Plaukikų metinio plano programavimas

Plaukikų metinio plano programavimas Autoriai Karoblis, Raslanas ir Steponavičius (2002) teigė, kad siekiant tobulos sporto treniruotės, privaloma sportininkus rengti pagal sudarytus metinio rengimo modelius, kad taip būtų galima valdyti jų rengimo vyksmą. Todėl yra labai svarbu, kad metinis sporto treniruotės planas būtų tinkamai parengtas, kad tai padėtų prognozuoti būsimą rezultatą. Aukšto meistriškumo sportininkų rengimas ir valdymas yra siejamas su prograzavimu, individualiomis sportinio parengtumo modelinėmis charakteristikomis, specialiojo ir bendrojo krūvio santykiu su naujų efektyvių treniruotės metodikos krypčių paieška, varžybinės veiklos rodiklių modeliavimu, treniruotės vyksmo planavimu, sportinio rengimo koregavimu ir varžybų programos sudarymu. Keturmetis olimpinis ciklas yra pagrindinė kryptingos treniruotės struktūros organizmo forma, kurios turinys, organizavimas ir trukmė numato kintančio organizmo adaptacinių rezervų realizaciją, kuriai reikia vis didesnio sportininko maksimalaus organizmo funkcinio įtempimo. Žinoma, adaptacinis procesas įtempto raumenų darbo sąlygomis negali tęstis be galo. Visada turi būti objektyviai genetinių veiksnių sąlygotos organizmo galimybių ribos adekvačiai reaguoti į treniruotės krūvius. Jei tokie krūviai mažesni už objektyviai būtinus dydžius, tai kintamas organizmo adaptacinis rezervas nebus realizuotas, ir net atvirkščiai, jeigu jie didesni tai gali privesti prie rezervinių organizmo galimybių išeikvojimo, arba kitaip – išsekimo (Верхошанский, 1998). Literatūroje autorius Karoblis (1999) išskiria šiuos mezociklų tipus: įvadinis (tikslas – palaipsninis plaukiko parengimas atlikti specifinį darbą treniruotėse, pasižymi nedidele treniruočių krūvio apimtimi), bazinis (tikslas – organizmo funkcinių sistemų pajėgumo, fizinių ypatybių lavinimas, techninio, taktinio, psichinio parengtumo gerinimas), kontrolinis – parengiamasis (tikslas – sudaryti sąlygas maksimaliai išnaudoti plaukiko ankstesniuose etapuose pasiektas funkcines ir fizines galias, toliau ugdyti sportininko specialiąją ištvermę ir greitumą, tobulinti techniką ir taktiką, rengtis varžyboms), priešvaržybinis (tikslas – tikslingas techninis, taktinis ir psichologinis rengimas, sportinės formos išlaikymas, nedidelių sportinio rengimo klaidų taisymas varžybiniais pratimais), varžybinis (tikslas – išlaikyti plaukiko pasiektą optimalią sportinę formą ir pasiekti geriausių rezultatų per varžybas apima tiesioginį rengimąsi svarbiausioms varžyboms, varžybas ir atsigavimo po jų laikotarpį). Keraminienė (2006) savo magistro baigiamajame darbe analizavo Lietuvos didelio meistriškumo plaukikų 2001–2002 m. rengimosi ciklą ir pastebėjo, jog Lietuvos plaukikų treneriai plačiausiai naudoja dviejų dalių metinį treniruočių ciklą: pirmasis – rugsėjo–vasario mėnesiai; antrasis – kovo–rugpjūčio mėnesiai. Kiekvieną tų ciklų sudarė parengiamasis, varžybų ir pereinamasis laikotarpiai, o pačių laikotarpių trukmė per metus priklausė nuo svarbiausių sezono varžybų datų. Laikotarpius sudarė atskiri etapai susidedantys iš kelių makrociklų arba atskirų treniruočių stovyklų mezociklų. Mezociklus sudarė atskiri savaitiniai mikrociklai; mikrociklus – treniruočių dienos (dažniausiai dvi treniruotės per dieną). Minėta autorė analizuojant metinio ciklo plaukikų rengimo struktūras