Pedagogikos pagrindai

1. Pedagogika –Ped(paidos-vaikas, agein- vesti.“ugdymo menas“)mokslas apie ugd procesą. Ped.terminas pradėtas vartot 18a.pab., įsteigus pirmąsias ped.katedras univeruose, išleidus pirm kn. Su pav „ped“, pradėjus dėstyt ped kaip mokymo dalyką. Ped ir edukolog 2.Žm ugdymas. Šiuolaikinė ped apima vaikų ir suaugusių ugd tikslus. Ilgą laiką ped objektu buvo laikomas mokytojas, vėliau-vaikas, paskui- jaunoji karta. Dabar akcentuojama, kad ugd vyksta visą gyvenimą, jis nepertraukiamas procesas, todėl ped objektu laikomas visų amž. tarpsnių žm. Ped mokslo dalykas – ugdymas. Ped ir menas. Ped.ne tik mokslas bet ir menas. Kaip menas yra principų taikymas ugdymo procese, ugdymo organizacija, gebėjimas nuspręsti įvairiomis situacijomis. 3. Ped.mokslo ištakos glūdi visuomenės istorijoje. Ilgus šimtmečius ped.formavosi kaip patyrimo sritis filosofijoje. Ped. kilo iš praktikos, iš gyvenimo. Ped. patyrimai atsispindėjo įvairiose filosofinėse sistemose. Atstovavo graikai Platonas ir Aristotelis-tai seniausias išeities taškas. Platonas aptaria m-klų sistemą, mokymosi trukmę, būdus. Po to ped. sukūrė Komenskis:”didžioji didaktika”, Lokas:”mintys apie auklėjimą”. Herbartas pasiūlė “auklėjimo” ir “mokymo” terminus. Ušinskis iškėlė pradinio mokymo reikšmę. Vienas iškiliausių lietuvių pedagogų-Šalkauskis:”lietuvių tauta ir ugdymas”. Įvedė ir suformavo daug pedagogikos terminų, ugdymą pagrindė filosofija. Jo mokinys-Maceina:”Tautinis auklėjimas”. Ped.(paidos-vaikas, gogos-vedu iš gr.k.)-šiuo terminu pasakome rūpinimąsi ne tik fizine, bet ir dvasine būkle. Vesti vaiką iš ribotos būties į tobulo žm. Aukštumas t.y. iš vaiko išauginti tobulą asmenybę. Ped. mokslo objektas-vaikas, o dalykas-ugdymas. Ped.neugdo, bet tyrinėja ugdymą. Kaip mokslas turi atitikti 3 reikalav.:1)turi turėti objektą,2)turi turėti metodus, būdus žinioms apie objektą kaupti, (metodai -stebėjimas, eksperimentas, testas, pokalbis, anketavimas, rašinėlis 3) atnaujinti, sisteminti žinias. Žinios pasensta, nes vaikai keičiasi. Ped,kaip mokslas yra teorija, kuri renka, sistemina, apibendrina žinias apie ugdymą, atnaujina ugdymo žinias. Teorija nustato, ką reikia ir ko nereikia daryti. Mokslas nagrinėjantis ugdymo pagrindus, dėsnius, principus. Ped.mokslų schema:teorinė ped.(socialinė-aplinkos įtaką asmenybei, bendroji tiria ped.esmę, sąvokas, mokinio pažinimo būdus, amžiaus tarpsnių-iki ir mokyklinio amž. mokinių ugdymą, didaktikos-mokymo lavinimo teorija, nustatanti dėsnius,principus, auklėjimo teorijos-mokinių charakterio, valios savybių ugdymą), ped. Istorijos (etnopedagogika-pedagoginę išmintį, patyrimą, pažiūras, ugdymo filosofija-ugdymo aspektus),taikomoji ped.(specialioji-vaikų su trūkumais ugdymas, institucinė-kaip ugdyti spec.institucijose, švietimo vadyba-vadovavimo m-klai,pedagoginio proceso tikslingas organizavimas, delikventinė-teisių pažeidėjų perauklėjimo ped.). Ped. negali visų probl. išspręsti viena. Fiziologija-mokinio sveikata lemia jo raidą ir mokymąsi. Filosofija-nagrinėja žm.būtį, gyvenimo tikslus, prasmę, j santykius su išoriniu pasauliu. Pasaulėžiūros principu vadovaujasi ped. Psichologija –nagrinėja žm.mąstymą, suvokimą, poreikius, interesus, motyvus, vaizduotę. Ped. analizuoja kaip formuoti mąstymą, motyvus, elgesį. Kultūrologija-visa aplinka, gėrybės, kurias sukuria žm. Kultūra formuoja žm. O žm.kuria kultūrą. Etnoped.-teorinės ped.šaltinis. dar siejama su teologija, sociologija, lietuvių k.etika. Ped ir kt mokslai. Ugd- visuomeninis reiškinys, todėl ped susijus su sociologija(moksl apie visuomenės ir jos grupių bei reiškinių vystimosi ir funkcionavimo dėsningumus).ped sociolog atlieka tyrimus, susijusius su jaunosios kartos ugdymo problemomis. Psichologija- moksl apie asmenybę(ped nagr asm ugd) ped psich- tyrinėja vaiko asm dėsningumus kryptingo jos ugd sąlygomis. Mokykl higiena- sveikos gyvensinos klausimai. Ped kartu su kt moksl, kurie tyrinėja žm, gali: 1) kompleksiškai tyrinėti asm ugd 2) ped, ieškodama tobulesnių ugd būdų, remiasi kt moksl išvadomis 3) ped siekia, kad jos išvadas naudotų kt moksl 4) keičiasi moksl tyrimo metodais. Ryšiai su kt moksl įgalina vis geriau spręsti sudėtinguas asm ugd problemas. 4.Ugdymas- visuomeninės-istorinės patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant ją parengti gyvenimui ir darbuiSąvokos. Lavinimas- ugdomojo asmens žinių, mokėjimų ir įgūdžių, jo gebėjimų formavimas, protinių ir fizinių galių tobulinimas. Lavin rezult- išsilavinimas. Auklėjimas- ugd asm socialinių idealų, dorovinių, estetinių vertybių, dvasinių poreikių formavimas. Lavin ir aukl uždav sprendžiami mokymo procese. Geras aukl turi pereiti į saviauklą. Mokykl aukl vyksta mokymo metu, taip pat ir užklas darbe.Mokymas- pedagogo organizuota ir vadovaujama ugdomųjų asmenų veikla, kurios dėka jie perima ir įvaldo žmonijos sukurtas mokslines, menines vertybes, politines ir dorovines idėjas, formuoja protin ir praktin veiklos mokėjimus ir įgūdžius. Mok- svarb mokyklos f-ja. Švietimas- valstybės ar kt visuoenin struktūr įsteigtų įstaigų veikla, kuria organizuotai teikiama įvairių grupių visuomenės nariams info, siekiant rengti gyvenimui ir darbui. Kiekviena šalis turi savo švietimo sistemą. Šv sistema- įvairių vienos ar kt valstybės ugdomųjų įstaigų veikla. Ugdymo tikslų problema pedagoginės minties raidoje, reformos dokumentuose. Asmenybė-tai individualių, pastovių, įgimtų ir išsiugdytų savybių, nusakančių žm. Elgesį ir patyrimą, visuma. Asmenybė yra individuali ir vientisa. Numatyti tikslus, reiškia numatyti ilgalaikio poveikio rezultatus, žvilgsnis į tobulo žm.ugdymo perspektyvą per laiko prizmę. M-kla turi rengti žm.pagal šiuolaikinės visuomenės poreikius t.y. ugdyti kūrybišką, humanišką, plačių interesų asmenybę. Keliant ugdymo tikslus, didelę įtaką darė įvairių šalių pedagogai. Vienas jų Komenskis, nagr.vaiko prigimtį ir raidą. Suformuoti uždaviniai:1)vaiko ir aplinkinio pasaulio pažinimas)protinis lavinimas, 2)savęs valdymas-dorinis auklėjimas,3)veržimasis prie