Prasmingos informacijos įsiminimas

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO SOCIALINĖS POLITIKOS FAKULTETO PSICHOLOGIJOS KATEDRA PRASMINGOS INFORMACIJOS ĮSIMINIMAS Praktinis darbas Nr.3 Darbo vadovas Lekt. A. Kuzinas Vilnius, 2008 ĮVADAS Yra žinoma, kad stimulai gali būti apdorojami labai įvairiu lygiu: pradedant nuo paviršutiniško sensorinio ir baigiant daug gilesniu semantiniu būdu, o kuo gilesniu semantiniu lygiu yra apdorota medžiaga, tuo ji yra ilgiau išlaikoma atmintyje (Martišius, 2006). Visgi tiksliai nėra žinoma, kokiu būdu yra organizuota semantinė atmintis, todėl buvo sukurti įvairūs kognityviniai modeliai. Šiame darbe bus kalbama apie Loftus ir Collins (1975) sukurtą plintančios aktyvacijos modelį, kuris aiškina, kaip atmintyje vyksta informacijos paieška. Pagal šį modelį, kai yra suaktyvinamas tam tikras mazgas, jame saugoma informacija tampa lengviau prieinama ir ta aktyvacija nuo sužadinto mazgo plinta pagal asociacines linijas taip suaktyvindama kitus mazgus (Martišius, 2006) Kai kurie psichologai, tyrinėjantys atmintį, teigia, kad yra du jos aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir aptarti, t.y.: atminties galimybės, arba tai, kiek informacijos žmogus gali išlaikyti atmintyje ir kaip gerai ji gali būti apdorota bei sukaupta, ir antras svarbus aspektas, tai – metaatmintis – sugebėjimas naudoti įvairius metodus informacijai atsiminti (Žukauskienė, 1998). Šiame tyrime bus kalbama apie kartojimo svarbą informacijos įsiminimui. Ebinghausas (1850-1909) vienas pirmųjų pradėjo tirti kartojimo įtaką įsiminimui ir jo atliktas tyrimas parodė, kad kuo daugiau kartų kartojamas neprasmingų skiemenų sąrašas, tuo mažiau reikia kartoti kitą dieną, norint išmokti tą patį sąrašą (Myers, 2000; iš Baddley, 1982). Kiekvieno žmogaus atmintis turi tam tikrų tik jai būdingų savybių. Vienas turi labiau išvystytą vizualinę atmintį, todėl geriau įsimena formas, spalvas, veidus. Kitam lengviau yra įsiminti sąvokas, formules ar kitą verbalinę informaciją (V. S. Kuzin, 1982). Žmogaus veidas bei jame atsispindinčios emocinės išraiškos yra, tikriausiai, reikšmingiausi ir svarbiausi nežodinės komunikacijos aspektai, be to. Kai kurie tyrimai parodė, kad veidų emocinės išraiškos gali turėti įtakos veidų įsiminimui (A. D`Argembeau, 2003). Yra nemažai nuomonių, kad teigiamas emocijas skleidžiančių besišypsančių žmonių veidai yra įsimenami žymiai geriau, negu neutralūs arba neigiamas emocijas skleidžiantys veidai (A. D`Argembeau, 2003; iš Sansone ir Tiberghien, 1994). Todėl vienas iš šio darbo tikslų bus nustatyti, ar priklausomai nuo nuotrūkoje pateikto asmens veido išraiškos priklauso apie tų žmonių įsimintų faktų tikslumas. Keliama hipotezė, kad plačiai besišypsančių žmonių biografiniai faktai bus įsimenami geriau ir tiksliau. Taip pat yra nuomonių, kad moterys geriau, negu vyrai, įsimena veidus bei su jais susijusią informaciją, o ypač kitų moterų veidus (Branan ir Nicole, 2008). Šiame tyrime mes negalėsime patikrinti hipotezės, kad moterys geriau, negu vyrai įsimena veidus, nes