Seimo nario kandidatūra į ministrus

Valdžios padalijimo principas yra samprata išsivysčiusi Apšvietos epochoje. Šios politinės teorijos pradininkas buvo Džonas Lokas, tačiau vėliau teoriją išplėtojo Šarlis de Monteskjė. Išskirti trys pagrindiniai valdžios aparatai: leidžiamoji valdžia, vykdomoji valdžia ir teisminė valdžia. Šarlio de Monteskjė nuomone, toks valdžių padalijimo principas leidžia valdžiai nesusikoncentruoti vieno žmogaus rankose, nes tokia valdžia, pagal jį, būtų neteisėta, lengvai naudojama savanaudiškiems tikslams. Šiuolaikinėje politinėje sistemoje yra išlikęs tokie patys valdžios padalijimo principai . Leidžiamosios valdžios principas – leidžia įstatymus, juos koreguoja, taiso, kad atitiktų individų interesus ir tarpusavio santykius. Vykdomoji valdžia padeda įvykdyti leidžiamosios valdžios išleistus įstatymus, teisės aktus, prižiūri jų įgyvendinimą, kaip tai atsiliepia žmonių santykiams, jų interesų patenkinimui. Teisminė valdžia sprendžia teisinius ginčus, stengiasi nustatyti neteisėtus aktus ir juos pavesti koregavimui. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, yra išlikę šie trys valdžios padalijimo principai. Leidžiamoji valdžia Lietuvoje priklauso Seimui. Seimo pagrindinė funkcija yra kurti ir leisti įstatymus, tačiau reikia nepamiršti, kad tokia teisę turi ir tauta. Įstatymų vykdymą ir priežiūrą Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. O Teisminė valdžia priklauso teismams. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, galime matyti, kad kiekvienas valdžios padalijimo principas yra priskirtas tam tikrai institucijai, kuri yra savarankiška ir nepriklausoma. Nors institucijos ir yra nepriklausomos, tačiau galima sakyti, kad tai nėra visiška tiesa, nes kartais, viena institucija negali atlikti savo pareigos dėl tam tikros kitos institucijos netinkamos veiklos ar trukdžių, nes tarp šių valdžios padalijimo principų yra būtinas vienovė ir pusiausvyra. Todėl galima, sakyti kad institucijos yra priklausomos, nes darbas turi būti subalansuotas ir įgyvendinantis žmonių poreikius ir interesus.
Parlamentas, Lietuvoje žinomas „Seimo“ pavadinimu yra leidžiamoji valdžios atšaka, Lietuvoje pradėjusi vystytis dar XV a. pabaigoje, o demokratišku pagrindu įtvirtinta 1918m. Seimą sudaro 121 narys. Seimo narys tai ne jaunesnis kaip 25 metų demokratiškai išrinktas LR pilietis, jo funkcijas nusako LR Konstitucijos V skyriaus 67 straipsnis1. Juo nurodomos Seimo nario pareigos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!