Liublino unija ir aktas

Valstybingumas gali būti suprantamas keleriopai. Visų pirma tai yra valstybės sinonimas; gali būti valstybės elementas jos susidarymo procese; valstybė ir visa, kas su ją susiję (valstybingumo ir visuomeninio politinio gyvenimo sritys, politinės partijos, piliečių teisės ir pareigos, teisės sistema, teisėtumas, teisėtvarka ir panašiai); visa, kas valstybiška ir skiriasi nuo visuomeninių dalykų. Valstybingumo samprata atspindi klasikinius santykius, visuomenės klasikinę struktūrą, apibūdina visuomenę kaip vientisą politinį vienetą. Valstybės socialinė paskirtis – palaikyti naudingumą ir tinkamą tvarką, kartu funkcionuojant kaip visuomenės valdymo organui ir tenkinant visuomenės poreikius.
1569 m. – Liublino unija. Štai čia ir buvo persilaužymo taškas, kai besivystęs ir pilnai subrendęs valstybės organizmas nustojo vystytis ir palaipsniui, kaip rudeniop iš lėto vis trumpėjanti diena, ėmė irti, žodžiu itin lėtas saulėlydis, tebesitęsiantis iki šių dienų. Liublino unijos koncepcija buvo kuriama Lenkijoje, jos esmė: “viena tauta”, arba “vienas kūnas”, ir tam kūnui “viena galva”, arba vienas karalius. Su Liublino unija į Lietuvą atėjo gerai organizuota vakarietiškoji krikščionybė. Tai leido lietuvių kultūrai suartėti su Europos kultūra. Bet polonizacijos ideologija ir lenkinimo politika visiškai sunaikino pagoniškojo savitumo bruožais išsiskiriantį lietuvio būdą ir unikalią baltų-lietuvių etnokultūrą. Už tai du šimtmečius buvo išsaugotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumas.
Liublino uniją tyrinėjo daugybė mokslininkų, istorikų, žymiausi iš jų buvo E. Gudavičius, A. Šapoka, M. Maksimaitis, S. Vancevičius, N. Asadauskienė ir kiti.
1. Teorinė literatūros analizė;
2. Straipsnių apžvalga;
Liublino unijos priežastys.
• LDK sunkumai Livonijos kare;
• LDK bajorija tikėjosi, kad sujungta su Lenkija užkirs kelią Maskvos valstybės agresijai į rytines LDK žemes;
• Lenkijos aukštuomenė, unijos iniciatorė, siekė kištis į LDK politinį gyvenimą, įgyti teisę LDK teritorijoje įgyti žemių valdas;
• Nerimą Lenkijai kėlė ir sosto įpėdinio klausimas – Jogailaičių dinastija baigėsi, ( nes Žygimantas Augustas palikuonių neturėjo). Išmirus Jogailaičiams LDK aukštuomenė galėjo bandyti nutraukti sąjungą);
• Į sąjungą linko LDK bajorija , kuri tikėjosi įgyti tokias pat teises valstybėje kaip ir Lenkijos bajorija.
Liublino akto esmė.
Lenkijos karalystė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!