Pojūčiai ir jutimas

Šiuolaikiškai galima būtų paklausti: „Kaip mes sukuriame išorinio pasaulio pateiktį?“, „Kaip mes gebame patirti šio pasaulio formą ir sandarą, judėjimą ir temperatūrą, jo kvapus ir grožį?“. Kad suprastume, kaip kuriama pasaulio, esančio už mūsų, patirtis mūsų galvose, rašome šį referatą.
Žmogus senai domisi tikrovės pažinimu. Antikos filosofai teigė, kad žinias apie išorinį pasaulį žmogus pasiekia pro „juslių vartus“ (jutimu). Gyvas organizmas gali sėkmingai orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti, kai nuolat gauna informacijos apie joje vykstančius kitimus. Paprasčiausias gyvo organizmo ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidinais būviais palaikomas jutimu. Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai, netarpiškai veikiantys juntamąsias (sensorines) nervines ląsteles. Jas dirginant, išorinė energija paverčiama nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu). Jaudinimas, prasidėjęs periferinėse nervinėse ląstelėse, pasiekia smegenis ir čia iškoduojamas į psichinį procesą (sąmonės faktą).
Pirminis pažinimo šaltinis žmogui yra pojūčiai. Pojūčiais pažįstamos tokios daiktų savybės, kaip kietumas ir minkštumas, grublėtumas ir lygumas, sunkumas, temperatūra, kvapas skonis, šviesumas ir spalva, garsai. Pojūčių dėka mes turime žinių apie kitimus mūsų kūne: apie kūno padėtį ir judesius, vidaus organų būseną. Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas, objekto savybės vaizdo – pojūčio – formavimąsis. Pojūčio fizinė priežastis – materialūs daiktai ir reiškiniai, betarpiškai veikiantys jutimo organus. Tie daiktai ar reiškiniai vadinami dirgikliais, o dirgiklio veikimo procesas – dirginimu. Pojūtis – adekvatus dirgiklio, arba stimulo, vaizdas smegenyse. Pojūtis yra daiktų bei reiškinių savybių ir organizmo vidinių būvių, tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus, psichinis atspindys. Pojūtis signalizuoja organizmui apie aplinkos įvykius, padeda susiorientuoti juose ir priderinti prie jų savo judesius bei veiksmus. Pojūčiai atspindi tik atskiras objektų savybes, todėl orientavimasis aplinkoje vien pagal pojūčius yra netobulas. Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, jam tiesiogiai veikiant jutimo organus, vadinamas suvokimu. Suvokimas yra psichinis, daikto ar reiškinio vaizdo formavimasis. Sąmonėje susiformavęs daiko, reiškinio ar įvykio visumos atspindys vadinamas suvokiniu. Suvokimo negali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!