Personalo valdymo praktikos ataskaita: AB "Rokiškio sūris" pieninės filialas "Utenos pienas"

ism VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS Vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijos IV kurso studentas Justė Kulbačiauskaitė 2005 10 12 AB„Rokiškio sūris“ filialas „Utenos Pienas“ TARPINĖ Personalo valdymo praktikos ataskaita Dėstytojas Doc.dr. Ilona Bučiūnienė Kaunas, 2005 Turinys ĮVADAS 1. Situacijos analizė 4 p. 1.1. Bendra informacija apie įmonė 4 1.2. Išorinės aplinkos analizė 7 1.3. Įmonės personalo valdymo analizė 16 1.3.1. Personalo struktūra ir planavimas 16 1.3.2. Darbuotojų pasiekimų valdymas ir vertinimas 21 1.3.3. Darbuotojų ugdymas 21 1.3.4. Atlyginimo už darbą sistema 22 1.3.5. Personalo valdymo SWOT analizė 24 ĮVADAS Personalo valdymo praktika atlikta AB „Rokiškio sūris“ filiale „Utenos pienas“. Praktikos tikslas buvo susipažinti su personalo valdymo funkcijomis organizacijoje, personalo valdymo sistemomis ir jų tarpusavio sąveika bei formuoti praktinius personalo valdymo įgūdžius. Vykdant praktikos užduotį buvo stengiamasi kuo daugiau sužinoti apie įmonės personalo skyrių, jo vykdomas funkcijas bei darbus ir įsisavinti praktinius personalo valdymo aspektus įmonėje. Reali praktika pasirinktoje įmonėje suteikė žinių, patirties ir įgūdžių, kurias galima panaudoti tolesniuose praktikos darbo etapuose. Pateikiamoje tarpinėje ataskaitoje .... 1. Situacijos analizė 1.1. Bendra informacija apie įmonė AB „Rokiškio sūris“ filialas „Utenos pienas“ viena iš seniausių Utenos miesto įmonių.Pieno perdirbimo įmonė buvo pradėta statyti 1928 m. kooperatyviniu būdu. Tuo metu ji vadinosi pieno perdirbimo įmonė „Vienybe“. 1931m. pieno perdirbimo įmonė pradėjo veikti, daugiausia buvo gaminamas sviestas. 1977m.metais pastatyta naujoji pieninė su šiuolaikine pieno perdirbimo įranga Nuo 1991m. Utenos pieno kombinatas perregistruotas į Utenos valstybinį pieno kombinatą su savo filialais: Ignalinos ir Zarasų pieninėmis. 1992m. gruodžio 7d. Valstybinis pieno kombinatas perregistruojamas į valstybinę įmonę „Utenos pieno produktai“, o 1993m. kovo 19d. UAB „Utenos pieno produktai“ perregistruojama į akcinę bendrovę „Utenos pienas“.1993m.lapkričio 18d. AB „Utenos pienas“ generaliniu direktoriumi stebėtojų nuomone, remdamasi viso kolektyvo nuomone, išrinktas dabartinis direktorius Bronius Trumpa. 1995m. sausio 13d. AB „Rokiškio Sūris“ nupirko 50.3 procentų AB „Utenos pienas“ akcijų ir nuo to laiko ši įmonė tapo AB „Rokiškio sūris“įmonių grupės dalis. AB „Rokiškio sūris“ filialas „Utenos pienas“ šiuo metu yra visiškai modernizuotas ir atitinka Europos sąjungos reikalavimus Čia gaminamus kefyrą, pieną, grietinę, jogurtus, desertus, sausu pieno miltelių įmonė eksportuoja į US, JAV ir NVS šalis. Dabar „Rokiškio sūris“ – didžiausia ir moderniausia sūrių bei kitų pieno produktų gamybos įmonė ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione [1]. Bendrovės metinė apyvarta – 400mln. Litų, iš jų 60 proc. sudaro eksportas ir 40 proc. pardavimai vietos rinkoje. 1994m. „Rokiškio sūris“ sulaukė pirmųjų užsienio investuotojų, o 1997 metais užsienio kapitalo investicijos pasiekė 2 mln. JAV dolerių. 1999 metais, įžvelgę nuoseklią įmonės plėtrą ir patikėję įmonės perspektyva, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su “Bank of Bermuda“ investavo į Rokiškio sūrį“ 40mln. Litų (11,5 mln. Eurų) ir šiuo metu valdo atitinkamai 25,7 ir 15,4 proc įstatinio kapitalo. Bendrovės įstatinis kapitalas įregistruotas 1999m. liepos 19d.yra 47462700(keturiasdešimt septyni milijonai keturi šimtai šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai litų). Įstatinis Kapitalas padalintas į 4623499 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė lygi 10lt ir 122771 žemės ūkio produkcijos gamintojų paprastąją vardinę akciją, kurios nominali vertė lygi 10 lt.Bendrovė iš viso turi 4746270 akcijų po 10lt. nominalios vertės ir akcinį kapitalą sudaro 47462700. Didžiausi bendrovės akcininkai yra Nordea bank of Finland 5.10%, Bank of Bermuda 8.30%, Antanas Trumpa turi 22.10% kapitalo dalies. Bendras akcininkų skaičius 2004.03.30(visuotinio akcininkų susirinkimo datai) 6.418 akcininkų. Įmonės veiklos pobūdis: pieno produktų, sviesto, tepių riebalų mišinių, sausų produktų, išrūgų baltyminio koncentrato kūrimas ir gamyba. Įmonės vizija: Būti naujoviška gamybos įmone, užimančią tvirtą poziciją Lietuvos rinkoje bei gaunantį nuolatinį ilgalaikį pelną. Moto: Niekada nepakanka „padaryti gerai“, nes tai, ką padarei šiandien gerai – rytoj turėsi padaryti dar geriau. Įmonės misija: Tenkinti klientų mitybos poreikius saugant produktų vartotojų sveikatą; Nuolat mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įgyvendinti prevencijos priemones. Strateginiai tikslai: • Sudaryti sąlygas gaminti saugius ir kokybiškus produktus, atitinkančius vartotojų keliamus reikalavimus; • Sudarytos sąlygos atitinkančius ES direktyvų ir LR norminių dokumentų keliamus reikalavimus; • Įsipareigoti vykdyti visus LR įstatymus ir kitus norminius aktus, susijusius su maisto sauga, produktų kokybe ir