Pedagogikos sąvokos

“Pedagogika” sudaryta iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos – vaikas, agein – vesti. Graikų k. „paidagogike“ – ugdymo menas. „Paideia“ antikos laikais reiškė ugdymo idėjų ir praktikos vienovę, valstybės, kultūros ir individo sąveiką, kurioje vyksta harmoningo žmogaus ugdymas.
Pedagogikos terminas pradėtas vartoti vėlai, XVIIIa. pabaigoje, įsteigus pirmąsias pedagogikos katedras universitetuose, išleidus pirmąsias knygas su antrašte „Pedagogika“, pradėjus dėstyti pedagogiką kaip mokymo dalyką. Iki to laiko pedagogikos klausimai nagrinėti filosofijos, politikos, moralinės teologijos, retorikos ar didaktikos veikaluose, kitokuose raštuose.
Pedagogikos terminui daromi bent du priekaištai: 1) juo žymimas vaikų ugdymas, o šiuolaikinė pedagogika apima ir suaugusiųjų ugdymo klausimus, 2) jis daugiau reiškia ugdymo meną, technologiją, o ne mokslą. Todėl vietoj pedagogikos siūlomi tokie terminai; ugdymo mokslas, edukologija, pedagogija, tačiau per du šimtus metų žodis „pedagogika“ prigijo ir nėra reikalo jo keisti.
Kadangi šio metu vis akcentuojama, kad ugdymas vyksta visą gyvenimą, kad tai nepertraukiamas procesas, tai pedagogikos objektu laikomas visų amžiaus tarpsnių žmogus. Taigi, pedagogika yra žmogaus ugdymo mokslas. Jo problematiką sudaro:1) vaiko, jaunuolio, t. y. ugdymo subjekto, fizinio ir dvasinio vystymosi poreikių ir galimybių priimti ugdomąją veikmę pažinimas, 2) kultūrinis žmonijos palikimas, kurį turi įsisavinti ugdytiniai (ugdymo turinys); 3) ugdymo tikslai, uždaviniai, priemonės, būdai, metodai ir formos, kuriais galima efektyviai plėtoti individualybes fizines ir dvasines jėgas; 4) atskirų individų ir jų grupių veiklos organizavimas ugdymo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jo planavimas; 5) ugdymo veikėjų ypatumai, būtini ugdymo darbai ir veikėjų sąveika su ugdytiniais; 6) ugdymo institucijų veiklos organizavimas. Pedagogikos funkcija yra trejopa: teorinė, praktinė ir prognostinė. Pirmoji įgalina ne tik aprašyti ir aiškinti pedagoginį procesą ir jo reiškinius, bet ir išvesti dėsnius bei dėsningumus; antroji — parengti pedagoginę technologiją, rekomendacijas ugdymo veikėjams ir ugdytiniams; trečioji — numatyti ne tik ugdytinių vystymosi tendencijas, bet ir ugdymo proceso, visos švietimo sistemos tobulinimo kelius, planuoti ugdymo darbą. Tos funkcijos viena su kita glaudžiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!