Pozityvioji socializacija

2004 metais Lietuvoje 22,5 proc. visų gyventojų buvo vaikai. Ši socialinė erdvė yra pažeidžiama, nes fiksuojamas tautos senėjimas (nykimas arba mažėjimas). Sunku išvardyti visas priežastis, kurios įtakoja natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimą. Viena iš jų – pasikeitęs šeimos įvaizdis, jos dažnai yra socialiai labiau pažeidžiamos, dėl ko vaikų gimimą atideda vėlesniam laikui, siekdami pirma apsirūpinti materialiai ir pan. Netolygus sociumo pasiskirstymas (kaime gyvena tik trečdalis gyventojų), tiriamoji visuomenė pataruoju metu išgyvena vykstantį neigiamą sprogimą. Gyventojų skaičius mažėja dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo.
Dėl šių faktų daugumoje valstybių išskiriama vaikų politika ir šioje srityje taikomos pozityviosios socializacijos programos.
Kas tai yra pozityvioji socializacija, kaip ji valdoma ir kuo ji reikšminga – tai klausimai, kuriuos nagrinėsiu šiame darbe. Išsamiausiai apie tai kalba Giedrė Kvieskienė savo monografijoje „Pozityvioji socializacija“ skyrelyje „Pozityviosios socializacijos samprata ir objektas“. Referate panaudojau šios autorės mintis, pamąstymus ir išsireiškimus.
Vaiko apsauga – teisė augti savo šeimoje, gauti profesionalią pagalbą ir būti apsaugotam nuo bet kokio smurto.
Vaiko aprūpinimas – teisė į išteklius ir paslaugas, juos paskirstant tarp vaikų ir suaugusiųjų, kur ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliems vaikams, vaikams, turintiems specialiųjų poreikių ir vaikams, kurie rizikuoja patirti skurdą, tėvų smurtą bei nepriežiūrą ar įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
Vaiko dalyvavimas – teisė veikti individualiai ar kolektyviai, reikšti savo nuomonę, veikti sprendimus tiek šeimoje, tiek visuomenėje, kuri turi sukurti socialinę erdvę aktyviam jų dalyvavimui.
Vaiko socializaciją lemia šios sąlygos, kurių kiekviena yra svarbi kaip pagrindinė, gilinantis į socializacijos fenomeną:
1. Vaikas turi gimti tokioje visuomenėje, kurioje jis galėtų socializuotis.
2. Biologinis paveldas – jei vaikas turi sudėtingų psichinės negalės problemų, socializacija įmanoma, tačiau sudėtinga.
3. Galimybė turėti emocinius ryšius su kitais, reikšti įvairiausias emocijas – meilę, dėmesį, pyktį, gėdą, gailestį ir kt.
4. Socializacijos proceso metu vaikai ir jaunuoliai perima visuomenės gyvenimo vertybes, vaikai ir suaugusieji mokosi vieni iš kitų. Socialinio aktyvumo dėka šis procesas tęsiasi visą gyvenimą ir jo metu asmuo išsiugdo įvairius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!