aplinkosauga; • Sistemingai apmokyti bendrovės darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją; • Užtikrinti kiekvieno darbuotojo atsakomybę už pagaminto produkto saugą ir kokybę; • Užtikrinti betarpišką ir aktyvų tiekėjų dalyvavimą įgyvendint įmonės maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką; • Užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su žemdirbiais, vykdant maisto saugos ir kokybės politiką; • Užtikrinti kenksmingų medžiagų naudojimą, energijos suvartojimo mažinimą ir atliekų generavimą. Kada atliekų išvengti negalima, įsipareigojame jas pakartotinai valyti arba deponuoti tokiais būdais, kurie mažintų nepageidaujamą įtaką orui, vandeniui žemei. • Užtikrinti nuolatinį tobulėjimą atsižvelgiant į bendrovės veiklos rodiklius bei integruoto valdymo sistemos reikalavimus. Valdymo strukrūra. AB „Rokiškio sūris“ filialo „Utenos pieno“ organizacinė valdymo struktūra pateikiama 1 priede rodo, kad bendrovėje vyrauja funkcinis valdymas (pagal funkcijas suskirstant į padalinius) ir kiekvienas vadovas specializuojasi savo srityje ir visiškai atsako už savo funkcijas valdyme. Tai lemia mišraus tipo struktūrą, derinama centralizuoto ir decentralizuoto valdymo atskirose šakose tipai. Komentuojant Utenos filialo struktūrą, būdinga ypatybe galima pažymėti finansų ir tiekimo –realizavimo funkcijas vykdančių padalinių mišrų pavaldumą filialo ir bendrovės valymo schemoje. AB „Rokiškio sūris“ sudaro pirminė įmonė „Rokiškio sūris“ ir priklauso 3 filialai: „Utenos pienas“ „Ukmergės pieninė“ ir „Eišiškių pieninė“. Grupės įmonės specializuotos: Rokiškio įmonėje gaminami fermentiniai sūriai ir pieno cukrus (laktozė), Utenos filiale koncentruota šviežių pieno produktų, sviesto ir sausų pieno produktų gamyba, Ukmergės pieninėje – varškės ir varškės sūrių gamyba,„ Eišiškių pieninė“ superka pieną ir perveža, bet nieko negamina.. Be šių„Rokiškio sūris“ filialų įmonė dar turi keturias dukterines įmones: AB „Varėnos pieninė“,AB „Švenčionių pieninė“, AB „Ignalinos pieninė“ ir UAB „Kalora“. Iš viso įmonėje AB „Rokiškio sūris“ dirba 1957 darbuotojų, iš kurių filialuose: „Utenos pienas“ dirba 526 darbuotojai „Ukmergės pieninė“ 265 darbuotojai ir „Eišiškių pieninė“ dirba 75 darbuotojai. AB„Rokiškio sūris“ ir jo filialai „Utenos pienas“„Ukmergės pieninė“ir „Eišiškių pieninė“ įsikūrę Aukštaitijoje, gražiausiuose šalies regionuose, kur derlingos lygumos ir vešlios pievos juosia miškai, tarp jų mėlynuoja ežerai, ir nuo seno „Rokiškio sūris“ įmonių grupė garsėja pieninystės tradicijomis ir didžiausiais pieno primilžiais. Patogi geografinė padėtis garantuoja gerą susisiekimą su visais didžiausiais šalies miestais, o ypač su Klaipėdos uostu, per kurį eksportuojama daugiausiai produkcijos į Vakarų rinkas. AB„Rokiškio sūris“ filiale „Utenos pienas“ yra šeši padaliniai (1 priedas), kurie suskirstyti pagal funkcijas: 1. Gamybos padalinys (pagalbiniai barai, elektriniai, mechaniniai, kompresoriniai cechai); 2. Pardavimo ir marketingo padalinys (kuruoja pardavimai vietos rinkoje ir eksportas,rūpinasi reklama, kainas nustato); 3. Finansų padalinys (veda valdymo apskaitą); 4. Vindikacijos padalinys (sargyba, poilsio namai); 5. Paruošų padalinys (daugelyje rajonų yra pieno supirkimo punktai, pieno tyrimai, laboratorijos) 6. Logistikos padaliniai (pienvežiai suveža pieną iš pieno punktų, gatava produkcija vežama į prekybos tinklus); Šie visi padaliniai turi ryšį vieni su kitais. Logistikos padalinys susijęs su paruošų , marketingu ir gamybos padaliniais.Gamybos padalinys susijęs su paruošų, logistikos, marketingo padaliniu. 2001 metais kokybės ir aplinkosaugos sistemos ISO 9001 ir ISO 14001 buvo įdiegtos ir sertifikuotos pagrindinėje Rokiškio įmonėje, o 2002 metais – Utenoje ir Ukmergės filialuose. Taikant šią sistemą, sudaromos sąlygos gaminti ne tik saugius, bet ir kokybiškus produktus, bet ir kartu tenkinti nuolat kylančius vartotojų reikalavimus. Geriausias vartotojų, klientų poreikių tenkinimas atitinka esmines AB „Rokiškio sūris“ vertybes. Kiekvienas įmonės skyrius turi ISO standartus. Šis tarptautinis standartas įdiegtas įmonėje siekiant šių tikslų: nustatyti ir patenkinti savo vartotojų bei kitų suinteresuotųjų šalių(organizacijos darbuotojų, tiekėjų, savininkų, visuomenės)poreikius ir lūkesčius, įgyti pranašumo prieš konkurentus, visa tai atlikti rezultatyviai bei efektyviai,vykdyti, prižiūrėti ir gerinti bendrąją organizacijos veiklą ir sugebėjimus. Standartas skirtas kokybės vadybos sistemos rezultatyvumui didinti, tenkinant vartotojų reikalavimus. Įmonėje yra įdiegta „Helwett-Pacard“ informacinė valdymo sistema, naudojamas naujas kompiuterinio tinklo programinis paketas Navision Attain 3.70. 1.2. Išorinės aplinkos analizė Ekonominė aplinka Lietuva, šalis, kurioje gyvena 3,5 milijonai gyventojų, numato ekonominį augimą 2005 metais nuo 6.5% iki 7%. Todėl Lietuva gali būti pristatoma kaip sparčiai besivystanti šalis [2]. 