dievo-religinis auklėjimas. Pestalocis svarbiausiu ugdymo tikslu laikė protinį, moralinį, fizinį lavinimą ir auklėjimą. Hermartas akcentavo dorinį ugdymą mokymo procese, iškėlė auklėjamojo mokymo idėją. Šalkauskis: ugdymas turi paruošti žm. Tokiam gyvenimui, kurį jis gyvens, akcentavo dorovines vertybes ir prigimtį, tikslas: pilnutinė asmenybė, žm.kuris kuria vertybes ir moka jomis naudotis. Keliant ugdymo tikslus išsiskiria dvi nuomonės:1)tikslas-sistemingos žinios, įgūdžiai, mokėjimai 2)tikslas:visapusiškas žm.protinis, socialinis ir dorinis ugdymas. Ugdymo tikslus įtakoja tautos apsisprendimo principai, demokratiniai santykiai, todėl keliamos šios idėjos:1)laisvo žm.ugdymas,2)individualybės, tautiškumo, doros ugdymas. Ugdymo sudėtinės dalys:1)humanistinis ugdymas. Vaiko vertybių, interesų pripažinimas, tai teisė į laisvę, socialinį, teisinį saugumą, teisė realizuoti asmeninius sugebėjimus.2)fizinis:išsiugdyti fiziškai sveiką žm. Fiz.lavinimas apima fizinių savybių ugdymą, sveiką gyvenseną, jos įpročius.3)protinis:išmokyti mokinį mąstyti-analizuoti, lyginti, derinti, daryti išvadas. Protiniai gebėjimai grindžiami žinių sistema. Į prot.lav. įeina prot.darbo kultūra, įvairių dalių apipavidalinimas, darbo ir poilsio kaitaliojimas.4)socialinis:parengti vaiką bendravimui ir veiklai visuomenėje, darbui, atsakomybei. Darbinio ir visuomeninio auklėjimo sritys.5)dorinis:mokinio asmenybės ugdymo šerdis-pagrindas. Žm.labiausiai apibūdina jo elgesys, įpročiai, pažiūros, įsitikinimai. Išmokinti elgtis pagal visuomenėje priimtas normas, išmokinti žm.sugyventi vienas su kitu.6)estetinis:mokyti suprasti grožį, išugdyti skonį, jausmus. Formuoja asmenybę. Ugdymo tikslai neizoliuoti, o glaudžiai susiję tarpusavy, vienas kitą įtakoja ir lemia. Švietimo ref.tikslai:1)padėti asmeniui atskleisti bendražmoniškas vertybes,2)ugdyti kritinį mąstymą,3)rengti profesiniai veiklai,4)ugdyti tautinę ir kultūrinę savimonę,5)ugdyti demokratišką asmenybę. 5. Ugdytinis ir ugdytojas.Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duomenų apie mokinį panaudojimas ugdant. Pažinimas-išeities pozicija. Be pažinimo negali būti ugdymo. Pažinti galima poreikius, interesus,motyvacijas, charakterį. Kad sėkmingai ugdytume svarbu pažinti mokinį. Sužinojus motyvaciją galima nustatyti ne tik elgsenos priežastis, bet ir priemones, galinčias pakeisti motyvaciją ir elgsenos kryptį. Siekiama pažinti mokinio fizines ir psichines savybes tokias, kokios jos yra tuo metu. Sužinoti, kaip jos išsivystys ir kokios vystymosi tendencijos. Tiriame ne tam, kad nuspręstume, koks vaikas, bet, kad geriau pažintume ir pedagogas pats sau atsakytų į klausimą:”ką toliau daryti?” reikia žinoti vaiko individualius skirtumus. Negalima daryti išvadų, remiantis vienkartiniu stebėjimu, tyrimas turi būti ilgalaikis, jam būtina kruopščiai pasiruošti. Tyrimo metodas-tai veikimo būdas, renkant duomenis apie tiriamąjį. Mokykloje naudojami šie tyrimo metodai:stebėjimas ir savistaba, eksperimentas, pokalbis, veiklos ir procesų analizė, autobiografinis metodas, anketa, testai. Stebėjimas-medžiaga kaupiama stebint tiriamus reiškinius. Stebėjimo objektas-mokinio išorinis elgesys, jo veikla, pasisakymai įvairiomis gyvenimo sąlygomis. Steb.prasideda nuo 1)tikslo, tada 2)steb.planavimas ir 3)stebėjimas ir fiksavimas. Anketos-klausimai. Galima gauti daug informacijos, nustatyti reiškinių dėsningumus, atskirų savybių tipiškumą ar atsitiktinumą. Klausimai t.b. aiškūs, nedviprasmiški, atitikti amžių ir išslavinimą. Formos požiūriu gali būti atviri, uždari, pusiau uždari. Pagal funkcijas:pagrindinai, filtruojamieji, kontroliniai. Mokinių darbo rezultatų- apie mokinį sprendžiama iš jo rezultatų. Tiriami mokėjimai, įgūdžiai, požiūris į darbą. Pedagoginis eksperimentas-psichinių reiškinių tyrimas aktyviai juos veikiant tikslingai sudarant ir keičiant sąlygas. Etapai: 1)mokslinės hipotezės formulavimas,2)eksperimento eigos nustatymas,3)atlikimas,4)rezultatų sumavimas. Testas-tai serijos užduočių, reikalaujančių trumpų atsakymų. Autobiografinis-patikimiausias informatorius apie praeitį yra pats žmogus. Pokalbis-gaunama informacija apie tiesiogiai nematomus veiklos motyvus, pedagogo ir auklėtinio išgyvenimus. Mokytojas turi žinoti kas mok.lengva ir sunku, suprasti, kad kyla klausimų, sudominti mok. Turi žinoti mokinio asmenį, sveikatą, fizinius trūkumus, kontrolinio d.rezultatus, lankomumą, situaciją šeimoje. Norint pažinti mokinį, reikia pažinti aplinką, kurioje jis gyvena, socialine smok.pažiūras, draugai, aktyvumas, santykiai su bendruomene. Kai geriau pažįstame mok. –tikslingiau perteikiama ir diferencijuočiau žinias,-skiriamos atitinkamo sunkumo užduotys,-mokoma skirtingais metodais,-įtraukiama į veiklą pagal poelgius ir poreikius,-išvengiama konfliktų, nes žinomi motyvai. Pedagogo profesijos esmė specifika. Pedagog- kvalifikuotas ž kuris ugdo kitą ž: lavina moko auklėja atsaking už jį. Vartoj 2 termin: mokyt ir pedagog. Mokyt organizuoj mokym procesą. Pedagog- platesn term ugdytojas ,asm kuris augina puoselėja formuoj paded susiformuoti tam tikroms savybėms. Pedagog skirting nei mokyt būdingas spec pasirengimas. Keičiantis amžiams pedagog vaidm kito. Ilgus amžius buvo mokyt –enciklopedišku ž. Vėliau jis tapo ugdym organizatoriui aktyvum žadintoju. Dabar apie pedagog sprendž pagal mok aktyvumą. Pedagog profes yra amžina. Pedagog veiklos objekt –ž- didžiaus vertyb.jo darb rezultat atsispind kito ž sąmonėje ir yra sunkiai pastebimi.pedagog darbas prot ir fizinis. Būdinga: *turinio apibrėžtum (pagal vad planą) *laiko apibrėžtumas (pamok trimestr ) *mok skaič apibrėžtumas. Mokyt padeda pagrind profesinio parengimo.pedagog profes lemia įvairių profesijų rengimą. Pedagog turi ne tik išmanyti dalyk bet ir mokėt pažinti mok ir organizuot mokym proces. Mokyt turi žiniot ką mok gali išmokt ir ko ne. Pedagog profes tai žinios ir mąstymas. Bendr pedagog funkc: garantut mok asmenyb brendimą, pažint mok, teikti žinias instruktuot, vadovauti padėt organizuot mokymąsi ir poilsį. Pedagog turi išsiugdyti sugebėj: *pažinimo *organizacinius *bendrav *prognozav. Mokyt asmenyb- psicholog ir soc savyb visuma. Profesinės savyb: 1troškim ugdyt jaunają kartą 2darbštum geras dalyk žinojim 3dalykiškumas 4entuziazmas 5mokyt yra toks kokia mokykl ir visuomenė. Demokratiškoj mokykl reikia demokrat mokyt. Mokyt yra šilta (kai aiškinant atsižvelg į mok jausmus) ir šalta (kai svarb išdėstyt savo dalyk) asmenyb. Mokyt darbe svarb kūrybiškumas demokrat mokyt. Mokyt yra šilta (kai aiškinant atsižvelg į mok jausmus) ir šalta (kai svarb išdėstyt savo dalyk) asmenyb. Mokyt darbe svarb kūrybiškumas. 