Populiariosios ir privalomos literatūros lyginimas

Literatūra - tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma. Literatūra yra neatskiriama kultūros dalis. Ji yra mėgstama įvairiausių žmonių pasaulyje dėl to, kad iš jos galima daug ko sužinoti ir išmokti. Be to, jos skaitymas yra vienas iš seniausių ir mėgstamiausių būdų naudingai praleisti savo laisvą laiką. Nepaisant kultūros ir literatūros kaitos, privalomoji literatūra atsilaiko. Šalia jos atsiranda ir populiarioji literatūra. Savo kalboje, aptardama autorių: J. Greeno, G. Formano, B. Sruogos ir A, Škėmos kūrinius, palyginsiu privalomąją ir populiariąją literatūrą.
priversti skaityti ir gilintis į kūrinius, kuriuos norint suprasti reikia išmanyti istorinius ir kultūrinius Lietuvos įvykius.
Škėmos romanas “Balta drobulė”. A. Škėma buvo rašytojas išeivis ir 1952-1954 m.
keturiadešimtmetis išeivis iš Lietuvos, pabėgęs nuo sovietų okupacijos, dirba
liftininku. Jis kankinasi, mintimis sugrįždamas į dienų tėvynėje prisiminimus,
bijo - savosios ligos, nujaučiamas greitos mirties momentas, ironizuoja
sugretindamas savo, kaip poeto ir lifto aptarnautojo darbą. Sutikęs Eleną, jis
atgyja, Garšva tebenori kurti. Pradeda dėl jos kovoti, jausti norą
gyventi. Tačiau gyvenimo išbandymai jį sutraiško, liga jį įveikia, Garšva
išprotėja - nesuspėjęs, neįstengęs dužtančio į šipulius savo pasaulio sulaikyti.
Antano Garšvos gyvenimas yra sudėstytas į tris aukštus: dabartis, “Antano
Garšvos užrašai” ir praeitis. Šios visoss prasmės susipina visame romane ir tai trukdo skaitytojui skaityti. Taip pat Antanas Škėma kalba įdomesnėmis frazėmis, kurių skaitytojas gali nesuprasti ir jos nėra vartojamos šiais laikais. Tad šis kūrinys tikrai nėra lengvai skaitomas ir, kad jį suvoktum iki galo, tenka plačiau susipažinti su istoriniu, literatūriniu ir A. Škėmos kūrybiniu kontekstu.
Privalomoje literatūroje gausu praradimo, karo ir kitų žiaurių temų. Tai gali
neigiamai paveikti šių laikų mokinių emocinę būseną. Būtent Balys Sruoga
atskleidžia siaubingas gyvenimo detales memuarų knygoje “Dievų miškas”.
Kūrinyje vaizdavo Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą
žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą
kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia
neįtikėtino fantastiškumo lygį, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šurpiais
vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!