1 lentelė Lietuvos ekonominkos socialiniai rodikliai BVP augimas 2004 m. 4 ketv. lyginant su 2003 m. IV ketv. 6,4% Tiesioginės užsienio investicijos 1689,7 € Vidutinis mėnesio užmokestis 379 Gyventojų skaičius 3 425 500 Infliacija 2005 kovas (lyginama su 2004 gruodžiu) 0,6% 2004, gegužės 1d. Lietuva prisijungė prie kitų penkiolikos Europos Sąjungos valstybių narių. Šis sprendimas buvo priimtas Kopenhagos Europos tarybos, 2002 gruodžio 12 -13d. Dešimties šalių susitarimas dėl stojimo į Sąjungą buvo pasirašytas 2003, balandžio 16 d. Atėnuose. 1 pav. Lietuva Europos širdyje. Lietuvos geografinė padėtis teikia ekonominio vystymosi spartos prielaidas [2]. Lietuva užsienio investitorių (skandinavų, amerikiečių ir vokiečių) yra vertinama ypač sunkiosios pramonės (metalų perdirbimo, chemijos) ir lengvosios pramonės (tekstilės, namų apyvokos reikmenų) sektoriuose. Pagrindinės investicijos apima pramonės, finansinių paslaugų, verslo bei komunikacijos sritis. Pagrindinės šių investicijų priežastys yra kvalifikuota darbo jėga, vieni žemiausių produkcijos kaštų Rytų Europoje, palanki geografinė padėtis: Lietuva yra Rytų ir Vakarų komunikacijos magistralės centre, kryžkelė tarp Europos Sąjungos ir NVS šalių. Pastaraisiais metais Lietuvos vyriausybė ėmėsi atitinkamų priemonių verslo aplinkos pagerinimui, skirdami išskirtinį dėmesį administracijos funkcionavimui ir verslo aplinkos organizavimui. Lietuvos ekonomika turi stabilią valiutą ir griežtą fiskalinę politiką. Užsienio prekyba: Europos Sąjunga yra pirmasis Lietuvos komercinis partneris (71% eksporto ir 58% importo- neapibrėžtais duomenimis, 2005 sausio, vasario mėnesiais). Pagrindiniai importuoti gaminiai – įrengimai, tekstilė, chemijos gaminiai, transporto priemonės. Pagrindinius eksporto gaminius – daugiausia sudaro geležies rūda ir jos šalutiniai produktai, tekstilė. Nacionalinė šalies valiuta (litas) susieta su Euru nuo 2002 vasario santykiu: 1 € = 3,4528 Lt Daugiau informacijos apie Lietuvos ekonomiką pateikiama [2,3] Demografinė situacija ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje gyvena 3,5 milijonai gyventojų, kurių 84% yra lietuviai, 16% sudaro tautinės mažumos, iš jų daugiausiai lenkai ir rusai. Lietuvos plotas yra 65000 km², populiacijos tankumas yra 54 žmonės viename km². Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 379 eurų atskaičius mokesčius. Trijuose didžiuosiuose miestuose gyvena 1/3 visos populiacijos, Vilniuje (553000), Kaune (374000) ir Klaipėdoje (192000). Didelę Lietuvos teritorijos dalį užima miškai, lygumos ir daugybė ežerų. Lietuva turi 100km. Baltijos jūros kranto sieną Šiaurės Vakaruose ir sienas su Baltarusija, Lenkija, Latvija ir Rusija (Kaliningrado sritimi). Klimatas yra pereinantis iš jūrinio į žemyninį, žiemos ilgos, vasaros trumpos, bet šiltos ir saulėtos. Vidutinė temperatūra sausio mėn. -6 °C, liepą +19° C.    2 pav. Lietuvos kelių tinklas gerai išvystytas.Bendras jo ilgis – 67 000km [2]. Transportas ir komunikacijos Lietuva yra Europos geografiniame centre, tuo būdu ji užima išskirtinę padėtį tranzito atžvilgiu . Lietuvos kelių tinklas yra gerai išvystytas ir turi geresnę infrastruktūrą nei kaimyninės šalys. Bendras kelių tinklo ilgis yra apie 67000km. Svarbi automagistralės ašis kerta Lietuvą iš Rytų į Vakarus ir sujungia tarp savęs tris pagrindinius šalies miestus (Klaipėdą, Kauną ir Vilnių). Taip pat reikia pažymėti būsimą „Via Baltica“ automagistralės tiesimą, kuri sujungs Taliną ir Varšuvą. Geležinkelio transportas šiuo metu daugiausiai yra naudojamas krovinių gabenimui. Dabar geležinkelis yra rekonstruojamas bei mažiau naudojamas nei automagistralės. Oro transporto srityje Lietuva pritaikė tokias pats taisykles, kokios galioja kitose Europos šalyse. Dvi pagrindinės oro kompanijos yra Lietuvos Avialinijos ir Air Lithuania. Lietuva sparčiai vystosi jūros transporto srityje, daugiausiai dėmesio skiriama infrastruktūros gerinimui bei saugumo klausimams. Klaipėdos uostas klesti ir tai liudija apie jo žymų progresą. Makroekonomikos duomenys Ekonominė aplinka pastoviai gerėja : • Ekonomikos augimas yra reguliarus ir nenutrūkstamas • Biudžeto deficitas ir infliacija yra suvaldomi • Struktūrinės reformos yra sklandžiai įgyvendinamos • Šalies valiuta (Litas) yra susietas su Euru • Investicijos pastoviai auga Stipriosios Lietuvos pusės : • Tvirti ekonominiai pamatai • Darbo jėga viena iš geriausiai kvalifikuotų Centrinėje Europoje • Pastovus darbo užmokestis • Strategiškai patogi geografinė padėtis • Integracija į Europos Sąjungą nuo 2004m. gegužės mėn • Numatytas perėjimas prie Euro Juridiniai ir mokesčių aspektai Darbo užmokestis yra apmokestinamas socialinio draudimo mokesčiu, kuris sudaro 34% (31% moka darbdavys, 3% darbuotojas). Pajamos, gautos už darbą įmonėje ar įstaigoje yra apmokestinamos 33%, minus neapmokestinamas minimumas kuris priklauso nuo darbuotojo socialinės padėties . Pelno mokestis įmonėms yra 15%, mažom įmonėm jis yra 13%. Mokesčiai nuo gautų dividendų yra 15% išskaičiuojami iš mokėtojo, sumokėjus mokesčius kapitalas gali būti laisvai paskirstomas .PVM mokestis yra 18%, neapmokestinama yra eksportas. Mokesčių dedukcija ir apskaičiavimas atitinka Europos šalyse galiojantį PVM apskaičiavimą. Nėra profesinės veiklos mokesčio, kaip tokio, bet kai kuria veikla galima verstis turint patentą . Lietuva yra Europos tarybos narė nuo 1993 ir pripažįsta žmogaus teisių komitetą, įsikūrusį Strasbūre. Verslo sektorius yra reglamentuojamas rašytinių įstatymų, kuriuose yra patikslinama, kad užsienio šalių investuotojai negali būti baudžiami. Teismų funkcionavimas yra panašus į tokių pat institucijų veiklą ir kitose Europos šalyse. 