Liublino unija ir valstybės įstaigų sistema

2007 m....................................
1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose.
2. Nebuvo naudotas kitoje Kolegijoje, Universitete, Institute Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe.
4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą.
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………….………….4
I. LIETUVOS VALSTYBINĖ SANTVARKA XVI a………………………..…………..5
II. 1569m. LIUBLINO UNIJOS AKTAS……………………………………..……..........6
2.1. Akto pasirašymo priežastys…………………………………………………..…..6
2.2. Liublino unijos akto esmė.……………………..………………………..………..6
2.3. Rezultatai pasirašius Liublino unijos aktą……...………………….…….…….…7
III. VALTYBĖS ĮSTAIGŲ SISTEMA…………………………………………………...7
IV.LIUBLNO UNIJOS AKTO ATNEŠTI NAUJOVIŠKUMAI…………………..........10
IŠVADOS………………………………………………………………..………………12
LITERATŪRA…..…………………………………………………………………........13
ĮVADAS
Lenkijos ir Lietuvos unija – tai vienas iš ryškiausių reiškinių, įvykusių abiejų valstybių istorijoje. Liublino unija sukūrė vieną unikaliausių valstybių Europoje, gyvavusią beveik keturis šimtus metų. Mečislovas Jučas savo knygoje teigia,kad Oaskaras Haleckis, gerai pažinojęs unijos istoriją, rašė, kad 1385 m. Krėvoje Lenkija pasirašė sutartį, svarbiausią visoje Lenkijos istorijoje…(2000, p. 7).
Temos aktualumas – valstybės socialinė paskirtis – palaikyti naudingumą ir tinkamą tvarką, funkcionuojant, kaip visuomenės valdymo organui ir tenkinant visuomenės poreikius. Darbe stengsiuosi ištirti Lenkijos ir Lietuvos unijos priežastis, apžvelgti unijos atneštus naujoviškumus, bei kokią įtaką ši sutartis turėjo valstybės įstaigų sistemai.
Darbą rašiau remdamasis - M. Jučo “Lietuvos ir Lenkijos UNIJA“, A. Šapokos “Lietuvos istorija” ir kt. šaltiniais.
I. LIETUVOS VALSTYBINĖ SANTVARKA XVI a.
Iki 1569 m. ir faktiškai ir juridiškai Lietuva buvo visiškai nepriklausoma valstybė. Jau nuo senų laikų Lietuvoje valdovas buvo visų žemės plotų valdytojas. Šapokos teigimu, Jis ne tiktai patsai valdė daugybę didžiulių dvarų, iš kurių pajamų padengdavo valstybės išlaidas, bet buvo viso krašto savininkas (p. 230). Po Vytauto Didžiojo mirties Lietuvos valdovai, pradedant Kazimieru, buvo renkami. Atskirus žemės plotus – dvarus valdė bajorai. Vieni jų valdė žemes nuo senovės, kiti gaudavo jas iš kunigaikščio. Be bajorų žemės valdytojais buvo ir valstiečiai. Žemės valdytojai turėjo tam tikras pareigas. Bajorai eidavo kariauti, valstiečiai atlikdavo darbus ir mokėdavo tam tikrus mokesčius.
Valdovo laisvę valstybės politikoje varžė įsigalėjusi ponų taryba ir seimai. Valdydamas kraštą per vietininkus ir vaivadas bei seniūnus, kunigaikštis negalėjo atlikti pats visų reikalų, todėl jau nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!