tyrime dalyvavo tik tai moteriškos lyties atstovė. Todėl šio darbo tikslas bus nustatyti, ar nuotraukoje pavaizduotų asmenų lytis turi įtakos veidų bei informacijos apie juo įsiminimui. Keliama hipotezė, kad moteriškos lyties atstovės geriau įsimena tos pačios lyties atstovių veidus bei informaciją apie jas. METODIKA Tiriamasis: tyrime dalyvavo 19 metų moteriškos lyties psichologijos programos studentė. Darbo eiga: tyrimą sudarė 4 dalys. Pirmoje dalyje tiriamajai buvo pateiktas lapas su dešimčia skirtingų žmonių aprašymų. Tiriamosios buvo prašoma perskaityti šiuos aprašymus ir įvertinti juos skalėje nuo -3 iki +3 pagal tai, kiek jie patinka (-3 – nepatinka, +3 – patinka). Tiriamajai baigus skaityti ir vertinti aprašymus, buvo liepta sugalvoti bet kokį triženklį skaičių, užrašyti jį ant tuščio popieriaus lapo ir skaičiuoti atbuline tvarka (pradedant nuo sugalvoto skaičiaus ir vis atimant po 3. Pvz.: 483, 480, 487, ...). Skaičiuoti reikėjo tol, kol tyrėjas nepasakė žodžio „Sustokite“. Antroje eksperimento dalyje tiriamajai ekrane paeiliui buvo parodytos 8 nuotraukos kartu su žmonių aprašymais pateiktais pirmoje dalyje. Eksperimento dalyvės buvo prašoma įsidėmėti veidą bei kiek įmanoma daugiau faktų apie tą žmogų iš jo aprašymo. Trečioje dalyje tiriamajai ekrane paeiliui buvo parodyta 16 nuotraukų. Buvo pateiktas lapas, kuriame reikėjo žymėti tam tikrą informaciją, susijusią su nuotrauka. Jeigu nuotrauka buvo visiškai nauja ir nesikartojo su antroje dalyje pateiktomis nuotraukomis, tiriamoji pateiktame lape turėjo įvertinti, kiek ta nuotrauka jai patinka skalėje nuo -3 iki +3, pažymėti, ar nuotraukoje vaizduojamas vyras, ar moteris, bei parašyti, kad nuotrauka nesikartoja. Tuo tarpu jei nuotrauka kartojosi, be viso to tiriamoji dar turėjo parašyti joje pavaizduoto asmens vardą bei svarbiausius su juo susijusius faktus. Ketvirtoje dalyje tyrimo dalyvei buvo pateiktas lapas, kuriame ji turėjo parašyti žmonių, kuriuos ji atsimena (iš pateiktų 2 dalyje), vardus bei su jais susijusius svarbiausius faktus. REZULTATAI 1 grafikas. Faktų atsiminimas III etapo metu. Iš grafiko pastebime, kad III etapo metu, kai reikėjo atskirti pažįstamą veidą nuo naujai pateikto bei pateikti po 3 svarbiausius nuotraukoje pavaizduoto asmens faktus, tiriamoji faktų aprašyme dalinai suklydo 3 kartus, tuo tarpu penkių nuotraukoje pavaizduotų asmenų faktus prisiminė be klaidų. Taip pat matome, kad nebuvo nei vienos nuotraukos, kurioje pavaizduoto asmens visus 3 biografinius faktus tyrimo dalyvė būtų prisiminusi netiksliai arba visiškai neprisiminusi (svarbu atkreipti dėmesį, kad čia kalbama apie iš II tyrimo dalies pažįstamus nuotraukose vaizduojamus asmenis, neatsižvelgiant į nepažįstamų žmonių nuotraukų atpažinimą ir įvertinimą). 2 grafikas. Faktų atsiminimas IV tyrimo etape. Iš grafiko pastebime, kad IV etapo metu tiriamoji tik kartą dalinai suklydo, atgamindama faktus apie nuotraukoje parodytą asmenį, tuo tarpu labiausiai vyravo pilnas atsiminimas. 