Piliečių teisinė padėtis Lietuvos Konstitucijose

Kiekvienos socialiai ir teisiškai teisingos visuomenės pagrindas yra normų, dogmų rinkinys.
Dažnai tas rinkinys vadinamas Konstitucija. Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valstybės santvarką, jos valdžios institucijas, jų tarpusavio santykius, kompetencijų pasiskirstymą, taip pat valstybės piliečių teises ir pareigas.
Nenumaldomai bėgant laikui, kinta visuomenė, kinta jos prioritetai bei moralinis pagrindas, tad nuolatos tenka ieškoti naujų tiesų, jas atradus kyla vis nauji klausimai, tiesos ieškojimas – begalinis procesas.
Atsirandant vis naujoms Konstitucijoms, jų pataisoms, mes galime įžvelgti daug įdomių bei istoriškai svarbių faktų. Savo darbe stengsiuosi kuo didesnį dėmesį kreipti į pokyčių visuomenėje atspindžius, taip pat stengsiuosi ieškoti istoriškai subalansuotų pokyčių pradą.
Visos trys Konstitucijos buvo parašytos skirtingais laikotarpiais, esant savitai politinei situacijai, taigi visos Konstitucijos turi gana nemažai skirtumų. Skirtumai atsiranda, nes kintant visuomenei, kinta ir įstatymai, jų prioritetai bei įgyvendinimas. Kaikurie Konstitucijų skirsniai praranda svarbą, tad jų laikymąsis ne tik, kad nesukuria teisinės valstybės, bet ir žlugdo valstybės progresą bei atskirų jos individų (šalies piliečių) gyvenimo sąlygas.
1922, 1928, 1938 metų Konstitucijos savo sudėtimi labai skiriasi nuo 1992m. Konstitucijos. Ankstesniosios skiriasi tiek savo sudėtimi, tiek ir rašymo forma. Net tarpusavyje, 1922, 1928 bei 1938m. Konstitucijos turi nemažai gana aiškiai matomų skirtumų.
Vienas pagrindinių Konstitucijos tikslų tarnauti žmogui, prisidėti prie kiek įmanoma tobulesnės, teisiškai išsivysčiusios visuomenės kūrimosi. Konstitucijoje numatyti straipsniai socialiai, ekonomiškai arba politiškai dažnai orentuoti į žmogaus gyvavimo pagrindų gerinimą, gerovės kūrimą bei teisių apsaugą.
Savo darbą pradėsiu aptarinėdama kiekvienos Konstitucijos straipsnių svarbą. Norėčiau pasistengti įrodyti, kad Konstitucija kaip aukščiausią vykdomąją galią turintis dokumentas nuo seno rūpinasi Lietuvos piliečiais.
Taigi, norint tapti Lietuvos piliečiu ir naudotis visomis piliečiui suteikiamomis galimybėmis visų pirma reikia gauti šalies pilietybę, tad pagal 1922 m. Konstituciją – “Pilietybės teisė įgyjama ir jos nustojama einant atitinkamu pilietybės įstatymu.
Svetimos valstybės pilietis gali būti priimtas Lietuvos pilietybėn, jeigu jis yra išgyvenęs Lietuvoje nemažiau kaip dešimt metų.”
Šie punktai, atitinka visas vėlesnes Konstitucijas, manau tai labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!