Ikikrikščioniška Lietuva

Vėlyvojo paleolito laikais iš vakarų ir pietų į Lietuvą skverbėsi pirmieji gyventojai.Atvykėliai iš vakarų yra vadinami Pabaltijo Madleno kultūros vardu, o iš pietų-Svidro kultūra.Nepakankamai atšilęs klimatas dar nebuvo palankus sėsliam gyvenimui, todėl pagrindinių abiejų kultūrinių grupių užsiėmimu buvo medžioklė.Todėl visi buvo klajokliai.Pagrindiniai darbo įrankiai buvo kaulo, medžio, bet dažniausiai iš akmens, ypač titnago dirbiniai.
Stipriai atšilus klimatui, nuo pietinių Joldijos jūros krantų į Lietuvą atklydo dar daugiau žmonių.VII-IVtūkst.pr.Kr.Lietuvos teritorijoje susiformavo dvi mezolitinės kultūros.Centrinėje ir pietinėje dabartinės Lietuvos dalyje vyravo Nemuno kultūra, o šiaurinėje gyveno Kundos kultūros žmonės.Jie medžioklei, žvejybai ir įrankių gaminimui naudojo vienodus dirbinius iš titnago ir kaulo, skyrėsi tik apdirbimo būdai.Žmonės apsistodavo arti vandens įkurtose stovyklose.Esant palankesniam klimatui, kuris užtikrino žvėrių ir žuvų gausą, mezolito žmogus jau galėjo ilgiau apsistoti vienoje vietoje ir buvo sėslesni.
Palyginti su mezolitu, vidutinė metinė oro temperatūra pakilo keletą laipsnių,.Padaugėjo žvėrių ir žuvų.Žmonės beveik nustojo klajoti ir apsigyveno nuolatinėse gyvenvietėse.Jos buvo kuriamos netoli vandens telkinių.Pradėti statyti mediniai būstai, patobulinta vandens apdirbimo technika:akmuo imtas gręžti ir gludinti.
Pagrindiniu užsiėmimu liko medžioklė ir žvejyba, pastarąją pagyvino atsiradę medžio luotai ir irklai.Šie atradimai padarė žvejybą pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.Buvo prijaukinti stambieji galvijai, šiek tiek dirbta žemė.
Buvo susidariusios 2 kultūros:Nemuno ir Narvos.Šių kultūrų žmonės jau išmoko lipdyti ir degti puodus.Narvos kultūros žmonės buvo pirmieji, pradėję gaminti daug gintaro dirbinių:skulptūrėlių, sagų, karolių…Buvo gintaras keičiamas į ginklus ir papuošalus iš kitų šalių.Būdami medžiotojai, ankstyvojo neolito Lietuvos gyventojai garbino žvėris.
BALTŲ GENČIŲ SUSIFORMAVIMAS IR RAIDA.SENIAUSI LIETUVOS GYVENTOJAI.INDOEUROPIEČIŲ ATĖJIMAS.I-IEJI BALTŲ PAMINĖJIMAI.
Baltai priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.Baltų vardas siejamas su baltijos jūra ir lingvistų vartojamas nuo 1945m.
Dabar iš Baltų šeimos grupės likę Lietuviai ir Latviai.Vokietijai kolonizavus Rytprūsius, XIIIa. nukariavus Prūsus, per 400m. jie buvo suvokietinti.Senoji Prūsų kalba išmiršta apie
XXa.Baltai pradėti vadinti Aisčiais.vardas iš romėnų istoriko Tacito, kurio veikale
“Germanija“ 98m.po Kr.minimi Aesti.Po Tacito Aisčiai daug kartų minimi istoriniuose šaltiniuose.
VIa. Jordanas gotų istorijoje aprašo juos kaip taikius žmones gyvenusius prie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!