2 lentelė Statistikos departamento prie LR vyriausybės naujausia mėnesinė informacija [4] GYVENTOJAI  Gyventojų skaičius, tūkst. rugpjūčio 1 3411,4 Gimė liepa 2675 Mirė liepa 3223 REGISTRUOTAS NEDARBAS Darbo biržoje registruoti bedarbiai (mėnesio pabaigoje), tūkst. rugpjūtis 91,5 Darbo biržoje registruoti bedarbiai, gaunantys pašalpas, tūkst. rugpjūtis 14,5 Darbo biržoje registruotų bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų, % rugpjūtis 4,3 UŽSIENIO PREKYBA  Eksportas, mln. Lt liepa 2141,9 Importas, mln. Lt liepa 3163,1 TRANSPORTAS Pakrauta ir iškrauta krovinių į jūrų laivus ir iš jų, tūkst. tonų rugpjūtis 2200,1 Padidėjimas, sumažėjimas (-), palyginti su ankstesniu mėnesiu, %: KAINOS  Vartojimo prekių ir paslaugų rugpjūtis 0,1 Gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos rugpjūtis 2,4 Statybų. rugpjūtis 0,2 ŽEMĖS ŪKIS Gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu) supirkimas rugpjūtis 10,0 Pieno, perskaičiuoto į bazinį riebumą supirkimas rugpjūtis 9,0 PRAMONĖ IR VIDAUS PREKYBA  Visos pramonės parduota produkcija (be PVM ir akcizo) palyginamosiomis kainomis rugpjūtis 7,6 Kasybos ir apdirbamosios gamybos parduota produkcija (be PVM ir akcizo) palyginamosiomis kainomis rugpjūtis 7,4 Mažmeninės prekybos bendroji apyvarta (be PVM) liepa 5,2 Maitinimo įmonių bendroji apyvarta (be PVM) liepa 6,6 Dokumentas atnaujintas: 2005 09 30, 10:09 Gyventojų realiųjų pajamų kitimas realios pajamos 3 lentelė Samdomųjų darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2001–2003 m. [5] Apskritys Metai Vidutinis darbuotojų skaičius, tūkst. Darbuotojų skaičiaus kitimas ankstesni metai = 100 Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagrindinės dar­bovietės vidutinis sąlyginis pagrindinės dar­bovietės vidutinis sąlyginis litais indeksas ankstesni metai = 100 Šalies ūkis 2001 1051,4 1005,7 98,0 98,7 982,3 101,2 2002 1071,4 1024,2 101,9 101,8 1013,9 103,2 2003 1084,1 1042,2 101,2 101,8 1072,6 105,8 Utenos 2001 45,5 43,5 95,5 96,3 1036,8 102,5 2002 45,1 42,8 99,0 98,4 1066,1 102,8 2003 44,3 42,5 98,3 99,3 1111,4 104,2 Vilniaus 2001 362,9 349,0 98,1 98,5 1144,7 102,4 2002 377,2 361,1 104,0 103,5 1177,5 102,9 2003 389,2 373,8 103,2 103,5 1249,1 106,1 Realiąsias pajamas atspindi vartotojų kainų indeksai [6] 3 lentelė Mėnesiniai vartotojų kainų indeksai  2005 m. atitinkamas mėn., palyginti su: I II III IV V VI VII VIII ankstesniu mėn. 100,0 100,2 100,5 100,4 100,3 100,1 99,8 100,1 ankstesnių metų atitinkamu mėn. 102,9 103,3 103,2 103,2 102,0 102,0 101,8 102,3 ankstesnių metų gruodžio mėn. 100,0 100,1 100,6 101,0 101,3 101,4 101,2 101,3 Namų ūkių disponuojamos pajamos 2004 m. padidėjo 8,3 procento [7]. Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo išankstiniais duomenimis, namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės) 2004 m. buvo 496 litai vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2003 m., disponuojamos pajamos padidėjo 8,3 procento. Įvertinus vartojimo kainų augimą, realiosios pajamos padidėjo 7 procentais. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2003 m., padidėjo 11 procentų. Miestiečių disponuojamos pajamos 2004 m. buvo 540 litų vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyventojų - 407 litai. Sprendžiant pagal 2005 - ųjų pirmojo pusmečio duomenis, treti metai iš eilės Lietuvos makroekonomikos raida patenkina optimistų lūkesčius [8]. Ūkio plėtra kol kas išlieka sparti, nepaisant stiprėjančios konkurencijos pasaulio rinkose, šalies eksportas nemažina augimo tempo, o einamosios sąskaitos deficitas (ESD) yra priimtino dydžio. Nors naftos produktai grėsmingai brangsta, infliacija išlieka nedidelė 3 pav. [9] ir gyventojų realiosios pajamos šiemet kyla staigiau nei bendrasis vidaus produktas. INFLIACIJA, % 3 pav. 2001 – 2004 m.m. infliacijos rodiklių palyginimas [9]. Nedarbo rodikliai tebesmunka itin greitai, o vidutinio įmonių pelningumo kreivė stiebiasi priešinga linkme. Gera bendrovių finansinė būklė ir žemos bankų paskolų palūkanų normos skatina materialines investicijas, kurios pagal augimo tempą antri metai iš eilės lenkia sukuriamą pridėtinę vertę. Išorinės aplinkos tendencijos ir jų įtaka įmonės veiklai. Kol kas žymių pokyčių dėl išvardintų išorinės aplinkos parametrų įmonės veikloje nepastebi jos vadovai (tai jų nuomonė). Personalo kaita labai maža nėra tikslių duomenų, kas mėnesį yra parengiamos žinios apie darbuotojus pagal funkcinius skyrius. Nedarbo lygio mažėjimas ir pasiektas 8,57 % rodiklis [10] gali ateityje atsiliepti ieškant naujų kvalifikuotų darbuotojų. 