6. Ugdytojo bruožai. Pedagogas -kvalifikuotas žm.kuris ugdo kitą žm. : lavina, auklėja, moko yra atsakingas už jį. Ped. veiklos objektas žm. -didžiausia vertybė. Darbo rezultatai atsispindi kito žm.sąmonėje. ped.darbas - protinis ir fizinis. Būdinga: apibrėžtas turinys, laiko apibrėžtumas, mok. skaič.apibrėžtumas. Ped.darbo bendra funkcija garantuoti mok. asmenybės brendimą, pažinti mok.analizuoti jo gebėjimus interesus jų ypatybes, teikti žinias instruktuoti mok. planuoti medžiagą pamokas, vadovauti klasei organizuoti mok. darbą ir poilsį, skatinti fizinį lavinimą, sudaryti palankią mokymuisi aplinką. Ped. gali tapti ne kiekvienas. Geram ped. reikia turėti ir prigimtinių savybių meilę vaikams ir kantrumą. Tai pagr. dalykai. Dėl meilės stokos nepavyks organizuoti ir įgyvendinti to, kas sumanyta. Ir turint minėtas savybes ne visi tampa gerais ped. skirtingai sutariama su skirtingų amžių vaikais. Svarbiausia - širdies trauka. Tarp prigimtinių savybių svarbu ir temperamento ypatybės. Melancholikas ar flegmatikas sunkiai pradeda bendrauti. Meilės rodyti viešai nereikia vaikai pajunta tai patys. Tarp įgyjamų savybių svarbiausia išsimokslinimas, išsiauklėjimas ir patyrimas. Išsimoksl. ir išsiauk.- bendros žm. savybės iš jų svarbiausios ped.doringumas, dvasiškumas, intelektualumas. Su doru sąžiningu ped.miela bendrauti. Profesinės ped. savybės įgyjamos ped.išsimokslinimo ir ped.patyrimo dėka. Ped. turi suvokti savo ped.veiklos prasmę, t.y.padėti asmenybei skleistis ją mokslinant auklėjant ir lavinant, pažinti ugdytinį ir įsisąmoninti koks vaidmuo tarp kitų ugdymo institucijų tenka mokyklai, suprasti ugdymo reiškinį jį lemiančius veiksnius, žinoti ugdymo tikslą vertybes ir kuo grįsti savo ped.veiklą, būti susipažinus su mokomosios auklėjamosios veiklos mechanizmais ir metodika. Ped. turi išsiugdyti šiuos sugebėjimus: 1 pažinimo ( pažinti mok. fizinį, psichinį ir soc.išsivystymą) 2organizacinius 3bendravimo. Sėkmingai mokoma kai pažįstama mok. ir su jais glaudžiai bendraujama. Pedagog; kvalifikac tobulin- nenutrxkstamas procesas. mokymosi įstaiga, kur dirba ped. sudaro tam sąlygas. Ped kval tob: 1)formalusis: dėstomojo dalyko ir jo metodikos, ped, psich, humanit ir social disciplinų kursai; tikslinės stažuotės 2) neformalusis: savanoriška pedag saviugda, kurią skatina švietimo įstaigos, ir valstybė remia tiek, kiek kursų turinys atitinka mo-klos interesus. Ped profes lygis nustatomas suteikiant kvalifikac kategoriją. Norėdami kelti savo kvalif, pedg gali periodiškai atestuotis(tai savanoriška). 7.LT švietimo sistema. Formalusis – (valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas, mokymąsi baigus egzais, gavus pažym ir diplom.) :1) nuosekliojo šv sistema-ikimokykl ugd įstaig? Vaikų ir jaunimo bendrojo lavin m-klas + spec mokl, profesines, aukštesn ir aukštasias m-klas 2) nenuosekl šv sistem dalis-suaug formaliosios mokymosi įstaigos. Mokymasis asirenkant modulius. Įgytų modulių pagrindu galimi perėjimai iš nenuosekl formal šv į nuosekl šv sistem. Neformalusis- asmens ir visuomen interesų sąlygojama savišvieta. Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas tautos siekius atitinkančias LT socialinės kultūrinės ekonominės bei politinės raidos perspektyvas. Svarb.švietimo reformos kryptys yra šios 1) švietimo reformą grindžiančių konceptualių ir juridinių dokumentų kūrimas 2) švietimo prieinamumo ir visuotinumo garantavimas, socialinių ir pedagoginių vaikų ugdymosi sąlygų sudarymas (visų soc. sluoksnių asmenims pagal jų sugebėjimus įgyti profesiją ir aukštąjį išsilavinimą suaugusiems įgyti išsilavinimą tautinių maž.švietimas lietuvių gyv. užsieny švietimas imigrantų ligonių karių kalinių romų švietimas) 3) kultūrinis brandos ugdymas (ugdymo turinio materialus aprūpinimas mokslinis metodinis aprūpinimas pedagogų rengimo kaita) 4) švietimo pastangos kurti visuomenę bendruomenišką ir 5) trečiojo tūkstantmečio lūkesčiai. Pagrindinis šviet. ref. tikslas -laiduoti kuo visapusiškesnę žm. fizinių, psichinių ir dvasinių galių plėtotę sudaryti sąlygas atsiskleisti jo individualybei per saviauklą tobulėti ugdyti savo atsakomybę įsipareigojusią gimtajai kultūrai ir bendražmogiškoms vertybėms. Demokratinei valstybei ugdyti kompetetingą žmogų. Garantuoti švietimo visuotinumo principą, užtikrinti lygias pradines galimybes mokytis. Ugdyti visų socialinių sluoksnių kultūrinę brandą. Remti pastangas ir projektus, kuriančius ne individualistinę, o bendruomenišką visuomenę. (ugdyti žmogų demokratijai, ugdyti Lietuvos valstybės pilietį, brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę.) Mūsų šalies ateities vizija - moderni Lietuvos tauta, atvira visuomenė, demokratinė valstybė. Iškeltajai vizijai atsiliepė principai: humaniškumo: asmuo- neprilygstama vertybė, gebanti laisvai pasirinkti ir už savo pasirinkimą atsakyti. 2) demokratiškumo - įsisąmoninamos demokratijos vertybės ir jomis grindžiamas gyvenimas, kuriami demokratiniai santykiai ir jų laikomasi, dora pripažįstama demokratijos pagrindu, švietimas visuotinai prieinamas 3) nacionalumas - švietimas įsipareigoja Lietuvos kultūrai, rūpinasi saugoti jos tapatumą ir istorinį tęstinumą 4) atsinaujinimas- švietimas atviras kaitai, tačiau priima kritiškai, išlieka universalios dorovės normos ir nacionalumo branduolys. Profiliavimas. Profiliuojant ugdymą, siekiama padėti mokiniams: a) pasirinkti tinkamiausią, savo polinkius ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią bei juo kryptingai ir nuosekliai eiti; b) stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių; c) įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį; d) susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją; e) tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms (mokymuisi); f) susidaryti racionalų bei realų mokymosi krūvį. Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje klostosi keturi ugdymo profiliai: humanitarinis, realinis, technologinis, meninis. Kiekvienas profilis priklausomai nuo savo specifikos gali turėti siauresnių pakraipų: a) humanitarinis:b) realinis: c) technologinis:d) meninis. Profilinis mokymas kritikuojamas nes rengs menkai raštingus menko išsilavinimoMokinius 8.Ugdymo principai. Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Mokymo principas -didaktikos kategorija, nusakanti kaip realizuoti mokymo dėsningumus. Mokymo principai yra šie: 1) moksliškumo (reikalauja, kad mokiniams būtų teikiamos mokslo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, turintys principinę teorinę ir praktinę vertę, kad nebūtų mokoma nemoksliškų dalykų, abejotinų teiginių iškraipančių mokslo tiesas). 2) sistemingumo ir nuoseklumo (mokymą org.taip, kad mok.būtų perteikiama mokslo pagrindų sistema, kad mok.žinias, mokėjimus bei įgūdžius valdytų nuosekliai be spragų) 3) teorijos ir praktikos ryšio (reikalaujama skatinti ir mokyti mok. įgytas žinias taikyti praktiškai, naudoti jas tolimesniam tikrovės pažinimui ir pertvarkymui) 4)mokinių sąmoningumo ir aktyvumo(reikalauja mokomąją medžiagą pateikti taip, kad mok.ją tinkamai suprastų ir tinkamai įvaldytų, aktyvinti pažinimo veiklą, ypač mąstymą) 5) vaizdumo (papildo 4 principą, padeda įgyvendinti moksliškumo, teorijos ryšio su praktika sistemingumo principų reikalavimus) 6) prieinamumo (pedagogai turi žinoti mok.protinės ir praktinės veiklos galimybes, jų žinias, patirtį ir atsižvelgti į šias savybes apibūdindami lavinimo turinį ir mokomojo proceso organizavimą) 7) tvirtumo (reikalaujama mokyti taip, kad mok.neužmirštų, to ką išmoko). Dif.m. ugdomasis mokymas įmanomas tada, kai atsižvelgiama į mok. išsilavinimą, pajėgumą, individualias skirtybes. Nustatoma, kokių dalykų mokoma frontalias, o kokių - individualiai grupėse pagal išsilavinimą, pajėgumą. Dif. mok. derinimas su frontaliu ir individualiu lemia mokymosi sėkmę. Šis principas reikalauja: 1) pažinti mok.individualybę, 2) siekti, kad silpnesnieji išmoktų sunkesnių dalykų ir veiksmų, 3) individualizuoti darbą su gabiais ir negabiais. Pirmiesiems sudaryti sąlygas mokytis sudėtingesnių dalykų, o antriesiems - plėtoti įgimtus duomenis ir mokytis bent vidutiniškai, 4) neįžeisti silpnesnių mok. orumo. geriausia, kai nei jie, nei tėvai nežino, jog mokosi silpnesnių klasėje. 9.Didaktika – mokymo teorija. Ji nagr: mokymo tiksl ir uždavinius; mokymo principus- svarb reikalav mokymui; lavinimo turinį; mokymo metodus bei mokymo organizavimo formas. Komenskis:“reikia mokyt visus vaikus; kiekvienam tarpsniui reikalingas savitas mokymo turinys; reik mokyt prieinamai, nuosekliai; padėt žinias taikyti praktiškai; pamoka- pagr ugd forma.“ Pestalocis:“mokykl turi rengt vaiką gyvenimui“ Distervegas: „svarb- plėtoti pažinimo galias ir gebėjimus“ Tikslai: sudaryt palankias ugd sąlygas, mikroklimatą m-kloje, prognozuoti ateities šv, mok turinį... Problemos: ką ir kaip mokyti. Šakos: 1) bendroji 2) specialioji 3) eksperimentinė 4) praktinė 10. Mokymo teorijos raida.Mokytojas ir mokinys. Mokytojo veikla - dėstymas, mokinio - mokymasis. Mokymosi rezultatas - išmokimas. Grįžtamoji info. Žr kt šperas  ! 11.Svarbiausios mokymo sąvokos: žinios, mokėjimai, įgūdžiai, vertybės 12. Mokymo procesas.: tikslas, turinys, metodai, formos, priemonės, vertinimas.Mokymas- kryptinga mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių veikla, kurios paskirtis- teikti mokiniams išsilav, rengt juos gyven, mokyt protinės veiklos būdų. 13. Skirtingi požiūriai į mokymo turinį. Ugdymo turinio raida, jo ypatumai. Mokymo planas, programos. Ugdymo turinys - tai yra ko, kaip, kodėl mokome yra viso ugdymo proceso širdis, įforminta programose ir planuose. Ug.tur.keičiasi atsižvelgiant į gyvenimo ir laikmečio keliamus reikalavimus. Ug. tur. kūrimą užbaigia vadovėliai. Ug. tur. pertvarko m-kloje paskelbtus mokymo principus, iškelia klausimą ko ir kaip mokome m-kloje. Reikalaujama šių principų 1) humanistiškumo: kad ug.tur.būtų skirtas žmogui t.y. atsispindėtų jo asmenybės bei amžiaus tarpsnių ypatumai, 2) demokratiškumo: paringti programas pagal sudėtingumą, 3) atvirumo -paslankumo. Kad programos būtų įvairios ir lengvai papildomos 4) tautiškumo-įsipareigojimas Lietuvos kultūrai. Ugdymo turinys, formos ir metodai nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į laiko dvasią, pedagogikos ir psichologijos mokslo raidos tendencijas pasaulyje, socialinius ir kultūrinius poreikius. Bendrojo ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į realias vaikų fizines bei intelektualines išgales, polinkius, interesus ugdymo turinys ir formos yra diferencijuojamos ir esant galimybėms individualizuojamos, išskiriant ug.tur.privalomąją ir pasirenkamąją dalis. Bendrojo ug.tur.programos sudaromos remiantis spiralės, linijiniu bei koncentriškumo spiralės principais. Koncentriškumo - kai mokoma kartojama prie temų, nagrinėjamų ikimokyklinėse įstaigose, pagrindinėse klasėse grįžtama aukštesnėse klasėse tik jau kitais lygmenimis. Linijinis - tema išdėstoma ir prie jos daugiau negrįžtama. Ugdymo turinys grupuojamas į blokus: humanistinį, socialinį, estetinį, gamtos, tiksliųjų bei techninių disciplinų, kurių programos yra integruojamos, susietos glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais (anksčiau). Nuo 1994m. programos siūlo mok. dalykus skirstyti pagal realijas. Realijos - realūs daiktai, tam tikri tikrovės aspektai. Išskiriamos šios realijos: 1) žm.gyvenimo realija, 2) žinios apie tas realijas dabartyje, praeityje, 3) žm.gyvenimo atspindžiai , 4) įvairi veikla. Skirstymo kriterijumi laikomas žm. mokymo. tur. visada eina su metodu - tai būdas tikslui pasiekti. Keičiantis tikslams keičiasi ir mok. tur. bei metodai. Planas - tikslingas mokytojo ir mokinių veiklos numatymas, tai toks dokumentas, kuriame atsispindi mokomasis dalykas ir jam skirtas laikas. Planai yra: 1) kasdieniniai (einamieji), 2) semestro, trimestro(metiniai), 3) teminiai 14. Mokymo turinys kaip medžiaginės ir dvasinės kult.vertyb.sistema. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai. Mok.gali būti org.įvairiomis formomis. Mok. org. formą nusako mok. sudėtis darbo vieta ir laikas mok. veiklos ir mokyt. vadovavimo pobūdis. 16a. Rusijos brolijos pradėjo mokyti vienu metu to paties amžiaus pastovią vaikų grupę pagal sudarytą tvarkaraštį kiekvienas atskiras užsiėmimas buvo pav.pamoka o mokymo org. - klasės- pamokos sit. Šios sist. plėtotei daug nuveikė Komenskis. Iškėlė sąlygas norint tinkamai org. mokymą: nesikeičianti maždaug vienodo išsilavinimo grupė vaikų, užsiėmimo laikas, mokyt. darbas tuo pat metu su visais mok. Iškėlė visuotinę mokymo idėją ir siūlė iš karto mokyti iki 300 mok.. mok. suskirstyti dešimtimis- kiekvienai grupei vadovautų geresnis mok. Laboratorinio mokymo forma-kiekvienas mok.gauna užduotis savaitei, mėn. mokyt.konsultuoja. Ši forma skatino savarankiškumą. Mokymo organizavimo formos 1) ir pati svarbiausia - pamoka 2) užklasinė veikla (ekskursijos, būreliai, fakultatyvai, seminarai, konsultacijos) 3) užmokyklinis - gamybinis darbas (turistų stotys, mat. fizikų m - klos moksl. rūmai). Pamoka -svarb. mokymo forma baigtas laiko apribotas mokymo vienetas. Pasižymi bruožais:klasę sudaro to paties amžiaus ir žinių mok. Keliami į aukšt. klasę, pam. vyksta pagal tvarkar., mok. darbui vad.mokyt., naudojami įvairūe mokymo metodai. Pamokos tipas-pam. grupavimas pagal diddaktinį tikslą. Pam.yra daug reikia jas suskirstyti. Pagr.kriterijus-didakt.tikslas. pam.: įvadinės, mišrios, naujų žinių įgijimo, įgūdžių mokėjimų formavimo, įtvirtinimo, uždavinių sprendimo, kartojimo, kontrolės. Pam. įvairovė rodo did.tikslų platumą. Mokant siekiama įvairių tikslų, mokymo tikslui pasiekti vedamos atitinkamo tipo pam. Pam.struktūra. populiariausia - mišri pam nes padeda pasiekti įv. tikslų: supažindina su nauja medž. Formuoja įgūdžius, įtvirtina ir susumuoja mokymosi rez. Mišrios pam.struktūra. pamokos pradžia -mok.nuteikimas nagrinėti temą, tikslo iškėlimas neformalus. Naujos temos susiejimas su ankstesne. Naujos medž.suvokimas bet neperteikimas. Suvokiama trim būdais:mokyt. paaiškinant, pokalbiu, sav.darbu. įtvirtinimas-visa kas įgyta reikia įtvirtinti. Įtvirtinama kartojimu ypač svarbu einamasis kart. Kartojimo svarbi dalis įv.pratimai. namų darbų skyrimas. Mokymosi rezultatų susumavimas-kontrolė. 15.Mokymo tobulinimo kryptys. Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokymosi motyvai. Mokinių nepažangumo socialinės, psichologinės, pedagoginės priežastys. Teigiama pažiūra į mokymąsi-tai mokslo žinių reikšmės supratimas, interesas žinioms ir aktyvi veikla siekiant jas įgyti. Tai mokinio santykis su mokomais dalykais, kuris susiformuoja individualios patirties pagrindu ir atsispindi mokymo motyvuose, emocijose, valios išraiškoje. Mokinio santykis su mokomais dalykais yra pasirenkamojo pobūdžio; vieni dalykai pamėgstami labiau, o kiti mažiau. Pažiūra į mok. yr trejopa: -teigiama-indeferentiška - neigiama. Pedagogo tikslas- formuoti teigiamą paž., kad mok. geriau mokytųsi. Parodyti dalyko reikšmingumą, grožį, naudingumą. Labai svarbu vaiką sudominti. Mokinio pastangas mokytis lemia teigiami emociniai išgyvenimai,o jie galimi tik gerai organizuotoje pamokoje. Tačiau ne visų mok. pažiūra teigiama todėl atsiranda sunkumų:-mok.nesupranta mokymosi reikšmės, -mokytojas privalo nuolat argumentuoti, kodėl reikia mokytis. Kodėl nenori mokytis (indeferentiškos priežastys) - tai socialinės priež. 1) mok .yra iš skirtingų šeimų, 2) mok.nevienodų gabumų ir galimybių, 3) mok.nepakankamai mylimi, globojami šeimoje. Vaiko asmenybė bręsta tokiu mastu, kokiu jis mylimas, vertinamas šeimoje. Esminės soc.priežastys slypi šeimoje, o kitos glūdi mokykloje. 4) nepakankamai organizuotas ped.procesas, 5) trūksta priemonių, 6) mokinių ir mokyt.santykiai. Psichologinės o kartu ir fiziologinės priežastys: mok.nevienodų gabumų; skirtinga atmintis, dėmesys, pastabumas, emocinės valios sferos sutrikimai, nepakankama sveikata. Pedagoginės pr.: 1) žinių spragos, 2) nepatraukliai organizuojama pamoka, 3) pamokų nelankymas, 4) mokymo individualizavimosi difrencijavimo stoka, 5) mokymosi epizodiškumas. Viena iš labai svarbių priežasčių - motyvų nebuvimas. Motyvai-mokymosi paskatos atsako į klausimą kodėl aš turiu mokytis?, suteikia prasmę mokymuisi. Rūšys:1) smalsumo, žingeidumo, mokinys nori pažinti pasaulį, sužinoti tiesą. M-kla turi išsaugoti tą žingeidumą.2) sėkmės, pasisekimo mot.mok. mokosi, nori mok.kai jam sekasi. Mokyti taip, kad pasiektų sėkmę, išvengtų nepasitenkinimo, 3) pareigos motyvas. Mok.bręstant turi augti ir pareigos jausmas, 4) mokinio statuso mot. Statusas-pripažinimas grupėje, autoritetas, 5)priklausymas grupei, bendruomenei. Stengtis, kad norą bendrauti pervestų į norą mokytis.6)ateities mot.mokinys žino, kad mokydamasis kuria savo ateitį,7)prievartos mot.-tėvų spaudimas mokytis. 16. Mokymo metodai. Mokymo metodo parinkimo psichologiniai kriterijai. Mokymo metodai ir jų praktinis taikymas. Mokinių mokymo jų lavinimo ir auklėjimo sėkmė priklauso nuo mokymo turinio:jo atitikimo mokslo, technikos, ekonomikos, kultūros išsivystymo lygį, jo ryšio su gyvenimu. Svarbu ir ugdymo proceso org.,mokinių veiklos pobūdis, mokyt. ir mok. Sąveika šiame procese. Mokymo metodai-tarpusavy susiję mokyt.ir mok. veiklos būdai kuriais mokinai mokyt.vadovaujami įgyja žinių mokėjimų bei įgūdžių yra lavinami ir auklėjami. Pagal pažinimo savarankiškumą metodai skirstomi: aiškinamasis-iliustracinis, reprodukcinis, probleminio dėstymo, dalinių paieškų, tiriamasis. Pagal žinių šaltinį: 1)žodiniai (pasakojimas, aiškinimas, mokyklinė paskaita) pokalbis, 2)vaizdiniai (demonstravimas, ekskursija, savarankiškas stebėjimas) 3)kūrybiniai (referatai, rašiniai, eksperimentai) 4)pratimai ir grafiniai darbai (uždaviniai, darbas naudojant komp.)5)lab.ir praktikos darbai 6)pažintiniai žaidimai. Mokymo proc.būtini įvairūs mok.metodai. įvairių met.derinimas padeda palaikyti koncentruotą mok.dėmesį, labiau sudominti todėl palengvina žinių įsisavinimą padeda įtraukti mok.