Pedagoginės minties atstovai 1918-1940

Išvados --------------------------------------------------------------------------------------------13
Naudota literatūra -------------------------------------------------------------------------------14
Įvadas
1918 – 1940 m. buvo sukurta visa Lietuvos mokyklos sistema, išugdyti mokytojai, nusistovėjo mokymo turinys, buvo parengti originalūs vadovėliai ir kitos mokymo priemonės. Visą švietimą vienijo ugdymo tikslai ir uždaviniai, kurie rėmėsi tautos dvasia, kėlė dorą ir visuomeniškumą. Savame referate aprašysiu pedagoginės minties raidos kryptis bei trumpai apibūdinsiu ryškesnius jos atstovus.
Pedagoginės minties raida
1918 – 1940m. Lietuvos pedagoginė mintis buvo nevienoda, ją formavo ir didelę įtaką darė Vakarų Europos ir Rusijos tradicijos. Tačiau ji buvo natūralus lietuviškas pedagoginės minties tęsinys, kuri augo kartu su lietuviška mokykla XXa. Pradžioje.
Lietuvos pedagoginės minties raidą galima suskirstyti į tokias kryptis:
• prigimties ir aplinkos poveikio;
• eksperimentinės pedagogikos;
• „naujojo“ auklėjimo;
• sociologinės krypties;
• kultūros pedagogikos.
Prigimties ir aplinkos poveikio kryptis. Žmogaus prigimties ir aplinkos poveikio teorijų išplitimą pasaulyje paskatino evoliucionizmo ir genetinės psichologijos raida. Ypač daug dėmesio skirta vaiko prigimčiai tyrinėti. Teorija skelbė, kad asmenybės raidą lemia jos aplinka.
Eksperimentinė pedagogika. Su eksperimentine pedagogika buvo siejamos didelės viltys. Manyta, kad , pasitelkus eksperimentus, stebėjimus bei kitus tyrimus, bus galima pažinti mokinį ir šitaip išvengti mokymo ir auklėjimo klaidų. Eksperimentinės pedagogikos klausimais pasaulyje ypač susidomėta XXa. I dešimtmetyje.
Naujojo auklėjimo kryptis. Naujojo auklėjimo judėjimas pasireiškė tarpukario laikotarpiu. Ši pedagogika visą dėmesį skyrė vaikui, žvelgė į jį kitaip negu tradicinė mokykla, į jį buvo žiūrima kaip į auklėjimo ir mokymo subjektą. Naujojo auklėjimo pedagogika bandė pakeisti mokymo ir auklėjimo programą, organizuoti nenutrūkstamą mokymą, mokymą susieti su rankų darbu, organizuoti meninę veiklą, mokymą derinti su vaiko interesais bei individualiomis galimybėmis.
Sociologinė kryptis. Šios krypties atstovai daug dėmesio skyrė socialiniams klausimams spręsti, siejo juos su mokymo proceso organizavimu, pabrėžė visuomeninės žmogaus prigimties ir raidos pobūdį.
Kultūros pedagogika
Kultūros pedagogika iškilo kaip opozicija natūralistinėms auklėjimo teorijoms, į auklėjimą žiūrėjusioms kaip į biologinę ir psichologinę asmenybės raidą. Ji taip pat buvo opozicija ir sociologiniai pedagogikai, supratusiai auklėjimą kaip asmenybės įtraukimą į kolektyvo, grupės gyvenimą. Kultūros pedagogika siekė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!