Socializacija ir resocializacija

Socializacija ir resocializacia. Samprata. Socialinė pedagoginė socializacijos ir resocializacijos reikšmė amenybės ugdymo procese.
Socializacija – visuomenės kultūros perteikimas vaikams ir kitiems asmenims, siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę. Lėtas ir nuolatinis individualaus įprasto visuomenės mąstymo, vertybių, elgsenos perėmimas arba trumpiau – tai žmogaus prisitaikymas prie visuomenės gyvenimo normų.
Šiame procese žmogus įgyja statusą, gyvenimo poziciją ir daug vaidmenų. Kultūra ir jos pagrindiniai bruožai genetiškai nepaveldimi, o perduodami iš kartos į kartą socializacijos procese. Socializacijos esmė – individo sugebėjimas įsisavinti tam tikras žinias, normas, vertybes, leidžiančias jam tapti asmenybe, sugebančia funkcionuoti visuomenėje. Socializacijos procesas apima tikslinga poveikį (auklėjimas), spontanišką įtaką žmogui. Tai ilgas, aktyvus procesas, besitęsiantis nuo žmogaus gimimo iki jo mirties.
Vaikystėje auga ne tik socializacijos agentų skaičius, bet palaipsniui keičiasi jų veikimo programos ir turinio sudėtingumas. Jaunystės socializacijos etapas(13-19m.). šio amžiaus tarpsnio būdinga ypatybė ta, kad atsiranda lygegrečių vertybių ir požiūrių į pasaulį sistemų, kurias pateikia skirtingi agentai – tėvai, mokytojai, bendraamžiai ir kiti. Jaunystės metais būdingas siekimas įgyti tam tikrą socialinį statusą ir vaidinti savo socialinį vaidmenį. Brandos stadijoje žmogus įgyja bei įsisavina socialinį statusą ir susikuria socialinį vaidmenį. Socializacija brandžiame amžiuje paprastai vyksta kylančios kreivės principu (nuosmukiai, planų ir vilčių griuvimas).Atsiranda resocializacijos poreikis. Senatvėje vyksta baigiamasis socializacijos procesas. Tai prasideda žmogui išėjus į penciją. Dėl sveikatos ir psichologinių galimybių susilpnėjimo socializacija įgauna pasyvią formą.
Nuo sėkmingo šio proceso įgyvendinimo priklauso kiek asmenybė sugebės realizuoti savo gabumus, tikslus, kiek socialiai subręs, bus naudingas visuomenei ir sukurs sau palankias sąlygas gyvenimiškai veiklai.
I.Leliūginė teigia, kad resocializacija arba perauklėjimas – kryptingas poveikis auklėtinio sąmonei, jausmams, valiai ir elgesiui, siekiant pašalinti dorovinių ir elgesio nukrypimų asocialų pobūdį ir grąžinti žmogų į priimtiną visuomenei gyvenimą. Galutinis tikslas – pozytivus asmenybės elgesys, kai jis įsisąvina naujas žinias, vertybes, vaidmenis, įgūdžius.
• Grąžinamoji funkcija – nukreipt į sukūrimą sąlygų, kuriomis asmenybė galėtų pasireikšti teigiamai.
• Kompencuojamieji – leidžia asmenybei ištaisyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!