į aktyvią veiklą. Met.pasirinkime svarbu atsižvelgti į mook.charakterio temperamento sugebėjimų ypatumus. Met.pasirinkimą sąlygoja mok.poreikiai, drausmė, mok.pasižyminčių netinkamu elgesiu buvimas arba ne. koks met.geriausias galima pasakyti tik tada kai tiksliai įvertinamos mok.savybės (amžius, gabumai, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir jo rezultatai) ir mokymosi tikslai. Paskaita-3 dalys:įžanga, dėstymas ir baigiamoji. Įžangoje-mokymosi motyvai, turinio esmė, dėstyme-paskaitos turinys, baigiama-bendraujama ir paklausinėjama ko išmoko. Svarbu atitikti vedimo reikalavimus. Diskusijos svarb.tikslai-ugdyti sugebėjimą kritiškai mąstyti, formuoti demokratiškumo ir kitus įgūdžius. Labiausiai tinkamas dėstant prieštaringus suprantamus dalykams, keisti mok.nuostatas, mokyti spręsti problemas, lavinti iškalbą. Kad mok.kuo sėkmingiau įsimintų žinias, susiformuotų mokėjimus bei įgūdžius kad intensyviai lavėtų intelektas reikia derinti auklėjimą, žodį ir praktinę veiklą. Kūrybingo demonstravimo-stebėjimo met.,panaudojimas t.y. vaizdumu pagrįsto mokymo daiktų ar reiškinių stebėjimo dėka mok.susidaro konkrečius gyvenimo reiškinių vaizdinius įsitikina jų egzistavimu. Pokalbis- mokymo metodas. Jo rūšys taikymas. Klausimų kategorijos. Mokant reikia siekti kad mokiniai įgytų žinių įvairių veiksmų proto motorinių veiksmų. Mokinys turi kaupti patyrimą. Metodų sistemas sudaro grupės: *žodiniai (informaciniai metod) *pokalbis (klausimo –atsakymo metod) – vienas iš svarbiausių, nes moko mokinį mąstyti. Kai gerai klausia tai gerai moka. Klausimo metodo etalonu laikomas Sokrato mokymas. Klausimų strategija: Klausimų kategorija: *atminties primena informaciją idėjas faktus (apibūdinti reiškinį) *supratimo interpretuojama informac (pasakyk savais žodžiais kokią darome išvadą) *sprendimas renka transformuoja faktus duomenis (žinot a ir b kaip rasti c) *analizės sintezės kelia hipotezes klasifikuoja faktus (ką autorius norėjo pavaizduoti kūrinyje).Klausimų metodika: mokytojas pateikia klausim Kodėl kokiomis sąlygomis kaip kada paremti paaiškinti. Paklausę padarome trumpą pauzęir žvelgti į akisklausk atsakyti vardu. Klausyk ats vertink dažniausiai girk.neteisingai atsakius perfrazuok klaus paprašyk papildyti parašyk papildyti mokinį į vieną neatsakius kito neužduok. Geriau tegu mokiniai klausia vienas kito. Mastyk kodėl mokinys vengia klaus: vengiantys klaus nepasiruošę. Žodiniai metodai tai ne tik mokytojo žodis bet ir visa technologija susijusi su tuo žodžio teikimu. Informacija padeda teikti objektyvią tiesą o tiesa yra svarbiausia ir ji ateina per informacija . 17. Aktyvieji mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios padėtų mokiniams įsisamoninti mokomąją medž ugdytų jį. Kūrybiškumo ir noro daugiau sužinoti išmokti. Šiuos siekius padeda įgyvendinti aktyvaus mokymo metodai. Mokyt taikantis šiuos metod privalo turėti pakankamą teorinį pagrindą išmanyti metod įvairovę ir paskirtį. Aktyv mokym metod: *įtraukianti paskaita - mokyt turi pateikti inform taip kad mok apmąstytų temą įvairiais aspektais ir prieitų išvadą apie šios inform tinkamumą. Tai naudinga kad: 1būtų perduodama informac kurios pagrįstumą apsvarsto o ne priima kaip abstrakčią tiesą 2 mok pradėt svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami išvados. *klaus pateikimas- lengviau supranta priima ir įsimena medž. *diskusija maž grupėse. Gali būti homogeninis grupavimas- maždaug vienodų gabumų mok skirstym į tą pačią gr. Heterogeninis gr - kai kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Istoriškai susif 3gr formos: individualios- kiekvienas mok atskirai kolektyvinės - visi kl mok grupinės -tam tikros gr. Grupinis darbas naudingas nes kiekvienas mok turi sąlygas aktyviai dalyvauti darbe. *svarbus įvykis –tai naudinga kad mok imtų mąstyti naudodamiesi savo patyrimu. Padeda mok atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios medž ir jos taikymo kuris jiems yra svarbus. *minčių lietus - tai spontaniškai atliekamas pratimas mok aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo tikslas - pateikti klausimo ir leisti mok siūlyti kuo daugiau idėjų. Tai naudinga tam kad būtų generuojamos idėjos ir problem sprend ugdom mok kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. *projektinis mokym- tai vienas netradicinių mokym būdų. Jam reikalingas išankstinis pasiruošimas. Padedami mok paruošia tam tikrą projektą veliau jį pristato visai gr. Projekt mokym skatina vaik kūrybiškumą mokėjimą dirbti gr atsakingum bendrav. Mok projekt sunku įvertinti todėl vertinant reikėtų atsižvelgti į idėjas pastangas rengiant proj. *mok interviu – naudinga, kad mok naudotųsi keliais žmonėmis kaip mokym šaltiniais aktyviai dalyvautų įsiklausytų į kitų požiūrius. 18. Mokymo rezultatų tikrinimas ir vertinimas. Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Tikrinimas yra svarbus mokymo proc.etapas. Kontrolė- tai mokymo valdymas, grindžiamas tikrinimu ir vertinimu. Tik patikrinus išmokimo lygį, mokyt. gali sėkmingai organizuoti tolesnį darbą. Pagrindas yra grįžtama informacija, kuri liudija mokymosi pažangumą, dinamiką, nuosmukį. Tikslas -patikrinti mok. žinias, nustatyti pažangumo dinamiką, požiūrį į mokymą. Žinios turi atitikti programos reikalavimus:kiek realios žinios atitinka planuotoms. Istorijoje formavosi skirtingas požiūris į mokinių įvertinimą. Laisvo auklėjimo atstovai buvo prieš vertinimą, nes tai kelia baimę, kiti teigė kontrolės teisingumą. Vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Vertinimo sąvoka išreiškia santykį tarp to, ką mok.moka ir ką turėtų mokėti. Pažymys - viena šio santykio išraiškų. Vertinimas ir procesas ir rezultatas. Vertinimas yra labai emocinis mokytojo požymis į mok.mokymąsi. Jis gali būti išreikštas gestais, mimika, žodžiu, pagyrimu, papeikimu, nesutikimu, emociniu požiūriu ar pažymiu. Funkcijos:1) atlieka reguliuojančią f-ją, šalina žinių spragas, padeda susidaryti žinių sistemą, 2) lavinamoji: mokinys stengiasi mokytis, lavina atmintį, mąsto, įvaldo įgūdžius, 3) auklėjamoji: padeda sistemingai mokytis, grūdina valią. Principai: 1) sistemingumo - žinios tikrinamos baigus temą, skyrių, atsižvelgiant į mokinio galimybes, 2) objektyvumo - realus mok.žinių lygio nustatymas. Jo pasiekiama testais, bendrais reikalavimais, 3)diferencijuotumo ir individualumo, 4) įvairių apklausos metodų naudojimas. Tikrinimo rūšys:1) einamasis tikrinimas - tuoj pat įsisavinus medžiagą. Labai svarbus nes pirmomis minutėmis mok.greičiau pamiršta, 2) antrinis tik. (periodinis) -įsisavinus temą, skyrių, 3) baigiamasis tik.-įskaitos, egzaminai. Metodai;1) žodinė apklausa:individuali ir frontali, 2) tikrinimas raštu:apklausa-viktorina, rašomieji darbai, testai, 3) praktiniai tik.met.: matavimo ir apskaičiavimo darbai, bandymai, rezultatų lentelės, diagramos ir t.t. 4) praktikos darbai. 19.Mokymo organizavimo raida. Mok. Org. formos. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai. Mok.gali būti org.įvairiomis formomis. Mok. org. formą nusako mok.sudėtis darbo vieta ir laikas mok. veiklos ir mokyt.vadovavimo pobūdis. 16a. Rusijos brolijos pradėjo mokyti vienu metu to paties amžiaus pastovią vaikų grupę pagal sudarytą tvarkaraštį kiekvienas atskiras užsiėmimas buvo pav.pamoka o mokymo org.- klasės- pamokos sit. Šios sist.plėtotei daug nuveikė Komenskis. Iškėlė sąlygas norint tinkamai org.mokymą: nesikeičianti maždaug vienodo išsilavinimo grupė vaikų, užsiėmimo laikas, mokyt.darbas tuo pat metu su visais mok. Iškėlė visuotinę mokymo idėją ir siūlė iš karto mokyti iki 300 mok..mok.suskirstyti dešimtimis- kiekvienai grupei vadovautų geresnis mok. Laboratorinio mokymo forma-kiekvienas mok.gauna užduotis savaitei, mėn.mokyt. konsultuoja. Ši forma skatino savarankiškumą. Mokymo organizavimo formos1) ir pati svarbiausia-pamoka 2) užklasinė veikla (ekskursijos, būreliai, fakultatyvai, seminarai, konsultacijos) 3) užmokyklinis - gamybinis darbas (turistų stotys, mat. fizikų m-klos moksl.rūmai). pamoka-svarb. mokymo forma baigtas laiko apribotas mokymo vienetas. Pasižymi bruožais: klasę sudaro to paties amžiaus ir žinių mok. Keliami į aukšt. klasę, pam. vyksta pagal tvarkar., mok.darbui vad. mokyt., naudojami įvairūe mokymo metodai. Pamokos tipas -pam.grupavimas pagal diddaktinį tikslą. Pam. yra daug reikia jas suskirstyti. Pagr.kriterijus-didakt.tikslas. pam.: įvadinės, mišrios, naujų žinių įgijimo, įgūdžių mokėjimų formavimo, įtvirtinimo, uždavinių sprendimo, kartojimo, kontrolės. Pam. įvairovė rodo did.tikslų platumą. Mokant siekiama įvairių tikslų, mokymo tikslui pasiekti vedamos atitinkamo tipo pam. Pam. struktūra. populiariausia- mmišri pam nes padeda pasiekti įv.tikslų: supažindina su nauja medž. Formuoja įgūdžius, įtvirtina ir susumuoja mokymosi rez. Mišrios pam.struktūra. pamokos pradžia-mok.nuteikimas nagrinėti temą, tikslo iškėlimas neformalus. Naujos temos susiejimas su ankstesne. Naujos medž.suvokimas bet neperteikimas. Suvokiama trim būdais: mokyt.paaiškinant, pokalbiu, sav.darbu. įtvirtinimas-visa kas įgyta reikia įtvirtinti. Įtvirtinama kartojimu ypač svarbu einamasis kart. Kartojimo svarbi dalis įv.pratimai. namų darbų skyrimas. Mokymosi rezultatų susumavimas-kontrolė. 20. Mokykla – mokymo institucija. Mokyklos tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. m-kla turi pasėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje brandinti ugdytinio savimonę ir nuostatą kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas bet ir jos kūrėjas atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. M-kla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys. Svarbiausi m-klos tikslai:padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą, -ugdyti kritiškai mąstantį žm.,gebantį svarstyti esminius žm.egzistencijos klausimus atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti, -ugdyti asmenį pasirengusį profesinei veiklai pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti, -brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę. Pagrindinių ugdymo tikslų siekiama humanizuojant bei demokratizuojant visą švietimo sistemos darbą. Kiekviena švietimo institucija kuria savitą raidos viziją kurią plėtoja m-klos bendruomenė. M-kla kuria sukonkretintą ugdymo planą atliepiantį vietos bendruomenės ir moksleivių reikmes bei interesus renka tinkamo ugdymo metodus mokomąją medžiagą rengia pritaikytus savo poreikiams mokymo planų variantus plečia mokinių galimybes įgyti bendrąjį išsilavinimą bei aukštesnėse klasėse rinktis mokymosi pakraipą kuri atitinka mok.individualius polinkius bei gabumus ir darbinės veiklos perspektyvas. Lietuvos bendr.lav.m-kla-savarankiška demokratiškai organizuota humanizmo principais ir bendrosiomis žm.vertybėmis savo gyv.grindžianti išsikeltų ugdymo tikslų siekianti mok.jų tėvų ir mokyt.bendruomenė. m-kla-ugdymo inst. Tačiau visais laikais m-klos veiklos pagr.buvo mokymas mokymo proceso org.siekiant kuo efektyviau ugdyti jaunąją kartą mokymu. Laikui bėgant m-klai keliami vis didesni uždaviniai ir reikalavimai nes plėtojantis kultūrai iš mok.reikalaujama perimti sparčiai gausėjančią vis sudėtingesnę inf.rengti jaunąją kartą gyvenimui ir darbui vis sudėtingesnėmis visuomenės gyv.sąlygomis. ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys bet visas m-klos gyv.:jos klimatas kurį sudaro m-klos bendruomenės narių santykių įvairovė mokyt.etosas santykiai su visuomene pats m-klos darbo org.funkcionali m-klos erdvė ugdymo būdai ir metodai. Taigi m-klos f)jos:lavinti protą, ugdyti moralę, ruošti aukštąjai m-klai. M-klos sąlygos:fizinės (aplinka įrengimai) socialinės bendravimo galimybės) visuomeninės (santykiai su visuomene). 