Perkūnijos su žaibais kulto, matyt, būta pasaulyje nuo seniausių laikų. Šis siaubingas gamtos reiškinys žmogui darė nepaprastą įspūdį, nes buvo grėsmingas ir pavojingas. Žmogus matė ir žinojo, kad Perkūnas gali užmušti jį patį, gyvulius, sudeginti trobas, suskaldyti akmenis ir šventyklas, sutrupinti pačius galingiausius medžius. Jis gali pakeisti žemės reljefą, išrausti duobes, pripildyti jas vandens, paversti kūdromis, pelkėmis ir pan. Perkūnas galįs užmušti ir chtonines mitines būtybes.
Lietuvių mitologijoje Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvęs vanduo, kurio neišsenkamos atsargos sukauptos virš akmeninio dangaus skliauto. Šiuo vandeniu Perkūnas kas pavasaris pirmojo griaustinio metu apvaisina žemę, o atėjus sausrai, kai mitinės chtoninės būtybės uždarančios vandenį, užmuša jas ir paleidžia vandenis drauge su savo lietumi, kuris atgaivina žemę, kad suklestėtų augalija. Taigi Perkūnui buvo priskiriama ir žemės augalijos vegetacijos priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas ypač globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį. Tikėta, kad neteisingą žmogų, pavyzdžiui, suariantį dalį kaimyno žemės ties ežia, nutrenkia Perkūnas.
Apie prosenovinį ir plačiai paplitusį Perkūno kultą kalba vietovardžiai. Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje išliko šventų ežerų, upių, pelkių ir kitokių vietovių, pavadintų Perkūno vardu. Tai kaimai Perkūnlaukiai Gumbinės valsčiuje, Perkūnlaukiai Įsruties apylinkėje, Perkūniškiai Šakių valsčiuje, Perkūniškė netoli Paupio bažnytkaimio, kur senovėje garbintas Perkūnas ir buvo visos Lietuvos šventyklų centras. Kiti sako, kad ten buvęs ąžuolas kurį sudaužęs Perkūnas. Perkūniškė ir Perkūnėlis yra Viduklės apylinkėje (Raseinių raj.). Perkūniške vadinama todėl, kad toje vietoje buvusi Perkūno šventykla. Perkūniškės kaimas yra Skaudvilės apylinkėje (Šilalės raj.) taip pat Perkūniškės kaimas buvo netoli Eržvilko (Tauragės apskr.). Pekūnėlis buvo Eržvilko valsčiuje (Tauragės apskr.), dar viena Perkūniškė Viduklės valsčiuje. Toje vietoje buvusi giria. Kai krikščionys ėmė naikinti senuosius dievus, žemaičiai atnešę nuo Nemuno dievo Perkūno stabą ir užkasę viduryje girios, kad nepatektų krikščionims. Perkūniškių kaimaiyra Betygalos, Eržvilko ir Kalnujų apylinkėse. Perkūniškių vienkiemis buvo Viduklės valsčiuje, prie Numogalių dvaro....
Šį darbą sudaro 2342 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!