4 lentelė Utenos darbo biržos 2004 m. analitiniai rodikliai [10] Eil. nr. Rodiklio pavadinimas Ataskaitiniai duomenys 1 Nedarbo lygis, % 8,57 2 Darbo rinkos kitimo koeficientas, % 85,10 3 Darbo rinkos papildymo koeficientas, % 84,61 4 Įdarbinimo lygis, % 38,44 5 Įdarbinimo norma, % 72,85 6 Laisvų darbo vietų užpildymo koeficientas, % 104,87 7 Laisvų darbo vietų užpildymo vidutinė trukmė, mėn. 0,20 8 Dalyvavimo aktyviose gyventojų užimtumo programose lygis, % 35,20 9 Dalyvavimo aktyviose gyventojų užimtumo programose norma, % 66,71 10 Ilgalaikių bedarbių procentas 38,12 11 Vidutinė nedarbo trukmė, mėn. 10,68 12 Vidutinė bedarbio pašalpos mokėjimo trukmė, mėn. 4,05 13 Vidutinė bedarbio pašalpa, Lt 178,78 Bendrovė vadovaujasi darbo kodekso turi prisiėmę kolektyvinę sutartį ir įvairiais valstybės nutarimais: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, socialinių draudimo įstatymų, LR karo prievolės įstatymų, teritoriniam skyriui teikia žinias apie atleistus ir priimtus darbuotojus, palaiko santykius su darbo birža. Įmonėje technologijos nėra absoliučiai automatizuotos, yra pakankamai daug rankų darbo. Todėl yra kontroliuojantieji darbuotojai, kurie tikrina gaminių kokybę, stebi technologinę drausmę. Didėja apimtys, išauga darbuotojų skaičius, rinka plati, didelis asortimentas, daug ir įvairių rūšių gaminių. Pagrindiniai įmonės konkurentai produktų rinkoje yra „Pieno Žvaigždės“ ir „Žemaitijos Pienas“. Darbo rinkoje konkurenciją sudaro pakankamai pažangios technologijos, plataus profesinio pasirinkimo ir personalo vadybos atžvilgiu Utenos įmonės, tai AB „Utenos trikotažas“, UAB „Švyturys-Utenos alus“. Duomenų apie darbo užmokesčio dydžius ir jo įtaką konkuruojant darbo rinkoje aptikti nepavyko, tai ypač saugoma konfidenciali įmonių informacija. Sudėtinga kaip nors vertinti kitus konkuretabilumo aspektus dėl specifinių darbuotojų profesijų pieno perdirbimo technologinėse linijose. 1.3. Įmonės personalo valdymo analizė 1.3.1.Personalo struktūra ir planavimas Personalo struktūros tyrimais ir planavimu rūpinasi įmonės AB „Rokiškio sūris“ darbuotojai. Įmonė daug dėmesio skiria naujų darbuotojų apmokymams, nes nuo to priklauso darbuotojo darbo rezultatai. Taip pat rūpinasi ir esamais darbuotojais, jie kasmet turi kelti kvalifikaciją, siekiant geresnių įmonės ir asmeninių rezultatų. Personalo valdymo sprendimai [10]. Šiuolaikinė verslo aplinka skatina įmonę atsisakyti nepagrindinių veiklų, mažinti kaštus, plėtoti pagrindinį jų verslą, ir siekti konkurencinio pranašumo. Akivaizdu, kad pastaruoju metu vis labiau konkurencinį įmonių ir organizacijų pranašumą įtakoja jose dirbantys žmonės. Personalo valdymas tapo ypač aktualia ir reikšminga verslo valdymo dalimi. Todėl pasirenkama naudoti profesionalias personalo valdymo paslaugas. AB „Rokiškio sūris“ nustatytos svarbiausios personalo struktūros tyrimo ir planavimo kryptys: Personalo planavimas • Organizacinės struktūros sudarymas, įvertinant pagrindines verslo sritis ir tikslus; • Pareigybių sąrašo sudarymas; • Darbo santykiai: derybos su darbuotojų atstovais ir kolektyvinės sutarties sudarymas (esant poreikiui); • Kvalifikacinių reikalavimų pareigybėms nustatymas; • Atlyginimų mokėjimo principų – atlyginimų politikos – sukūrimas (atlygio faktorių įvertinimas, santykio su rinkos atlyginimu apibrėžimas, atlygio prioritetų iškėlimas); • Atlyginimų nustatymo sistemos sukūrimas, vadovaujantis atlyginimų politika; • Pareiginių nuostatų parengimas. Įdarbinimas: • Kandidatų paieška; • Kandidatų atranka; • Įdarbinimo procedūrų įgyvendinimas: • Įdarbinimo dokumentacijos parengimas ir tvarkymas (prašymas, darbo sutarties sudarymas, asmeninės bylos užvedimas, kortelės užpildymas) • Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų parengimas ir vykdymas; Adaptacija: • Naujų darbuotojų adaptacijos programos/procedūros sukūrimas (Supažindinimas su darbo vieta, įmonės veikla, tikslais, įmonės vidaus dokumentais, reglamentuojančiais jos veiklą), • Atmintinės parengimas vadovams (kaip supažindinti darbuotojus su pareiginėmis instrukcijomis, kaip paskirti darbuotojams trumpalaikes darbo užduotis) Kompetencijų planavimas ◦ Kompetencijos planavimo modelio sukūrimas (pagrindinių kompetencijos sričių apibrėžimas, kompetencijos vertinimo skalės sudarymas, kompetencijos vertinimo metodų pristatymas ir paruošimas įgyvendinti) ◦ Kompetencijos sričių bei reikalaujamo žinių ir įgūdžių lygio pareigybei nustatymas, ◦ Vadovų ir darbuotojų parengimas įgyvendinti kompetencijų planavimo modelį. Veiklos planavimas ir vertinimas • Veiklos planavimo ir vertinimo metodikos sukūrimas ir įdiegimas (veiklos tikslų nustatymas, vertinimo kriterijų ir standartų sukūrimas, vadovų parengimas ir mokymas, darbuotojų supažindinimas su metodine pagalbine medžiaga); • Pagrindinių atlyginimų ir priedų peržiūrėjimas, naudojantis atlyginimų nustatymo sistema ir veiklos vertinimo rezultatais; • Papildomų skatinimo priemonių (socialinių išmokų ir lengvatų, nepiniginių naudų) parinkimas ir skirstymas, atsižvelgiant į atlyginimų politiką ir veiklos rezultatus. Karjera • Darbuotojų potencialo įvertinimas (Rezervo planavimas) (interviu, Myers & Brigss metodas); • Karjeros galimybių organizacijoje identifikavimas (paaukštinimas pareigose ar atsakomybės srities atitinkamoje veiklos srityje išplėtimas); • Tobulėjimo priemonių perspektyviems darbuotojams sukūrimas. Atleidimas iš darbo • Atleidimo iš darbo tvarkos parengimas; • Atleidimo procedūrų įgyvendinimas; • Perkvalifikavimas: • Perkvalifikavimo poreikio nustatymas, • Sutarčių su socialiniais partneriais (Darbo birža, mokymo institucijos) • Konsultacijos (atleidžiamiems darbuotojams) darbo paieškos ir įsidarbinimo klausimais. Papildomos personalo administravimo procedūros • Darbo sutarties sąlygų keitimas (perkėlimas, atlyginimo keitimas ir t.t.) • Atostogų forminimas • Soc.draudimo pažymėjimo įrašų papildymas • Darbo sutarties nutraukimas • Reikalingų saugoti dokumentų parengimas saugoti Įmonės personalo strategija. Įmonės personalo strategija nėra tiksliai apibrėžta, tačiau pasigilinus daugiau įmonės personalu galima teigti, kad tobulėjantys ir lojalūs darbuotojai padeda bendrovei įgyvendinti užbrėžtus tikslus, siekti vis geresnių įmonės rezultatų. Personalo padalinio struktūra ir atliekamos funkcijos. AB „Rokiškio sūris“ filialas „Utenos pienas“ personalo padalinyje dirba vienas darbuotojas, kurio pareigos yra personalo skyriaus viršininkas. Taigi šis personalo skyrius yra pavaldus vyresniajam darbų saugos viršininkui, kuris taip pat visus atliekamus darbus perduoda sekretorei referentei, o ši sekretorė yra pavaldi AB„Rokiškio sūris“ filialui „Utenos pienas“ gamybos ir administracijos direktoriui. Personalo skyriaus viršininko funkcijos įmonėje yra: rūpinamasi naujo darbuotojų priėmimu, pildo žurnalus apie atleistus ir naujus darbuotojus, vertiną darbuotojų darbo atlikimą,sudaro įvairius darbuotojų mokymo planus, rūpinasi motyvacijos ir ugdymo sistema. 5 lentelė Darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą Padalinys Išsilavinimas   Spec. vidurinis Aukštasis Aukštesnysis Bendras sk.su išsilavinimu Viso darbuotojų sk. Finansų sk. 12 5 1 18 20 Saugos sk. 3 1 4 13 Pirkimų sk. 2 2 2 6 7 Pardavimų ir marketingo sk. 23 12 7 42 96 Paruošų sk. 63 2 1 66 154 Gamybos ir administracijos sk. 69 20 11 91 236 Viso: 172 42 22 242 526 Šioje lentelėje pateikiama kiek kiekviename įmonės skyriuje dirba išsilavinimą turinčių darbuotojų. Kiekvienų metų gale apie darbuotojų išsilavinimą yra sudarinėjamos tokios lentelės. 2 Priedas AB„Rokiškio sūris“ filialas „Utenos pienas“ darbuotojų sąrašas pagal atskirus funkcinius direktorius 3 Priedas AB„Rokiškio sūris“ filialas „Utenos pienas “ pareigų sąrašas Darbuotojų kaita, jos priežastys Įmonėje labai daug ilgai dirbančių darbuotojų - aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos kurie gerai išmano savo darbą ir yra įsipareigoję ir lojalūs įmonei. Šioje įmonėje kiekvienas darbuotojas yra labai vertinamas, jiems mokami pakankamai geri atlyginimai, skiriamos įvairios premijos, kompensacijos, rengiamos įvairios įmonės šventės. Todėl šie dalykai labai pririša kiekvieną žmogų prie darbovietės. 6 lentelė Metai Darbuotojų skaičius Koficientas 1999 500 0.02 2000 490 -0.01633 2001 498 -0.04819 2002 522 0.001916 2003 521 -0.0096 2004 526 Iš 6 lentelės matyti, kad įmonėje darbuotojų kaita nežymi, todėl kad AB„Rokiškio sūris“ filialas „Utenos pienas“ daug darbuotojų dirba nuo įmonės įkūrimo. Darbuotojų ieškoma tuomet, kai darbuotojas išeina į pensiją arba kai trūksta specialistų. Dažniausia darbuotojų kaita vyksta todėl, kad iš vieno AB„Rokiškio sūris“ filialo darbuotojai yra perkeliami į kitą filialą ar į pagrindinę įmonę AB „Rokiškio sūris“. Darbuotojų motyvacijos lygis įmonėje. Motyvuotas darbuotojas įmonėje jaučia didesnį atsakomybės jausmą prieš savo kompaniją ir klientus. Todėl AB„Rokiškio sūris„ filialas „Utenos pienas“ stengiasi įvertinti, pastebėti ir motyvuoti kiekvieną darbuotoją bei sukurti.palankią atmosferą įmonės viduje, tam kad darbuotojai būtų visiškai patenkinti. Įmonėje suteikiama galimybė mokytis darbuotojams ar kelti kvalifikaciją,nes rūpinasi savo esamais darbuotojais ir jiems sudaro pakankamai reikšmingą motyvą dirbti įmonėje ir nuolat gerinti savo darbo rezultatus. Įmonė investuodama lėšas į darbuotojų mokymą, skatina juos siekti įvertinimų.Darbuotojai nepriklausomai nuo jų pareigų ir išsilavinimo nuolat yra motyvuojami jiems yra suteikiami įvairios premijos,piniginiai paskatinimai. Taip pat rūpinasi ir darbuotojais, kuriems kasmet suteikiama teisė kelti kvalifikaciją, siekiant geresnių įmonės ir asmeninių rezultatų. Įmonė žino, kad visi darbuotojai labai greitai pripranta prie kompanijos skiriamo dėmesio, ir deja, pastovūs paskatinimai tampa kažkuo savaime suprantamu. Todėl tam, periodiškai keičia naudojamus skatinimo metodus, kad visą laiką būtų palaikomas kolektyvo darbo tonusas. Esamos darbuotojų kompetencijos atitikimas reikalaujamai Siekiant maksimalaus darbo efektyvumo ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę bendrovėje sukurta pastovaus personalo parinkimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Darbuotojų poreikiu bei jų kompetencija rūpinasi kiekvienas padalinys atskirai.Yra metiniai pokalbiai atskirų padalinių darbuotojų, kuomet