1 lentelė. Šioje lentelėje matome, kaip, priklausomai nuo to, ar nuotraukoje buvo vyras ar moteris, vyko faktų atsiminimas. Galima pastebėti, kad kai nuotraukoje buvo vyras, dviejų iš jų faktai buvo dalinai atsiminti (t.y. tiksliai atsimintas 1 ar 2 faktai ), o kitų dviejų – visiškai pilnai atsiminti. Tuo tarpu, kai nuotraukoje buvo moteris, vienos iš jų faktai buvo dalinai atsiminti, likusiųjų 3 visiškai pilnai atsiminti. 2 lentelė. Priklausomai nuo emocinės išraiškos teisingai atgamintų faktų apie asmenį procentinė išraiška. Tyrėjas savo nuožiūra tyrime pateiktas žmonių nuotraukas suskirstė į plačiai besišypsančius ir šiek tiek besišypsančius veidus. Tai buvo svarbu, siekiant patikrinti hipotezę, kad plačiai besišypsančių žmonių biografiniai faktai bus įsimenami geriau ir tiksliau. REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimo rezultatai parodė, kad III ir IV etapo metu atgaminant faktus, susijusius su nuotraukose pateiktais asmenimis, visgi vyravo pilnas informacijos atsiminimas, o klaidų atsimenant buvo daroma nedaug ir visos jos buvo tik dalines, t.y. dalis informacijos visgi buvo tikslingai atsiminta (žr. 1, 2 grafikas). Tai galbūt galima būtų paaiškinti tuo, kad tiriamajai puikiai sekėsi apdoroti pateiktą medžiaga, įvairiai ją tarpusavy sieti, padėjo taip pat ir medžiagos kartojimas įvairiuose etapuose. Svarbu taip pat pastebėti, kad I etapo metu tiriamajai buvo pateikti 10 aprašymų, tuo tarpu II ir III etapo metu buvo pateikti 8 besikartojantys aprašymai su 8 nuotraukomis, taigi 2 iš aprašymų vėlesnėse etapuose nebuvo. IV etape tiriamoji aprašė 8 žmonių svarbiausius faktus (žr. protokolą). Tarp tų 8 žmonių visi buvo tie, kurių nuotraukos buvo pateiktos II ir III etapuose. Tiriamoji teigė prisiminusi, kad I etape jai buvo pateikti 10 aprašymų, tačiau tų dviejų, kurie vėlesniuose etapuose nepasikartojo, ji neatsiminė. Tai patvirtino R. C. Atkinsono ir R. M. Shifrino teiginį, kad tai, kiek ilgai informacija bus išsaugota trumpalaikėje atmintyje, taigi ir jos perkėlimo tikimybė į ilgalaikę saugyklą, galima padidinti kartojimu (Martišius, 2006). Jeigu mes susiduriame su vizualiniu stimulu, mes galime apsiriboti tik tai sensorine analize, išskirdami jo fizines savybes, galime atlikti percepcinę analizę arba susieti su kitais individui žinomais stimulais (Martišius, 2006). Todėl tiriamoji dažnai, bandydama įsiminti tam tikrus faktus apie nuotraukoje pavaizduotą asmenį, tiesiog bandė tuos faktus semantiškai apdoroti ir tarpusavyje susieti; pvz.: Andrius turi Ford Probe, su kuria mėgsta važinėtis po miestą. Tiriamoji šiuos faktus puikiai įsiminė. Tokį informacijos atgaminimą galime paaiškinti, remiantis plintančios aktyvacijos modeliu, pagal kurį, tarp mašinos ir važiavimo yra stiprus asociacijos ryšys. Tas ryšys plinta pagal asociacines linijas ir suaktyvina kitus mazgus. Yra nemažai tyrimų patvirtinančių, kad veido išraiškos bei mimika gali, tam tikrais atvejais, turėti įtakos atpažinimo procese (A. D`Argembeau, 2003). Mūsų tyrime buvo bandoma išsiaiškinti, ar plačiai besišypsančių žmonių biografiniai faktai buvo įsimenami geriau, negu vos vos besišypsančių. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo to, ar nuotraukoje pavaizduotas žmogus šypsojosi plačiai, ar tik šiek tiek, faktai apie juos buvo įsimenami tiek pat gerai (žr.2 lentelė). Tad galima būtų teigti, kad tyrimo pradžioje kelta hipotezė, jog plačiai besišypsančių žmonių biografiniai faktai bus įsimenami geriau ir tiksliau, nepasitvirtino. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galbūt tokie rezultatai gauti dėl to, kad tarp plačiai besišypsančio ir šiek tiek besišypsančio veido yra labai nedidelis vos pastebimas skirtumas. Juk ir tas ir tas veidas tiriamajai galėjo sukelti teigiamas emocijas. Todėl svarbu būtų pakartoti tyrimą pateikiant skirtingas emocijas sukeliančius veidus: tiek neutralų, tiek neigiamų emocijų. Sensone ir Chentouf (1994) tyrimas parodė, kad tiriamieji, kuriems buvo pateikti nepažįstami veidai, su kuriais eksperimento metu jie buvo supažindinti, geriau įsiminė besišypsančius, negu neutralios veido išraiškos žmones (A. D`Argembeau, 2003; iš Sensone ir Tiberghien, 1994). Siekiant patikrinti hipotezę, kad moterys geriau įsimena tos pačios lyties atstovių veidus bei informaciją apie jas, buvo sudaryta faktų atsiminimo priklausomai nuo lyties lentelė (žr.1 lentelė). Kadangi mūsų tiriamoji buvo moteris, tai remiantis šia hipoteze, ji turėjo geriau ir tiksliau atsiminti nuotraukose pavaizduotų moterų veidus bei faktus apie jas. Tyrimo rezultatai parodė, kad kai nuotraukoje buvo vyras, dviejų iš jų faktai buvo dalinai atsiminti (t.y. tiksliai atsimintas 1 ar 2 faktai ), o kitų dviejų – visiškai pilnai atsiminti, tuo tarpu, kai nuotraukoje buvo moteris, vienos iš jų faktai buvo dalinai atsiminti, likusiųjų 3 visiškai pilnai atsiminti (žr. 1 lentelė). Kaip matome pagal rezultatų duomenis, nors skirtumas yra nežymus, mūsų hipotezė pasitvirtino. Visgi svarbu pabrėžti tam tikrus šios išvados apribojimus. Visų pirma, tyrimui buvo parinkta labai maža imtis, todėl išorinis valdumas šiuo atvejų turi tam tikrų trūkumų ir tam, kad rezultatus galima būtų apibendrinti, reikėtų tyrimą pakartoti į imtį įtraukiant ne tik daugiau tiriamųjų, bet taip pat ir vyriškos lyties atstovų, kas leistų tyrimą padaryti objektyvesniu ir patikimesniu. IŠVADOS 1. Tam, kad informacija būtų išsaugota trumpalaikėje atmintyje, o vėliau ir perkelta į ilgalaikę, svarbu ją kartoti. 2. Jeigu žodžiai turi stiprų asociacijos ryšį, jie yra atsimenami geriau. 3. Nežymus veido emociniai pokyčiai neturi reikšmingos įtakos informacijos apie tą žmogų įsiminimui. LITERATŪRA 1. Rita Žukauskienė „Raidos psichologija“. Vilnius. 1998. 2. V. Martišius „Kognityvinė psichologija“ 1 dalis. Kaunas, 2006. 3. В. С. Кузин, Психология, Москва. >. 1982. 4. A. D`Ambergeau, M. Van der Linden, C. Comblain and A. M. Etienne, The efect of happy and angry expressions on identity and expression memory for unfamiliar feces / Cognition and Emotion, 2003, 17 (4), 609-622. 5. Branan, Nicole, She Never Forgets a Face / Scientific American Mind, 15552284, 2008, Vol. 19, Issue 3

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!