Lietuvos Respublikos Seimo veikla

1992 m. referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Vienas esminių tokios konstitucinės santvarkos bruožų yra valdžių padalijimas, kuris būdingas visoms demokratinėms respublikoms. Šis principas – priemonė, šalinanti valdžios monopolizavimo galimybę, o tai padeda efektyviau užtikrinti ir įgyvendinti žmogaus prigimtines teises ir laisves. Pagal tradicinę valdžių padalijimo sampratą valstybės valdžia skirstoma į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Siekiant užtikrinti realų šio principo įgyvendinimą Konstitucijoje bei kituose norminiuose aktuose yra įtvirtinta šių institucijų kompetencija, nustatomi jų tarpusavio ryšiai įgyvendinant valstybės valdžią. Kaip matėme, viena svarbiausių valstybės valdžios institucijų yra Seimas – įstatymų leidžiamoji valdžia, kuriai Tauta, turinti suverenitetą, deleguoja įstatymų leidybos teisę, tam, kad būtų užtikrintas jos interesų įgyvendinimas per demokratiškai išrinktus atstovus. Lietuvos Respublikos Konstitucija Seimui suteikia gana plačią kompetenciją valstybės valdyme, tačiau bene svarbiausia Seimo veiklos kryptis yra įstatymų leidyba. Todėl savo darbe analizuosiu Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, įgaliojimus ir kompetenciją, aptarsiu įstatymų leidybos procedūrą, ryšį su kitomis valstybinėmis valdžios institucijomis šioje valdymo sferoje bei kitus aktualius klausimus, kurie siejasi su demokratinės valstybės pagrindu – įstatymų leidyba.
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, priima nutarimus dėl referendumų skelbimo.
2) tvirtina ir skiria valstybė pareigūnus, skelbia prezidento ir savivaldybių rinkimus, sudaro vyriausiąją rinkimų komisiją.
3) Pritaria arba nepritaria Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamoms Lietuvos Respublikos Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismų teisėjų bei šių teismų pirmininkų kandidatūroms, leidžia amnestijos aktus, steigia valstybės apdovanojimus.
4) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, sprendžia užsienio politikos klausimus.
5) Konstitucija jam suteikia teisę įvesti tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją.
Svarbi yra Konstitucijos 5 str. 2 dalis, kur skelbiama, kad “valdžios galias riboja Konstitucija. Tai suponuoja du svarbius Seimo, ir bet kurios kitos valdžios, veiklos principus: tai, kad įgaliojimai negali prieštarauti Konstitucijai ir peržengti jos nustatytos kompetencijos ribų bei tai, kad Seimo veikla, bei jos rezultatai negali pažeisti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!