darbuotojai gali pasisakyti savo norus, poreikius nusiskundimus. Personalo skyrius įdarbina darbuotojus pagal numatytą (Procedūra BP10 P0004-UT). Priimami darbuotojai yra apmokami pagal jų specifika. Gamyboje dirbantys darbuotojai mokomi sanitarijos, higienos, technologijų, dirbti su įrenginiais, RVASVT principų. Kiekvienų metų pabaigoje vertinama darbuotojų kompetencija Darbuotojų verbavimo, atrankos, priėmimo ir orientacijos procesas įmonėje Verbavimo įmonėje nereikia ir nėra poreikio, nes šioje įmonėje yra daug ilgai dirbančių darbuotojų kurie yra geri specialistai ir išmano savo darbą . O nauji darbuotojai atlikdami praktika kaip pieno produkto darbuotojai iš Utenos profesinio regioninio centro ir Kauno Technologijos Universiteto dažniausiai gauna pasiūlymą joje pasilikti. Darbuotojų karjeros valdymas Karjera siejama su kiekvieno žmogaus noru arba poreikiu gilinti savo kompetenciją ar įgyti naują, kai atsiranda siekis patirti profesinių ir asmeninių išbandymų. Įmonėje žmogus, pats siekiantis gerų rezultatų ugdo savo profesionalumą, yra pastebimas ir vertinamas.Įmonėje darbuotojams yra suteikiamos visos galimybės dirbti ir užsidirbti, tobulėti, siekti vis geresnių rezultatų Vadovybė skatina šį siekį ir visokeriopai remdama perspektyvius darbuotojus ir potencialius vadovus.Taigi galimybės tobulėti įmonėje yra suteikiamos ir neapribojamos. 1.3.2. Darbuotojų pasiekimų valdymas ir vertinimas Individualių darbuotojų pasiekimų planavimas Kiekvienų metų pabaigoje įmonėje skyrių viršininkai kompetencijos ir lankstumo skalėje užpildo lenteles apie jų skyriuje dirbusius darbuotojus. Įvertina darbuotojų žinias ir pagal vertinimą planuoja mokymo planus kiekvienam darbuotojui. Įmonėje taikomos darbuotojų pasiekimų, kompetencijos, veiklos vertinimo sistemos: naudojami metodai, periodiškumas, vertinimo organizavimas, vertinimo rezultatų susiejimas su darbuotojų mokymu, mobilumu ir skatinimu. Darbuotojai yra skatinami įvairiais būdais dirbti ir bendrauti tarpusavyje. Darbuotojų žinios yra periodiškai įvertinamos, kompetencijos įvertinimo lentelių pagalba. 1.3.3. Darbuotojų ugdymas Darbuotojų mokymas organizavimas įmonėje Yra sudarinėjami mokymo planai. Mokymo planų sudarymas priklauso kas tuo metu įmonėje yra aktualu ir kokio mokymo tuo metu trūksta darbuotojam toliau dirbant įmonėje. Kartais būna ir neplaninis mokymas, kuomet į gamyba išleidžiamo naujo produkto linija reikalauja naujų žinių. Tai skyriaus vedėjai grįžę iš komandiruočių perteikia naujausias žinias darbuotojams. Gamyboje dirbantys darbuotojai mokomi sanitarijos, higienos, technologijų, dirbti su įrenginiais, RVASVT principų. Mokymai vykdomi pagal sudarytus mokymo planus (PB10 P004- UT). Įmonės viduje kiekvienas skyrius sudaro mokymo planus, kuriuose darbuotojai turi dalyvauti norint toliau dirbti įmonėje. Mokymo planai sudaromi nuo aukščiausios iki žemiausios grandies.Įmonėje vyksta vidiniai ir išoriniai planuojami mokymai. Kai kurie darbuotojai siunčiami į apmokymus konsultacinėse firmose arba konsultacinės firmos atvažiuoja ir parengia seminarus. Įmonė suteikia reikalingas sąlygas vadovams, specialistams ir darbininkams, kurie turi puikią galimybę gilinti žinias ir formuoti įgūdžius vidaus ir išorės mokymuose. Mokymo planų ir biudžeto sudarymas Kai užpildo kompetencijos lankstumo schemą (gaires) skyrius sudaro planus ir personalo viršininkas patvirtina ir tikrina įmonės viduje. Imonės biudžetas mokymui nesudaromas. Naudojami mokymo metodai naudojami, mokymo efektyvumo vertinamas Darbuotojams vyksta paskaitos, seminarai. Atvyksta lektoriai, kurie dėsto paskaitas. Mokymo efektyvumas vertinamas pagal atestavimo tam tikrai kvalifikacijai rezultatus, kai darbuotojai išklausę seminarų turinį egzaminuojami. Mokymo procesui rekomenduojama schema [10]: • Mokymo poreikių nustatymas; • Mokymo prioritetų nustatymas; • Mokymo biudžeto sudarymas; • Mokymo planų sudarymas; • Mokymo būdų ir tiekėjų parinkimas; • Mokymo organizavimas; • Mokymo efektyvumo įvertinimas. 1.3.4. Atlyginimo už darbą sistema Dirbančiųjų darbo apmokėjimo nuostatai Dirbantiesiems kiekvieną mėnesį už faktiškai dirbtą laiką mokamas mėnesinis pareigybinis (taryfinis) atlyginimas.Gamybinių cechų dirbantiesiems, pieno supirkėjams, vairuotojams – pieno surinkėjams, realizacijos skyriaus krovėjams atlyginimas mokamas pagal patvirtintus vienetinius įkainius, bet ne mažesnis už tuo metu Vyriausybės patvirtintą minimalų atlyginimą. Visiems paminėtiems darbuotojams, išskyrus pieno supirkėjus, u- gerą darbą kas mėnesį mokamos 40% priedas. Šviežių pieno produktų cecho vietininkams, priėmimo skyriaus, centralizuoto plovimo dirbantiesiems, sviesto gamybos cecho aparatininkams ir operatoriams, miltų gamybos cecho vietininkams kas mėnesį mokama 170 lt priedas. Sviesto, šviežių pieno produktų ir miltų gamybos cechų meistrams kas mėnesį mokama 220 lt priedas. Šie priedai mokami proporcingai atidirbtam laikui. Pagal valdybos posėdžio nutarimą dirbant bendrovei pelningai už gerą darbą darbuotojams mokami mobilūs atlyginimai. Jei tą ketvirtį, pagal kurio pelną skaičiuojamas