Seimo nario teisinė padėtis

 TURINYS: Įvadas ..........................................................................................................................................3 Seimo nario Tautos atstovavimo funkcija...................................................................................4 Seimo nario įgaliojimų įgijimas: Reikalavimai kandidatams į Seimo narius;.........................................................................5 Seimo nario teisės ir pareigos.......................................................................................................7 Seimo nario veiklos garantijos....................................................................................................12 Seimo nario įgaliojimų netekimo konstituciniai pagrindai.........................................................17 Išvados.........................................................................................................................................21 Literatūros sąrašas.......................................................................................................................23 ĮVADAS Seimo nario teisinio statuso temos aktualumą suponuoja akivaizdus parlamento išskirtinumas. LR Seimas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti, be to, jis nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Patį Seima, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, sudaro Tautos atstovai, tad parlamentas, vykdydamas Konstitucijos suteiktus įgaliojumus, vykdo ir Tautos atstovaujamąją funkciją – kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai ir reiškia jos interesus. Šiame darbe aptariami esminiai Seimo nario teisiniio statuso elementai: įgaliojimų įgijimas, teisės, pareigos, veiklos garantijos, įgaliojimų netekimo pagrindai ir kt. Seimo nario Tautos atstovavimo funkcija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Seimo nariui skiriama daug dėmesio1, pvz., K 55 str., 56 str., 59-63 str. Tai gali sudaryti įspūdį, kad Seimo narys yra ne tik konstitucinio lygmens subjektas2, bet ir tarsi institucija, galinti būti gretinama su kitomis konstitucinio lygmens valstybės institucijomis. Tačiau kiekvienas Seimo narys – valstybinės bendruomenės atsovas, o Seimas kaip kolegiali atsovybė – Seimo posėdyje priimančių įstatymus ar nutarimus Seimo narių visuma3. Todėl Seimo narys laikytinas ne savarankiška institucija, bet esmine konkrečios valstybės institucijos dalimi. Jo ypatybė ta, kad kiekvienam Seimo nariui tarsi tenka dalis Konstitucijoje Seimui nustatytos kompetencijos. Apskritai Seimo nario ir Seimo, kaip kolektyvinės institucijos, sąsajos pasireškia tuo, kad Seimas negalimas be Seimo narių ir atvirkščiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 str. skelbia, jog „Seimą sudaro Tautos atstovai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!