį, kad Krėvos akto dokumentas – tik vėlesnių laikų falsifikatas, ir tai, žinoma, sukėlė daug diskusijų.
Taip pat didelė dalis Lenkijos ir kitų šalių istorikų teigia, kad nuo 1385 m. Lietuva prarado savo nepriklausomybę ir tapo Lenkijos dalimi. Remiamasi tuo, kad Krėvos akto paskutiniame punkte Jogaila pažadėjo inkorporuoti (naudotas lotyniškas terminas applicare) Lietuvą į Lenkiją. Tačiau, pradedant Lietuvos tarpukario istorikais, bei dabartiniai istorikai neigia šią lenkų nuomonę, sakydami, kad Krėvos aktas tebuvo Jogailos vedybiniai pažadai.
J.Dainauskas (1940-2000) knygai „Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ji metai“ medžiagą rinko apie 40 metų. Jis buvo išeivijos istorikas, teisininkas, pedagogas, žurnalistas, rašytojas, daugelio organizacijų veikėjas.
A.Šapoka (1906-1961) - pirmojo tarybinio Lietuvos istorijos vadovėlio autorius, populiariausias buržuazinės istoriografijos atstovas. Taip pat istorijos daktaras bei Vilniaus universiteto docentas. Jį išgarsinusi “Lietuvos istorija” parašyta visuomenės raidą vertinant idealistiniu požiūriu. A.Šapoka vienas iš pirmųjų paneigė lenkų ir kitų šalių istorikų nuomonę apie Krėvos akto vertinimus.
Lietuvos istorikas Mečislovas Jučas plačiai išdėstė Krėvos priežastis ir vertinimą knygoje “Lietuvos ir Lenkijos unija” (XIV a. vid. – XIX a. pr.).
R.Kamuntavičius parašė I-IV sk. 11-12 kl. vadovėliui ”Lietuvos Istorija”. Rėmiausi jo III sk. “Didžiųjų pokyčių laikotarpis: Jogailos ir Vytauto Lietuva”, kuriame suprantamai ir aiškiai išdėstyta Lietuvos ir Lenkijos santykių raida Jogailos ir Vytauto valdymo metu.
II. Dėstymas
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!