pastebėjo, jog šių dienų plaukikų rengimo sistemoje yra didelė įvairovė. Padidėjus varžybų skaičiui per metus, koreguojamas treniruočių krūvis ir intensyvumas, kuomet per metus vyksta 5–7 didelio tipo varžybos su finansine paskata, tai tiek pat kartų jose startuojantys plaukikai turi pasiekti aukštą sportinę formą. Keraminienė (2006) išsiaiškino, kad daugiaciklinėse treniruočių struktūrose išnyksta įtraukiamieji ir baziniai mezociklai, kurie trukdavo 4–6 savaites 2 ar 3 ciklų treniruočių metinėse struktūrose, išlieka tik parengiamasis – kontrolinis ir varžybinis mezociklai. Pagrindinėse metų varžybose sportininkas sportinę formą įgyja lyg lipdamas laipteliais aukštyn. Tai tinka tik didelio meistriškumo plaukikams, turintiems daugiametę patirtį, sukaupusiems didelį fizinio pasirengimo potencialą. Visas sportininkų rengimas yra nukreipiamas specialaus rengimo kryptimi, bet vistiek išlieka 2 makrociklai – 1-asis baigiasi sausio–vasario mėnesiais pagrindinėmis varžybomis, 2-asis – liepos– rugpjūčio mėn. Orientuojantis būtent į Lietuvos didelio meistriškumo plaukikus, žemiau lentelėje pateikiama 2001 – 2002 metų sezono pirmo ir antro makrociklo treniruočių krūvio apskaita ir testų rezultatai, taip pat ir suminė abiejų dalių išraiška bei procentinis įdarbis zonose nuo bendros nuplauktų kilometrų apimties. 1 lentelė. Lietuvos didelio meistriškumo plaukikų 2001–2002 m. treniruočių apskaita ir testų rezultatai (Keraminienė, 2006) Per sezoną plaukikai vidutiniškai nuplaukė: • 1558,11 km. Iš jų 1056,3 km (67,79 proc.) I–II intensyvumo zonose; • 332,28 km (21,33 proc.) – III intensyvumo zonoje; • 116,93 km (7,51 proc.) – IV intensyvumo zonoje; • 44,17 km (2,84 proc.) – V intensyvumo zonoje. Sausumoje per 2001–2002 m. rengimosi laikotarpį sportininkai vidutiniškai išdirbo 197,58 val. Daugiausiai laiko sausumoje dirbęs sportininkas išdirbo – 344,5 val. Pasaulio didelio meistriškumo sportininkai sausumoje dirba 350–400 val. Taigi tik vienas sportininkas išdirbo panašų pasaulio didelio meistriškumo sportininkų valandų skaičių. Startų skaičius per šiuos metus sudarė 53, pagrindinėse rungtyse – 25. Pagrindinėse rungtyse daugiausia startavo sportininkas D.G. - 41 kartą, įvairiose varžybose daugiausia startų turėjo sportininkas P.V. - 96. Lyginant su pasaulio didelio meistriškumo sportininkais, startų skaičius per metus siekia 120–130. Atsigavimo priemonės dažniausiai priklauso nuo individualių sportininko poreikių, tačiau autoriai Alday ir Viscor (2017) pastebėjo, kad sportininkai miegą laiko svarbiausia atsigavimo priemone, dėl jo fiziologinio ir psichologinio atkuriamojo poveikio. Gilus miegas yra svarbus sportininkų atsigavimui, nes šiame etape išsiskiria augimo hormonas, kuris dar kitaip apibūdinamas kaip anaboliniu hormonu, kuris yra būtinas audinių regeneracijai ir ląstelių augimui. Autoriai taip pat išskyrė ir atsistatymo po treniruotės mitybos tikslus, kurie turėtų būti sutelkti į homeostazės grįžimą, energetinių substratų atkūrimą, ir sportininko paruošimą optimaliam pasirodymui kitoje treniruotėje. Hidratacija – skysčių vartojimo pratimo metu pagrindinis tikslas yra palaikyti kūno euhidrataciją ir termoreguliaciją, taip pagerinant našumą. Angliavandenių suvartojimas – plaukikams reikia greitos raumenų glikogeno sintezės per trumpą laiką (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!