mobilus atlyginimas, darbuotojas gavo pastabą, jam išmokama 50% mobilaus atlyginimo, jei papeikimą – išmokama 25% mobilaus atlyginimo, jei griežtą papeikimą – mobilaus atlyginimas nemokamas. Bendra priskaitoma mobilaus atlyginimo suma -13% dydžio nuo likutinio ketvirčio pelno sumos. Iš šios sumos 2% skiriami direktorių tarybos nariam(0,8% – generaliniui direktoriui ir po 0,4% kitiems tarybos nariams), 3% – administracijos darbuotojams ir 8% – kitiems darbuotojams. Ši suma išmokama direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. Mobilaus atlyginimo suma kiekvienam darbuotojui išskyrus vadovus, paskirstomas už mėnesį priskaitytam atlyginimui įjungiant apmokėjimus už atostogas, nedarbingumo pašalpas(ligas) ir, ir išjungiant iš atlyginimo vienkartinės išmokos, pašalpas, premijas iš pelno ir kitas socialines draudimo pašalpas. Darbuotojams, išeinantiems iš darbo, už tą mėnesį mobilus atlyginimas nebemokamas. Darbo užmokesčio gamybiniuose cechuose apskaičiavimo tvarka Gambinių cechų (šviežių pieno produktų, sausųjų pieno produktų, sviesto gamybos cechai ir centralizuoto plovimo skyrius) dirbantiems vienetinis atlyginimas apskaičiuojmastaip: pagamintos produkcijos kiekiai padauginami iš įkaimių ir gaunama suma visiems cecho dirbantiesiems. Vienetinio atlyginimo sudėtyje yra pagrindinis atlyginimas, atlyginimas už darbą švenčių metu ir atlyginimas už darbą nakties nakties metu. Atlyginimas už darbą švenčių met ir darbą nakties metu apskaičiuojamas įstatymų numatyta tvarka, nuo pgrindinio atlyginimo. Kiekvienam dirbačiajam vienetinis atlyginimas apskaičiuojamas pagal faktiškai dirbtą laiką ir darbo įvertinimo koeficientą. Kiekviena darbo vieta turi darbo įvertinimo koeficientą, kintanti tam tikrose ribose, priklausomai nuo arbuotojo darbo našumo ir atlikto darbo kokybės. Kiekvieno dirbančiojo faktiškai dirbtos valandos dauginamos iš darbo įvertinimo koeficiento ir gaunamas sąlyginis valandų skaičius, pagal kurį priskaičiuojamas vienetinis atlyginimas. Darbo užmokesčio motyvacinis poveikis darbuotojams Piniginis skatinimo fondas yra pagrindinė darbuotojų skatinimo priemonė filialo darbuotojams už aktyvų dalyvavimą filialo gamybinėje, finansinėje, kūrybinėje veikloje. Skatinimo fondą kiekvieną mėnesį filialui paskiria AB„Rokiškio sūris“ gamybos direktorius savo potvarkiu. Iki 10% paskirto skatinimo fondo filialo gamybos ir administracijos direktorius gali pasilikti rezerve, kuris naudojamas nenumatytų [papildomų užduočių vykdymo apmokėjimui, labiausiai pasižymėjusių darbuotojų arba padalinių (barų/cechų) skatinimui. Filialo padaliniams(barams/cechams) skatinimo fondus paskirsto komisija(gamybos ir administracijos direktorius. Jo pavaduotojas bei gamybos viršininkė) surašant protokolą. Skatinimo fondo išmokos padaliniams yra mokomos: už gerą ir kokybišką darbą, savalaikį gamybinių užduočių vykdymą, už naujų produktų kūrimą ir gamybos linijų įvedimą eksploatacijai. Likęs nepaskirstytas einamojo mėnesio skatinimo fondas yra kaupiamas prie sekančių mėnesių fondų. Sukauptas skatinimo fondas gali būti perkeltas į sekančius metus su minimaliu likučiu(nedaugiau 3 mėnesių). Padalinyje skatinimo fondą skirsto padalinio vadovas, remdamasis skatinimo fondo naudojimo nuostatų punktais. Nefinansinio skatinimo priemonės(naudos) taikomos darbuotojams Įmonėje visada darbuotojai vertintini. Būtent taip nuteikia pasveikinimai asmeninių švenčių proga, dovanų įteikimas. Juk visada malonu žinoti, kad tave prisimena, vertina. Šventės suartina bendradarbius, suteikia jiems galimybę geriau pažinti vienas kitą. Dovanos, čekiai, kurie suteikia darbuotojams galimybę įsigyti prekių tam tikrą sumą, apsilankyti teatre, kino teatre; bilietų parūpinimas skirtas važiuoti viešuoju transportu; nemokomas maitinimas darbo metu, draudimas, reguliariai lankyti baseiną, sporto salę, soliariumą ir t.t. Kalėdinės dovanėlės dirbančiųjų vaikams iki10 metų.Organizuojami įvairūs renginiai. 1.3.5. Personalo valdymo SWOT analizė Parenkami požymiai 7 lentelė SWOT analzei. Toks palyginimas yra preliminarus, kai nėra atlikti tyrimai, ar nežinomi tokių tyrimų rezultatai. 7 lentelė Įmonės stipriosios pusės • AB „Rokiškio sūris“ filialas„Utenos pienas“ darbuotojų kaita nežymi; • Darbuotojams suteikiamos geros darbo sąlygos ir mokami geri atlyginimai; • Lojalūs ir įsipareigoję darbuotojai; • Suteikiamos galimybės tobulėti; Įmonės silpnosios pusės • Personalo vadybos sistemos ir veikimo tyrimų trūkumas įmonėje; • Utenos filialo darbuotojai nevykdo personalo strategijos formavimo funkcijų; • Nėra aiškios personalo karjeros strategijos; Potencialios išorinės galimybės • Galimybė dirbti ir pereiti į kitus AB„Rokiškio sūris“ filialus; • Įgyjama kvalifikacija įgalina įsidarbinti kitose įmonėse Potencialios išorinės grėsmės 1.1. Stiprūs konkurentai darbo rinkoje; ◦ Profesinio rengimo sistemose nerengiami reikiamos specializacijos ir kvalifikacijos darbininkai; Literatūra: 1. Rokiškio sūris PVA. Listinguojami VP. Finasta. Finansų maklerio įmonė. Žiūrėta 2005 09 25, prieiga per Internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!