21. Mokymasis bendradarbiaujant 22. Pamokų planavimas. geros pamokos bruožai. Stebėtų pamokų analizė. Pamoka svarbiausia organizavimo forma. Pamokos pranašumas: mokymas grupėmis mok vienodo amžiaus. Pamok formą sudaro mokyt ir mok veiklos įvairovė. Mokyt pasakoja klausia mokinius. Svarbu kad nedominuotų tik mokyt veikla mok irgi turi būt aktyvūs. Svarbiausia sužadinti mok aktyvumą todėl pagrindinis metodas klausym atsakym. Pamokoje pasieksime tikslus kai mokyt aiškiai formuluoja tikslą. Prieš pamoką iškelia šiuos tikslus: *mokomuosius –įgyti žinių supažindinti *lavinamuos- suvokti išskirti prasmę išmokyti analizuoti *auklijamuos- sužadinti jausmus skiepyti ugdyti.taip pat gera pamoka kai mokyt racionaliai išnaudoja laiką. Kai pamok pagr dalyje mokomasi sunkiausios medž. Nes mok nesugeba dėmesio išlaikyti visą pamoką. Koncentruojamas mok dėmesys į tikslą ir min sugaištama laiko elgesio koregavimui. Pamokos sėkmę lemia mokyt ir mok santykiai vyrauja tarpusavio sutarimas palanki mokymosi aplinka mok nebijo mokyt. Gera pamoka kai mokyt susieja naują medž su sena garantuojamas mokymo tęstinumas.ytakos turi ir mokyt naudojama mokomoj medžiaga. Mokomoj medž turi būti paruošta iš įvaiurių šaltinių. Pamokos analizė turi būti objektyvi. Mano stebėtos pamokos buvo vedamos ne dėl pačios pamokos bet dėl mok asmenybės. Ne tik kad būtų išmokta pamoka bet kad būtų formuojami intelektiniai moksliniai sugebėjimai. Per pamokas buvo stimuliuojami interesai aktyvumas. Kiekvienos pamokos svarb elementas –praktinė mok veikla. Pamokos analizė: *pamokos tikslas *pamokos stilius * mokytojo pasirengimas *darbo organizavimas: 1kaip organizuojamas mok darbai 2darbo metod taikymas *žinių įtvirtinimas. 23. Papildomasis ugdymas. Mokydamasis nuosekliojo švietimo sistemos įstaigose moksl.gali papildomai plėtoti savo gabumus tenkinti pažintinius interesus ar saviraiškos poreikį. Todėl ir buvo papildomas ugdymas kaip ugdymo forma įteisintas LR švietimo įstatymu. Pap.ug.tikslus ir uždavinius nusakė Lietuvos švietimo koncepcija: plėtoti gabumus, tenkinti pažintinius interesus ir saviraiškos poreikius.trys pap.ug.būdai :formalus(nuoseklaus pap.ug.institucijos-muzikos dailės techn.m-klos) neformalus nenuoseklaus pap.ug.institucijos-būreliai studijos klubai draugijos) ir informalus (muziejai spauda distancinis mokymas). Pap.ug.vykdomas ir visose nuoseklaus ugdymo įstaigose. Šiai veiklai skirtą laiką reglamentuoja m-klų ugdymo planai. O turinį ir formas renkasi kuria pačios m-klos pagal savo galimybes ir vaikų poreikius. Modeliuojamos šios pap.ug.kryptys: demokratijos ir pilietinės kompetencijos ugdymas, saviraiška, polinkių plėtotė gabumų talento ugdymas gebėjimų plėtotė socializacija vaikų ir jaunimo užimtumas. Pabrėžiama altruistinė veikla neįgalių vaikų integracija lygių galimybių principas. Yra ir naujų pap. ug.institucijų-neakivaizdinių dalykinių m- klų. Kai kurias pap.ug.f-jas atlieka vaikų ir jaunimo organizacijos, kuriasi nevalstybinės pap.ug.institucijos. Pap. ug.-visa mok.veikla organizuojama mokyt. ir moks.organizacijų ne pagrindinių mokomųjų užsiėmimų metu. Tai moksl.veikla organizuojama specialių lavinimo bei auklėjimo įst.ir visuomeninių org.kurios veikia neprikl.nuo m-klo tačiau derina savo veiklą su ja. pap.ugd.padeda moksl.taikyti įgytas žinias praktikoje gerina mokymąsi skatina žingeidumą. pap. ugd. paskirtis-mokyti lavinti ir auklėti moksl.tokiais metodais ir priemonėmis kurių negalima ar netikslu naudoti m-kloje. pap.ugd. organizuojamas atsižvelgiant I moksl.interesus todėl jis neprivalomas ir remiasi savanoriškumo principu. Jo turinys griežtai neapibr.programomis ir laiko rėmais. Čia galima daugiau atsižv.į pačių moksl.interesus ir norus plačiau ar siauriau analizuoti atskiras temas uždavinius pagal moksl.pageidavimus. pap. ugd. - jungiamoji grandis tarp m-klos ir gyvenimo. Šiai veiklai būdingas dinamiškumas. Ugd.organizuojamas su įv.amžiaus moksl.pagal jų norus polinkius ir sugebėjimus todėl org.yra įvairus savo metodika priemonėmis suvienija kolektyvą ir sudaro naujus kol. pap.ugd.būdingas bruožas- masiškumas. Nors neprivalomas bet m-kla turi siekti kad kuo daugiau moksl.būtų pap.ugdomi. dar būdinga nuoseklumas bei vientisumas kad nebūtų šuolių didelės įtampos ar atoslūgių ir nenutolta nuo m-klos darbo turinio ir uždavinių. Uždaviniai 1)mokomieji-lavinamieji-m-kloje įgytų žinių mokėjimų įgūdžių įtvirtinimas plėtimas moksl.akiračio gilinimas bendrojo išsilavinimo lygio kėlimas individualių polinkių sugebėjimų atskleidimas kūrybiškumo tobulinimas formuojant visapusišką asmenybę 2)auklėjamieji-auklėti dorovines savybes kurios atitinka visuomenės gyvenimo normas organizuoti kultūringą veiklą formuoti visuomeninį aktyvumą. 24. Auklėjimas - vertybių ugdymas. , žm dorinimas.Tai pagalba ir vadovavimas žm santykiauti su aplinka pagal vertinguosius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes. Aukl- viena ugd f-jų. Aukl tikslas- darni asmenybė : 1) sveika kūnu ir psichika 2) suvokianti, vertinanti daiktus, žmones, įvykius, reaguoja valdydama savo emocijas 3) išlaiko pusiausvyrą tarp savo žemesniųjų potraukių ir sveiko proto,; turėdama teigiamą požiūrį į save, valdo vidinius konfliktus, reguliuoja savo sant su aplinka 4) supranta žm būties laikinumą5) suprant vargstantčius, nuskriaustuosius 6) rodo pagarbą kitiems 7) vadovaujasi aukščiausiomis žm vertybėmis 8) yra demokratiška, bet iššsaugo savo ypatumą 9) yra kūrybinga, realistė 10) geba džiaugtis, kančią išgyvena pati 11) randa gamtos ir savo dvasios harmoniją 12) kraštutines pažiūras spręndžia darnos būdu. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Kad auklėjimas (Au) būtinas nurodo žmogaus prigimtis. Au pirmiausia pagalba pasireiškianti globa maitinimu priežiūra kad vaikas išliktų gyvas tvirtėtų jų sąntykis su aplinka. Ž gimsta atsinešd vidinių duomenų kuriuose glėdi būsimos saviraiškos pradmenys: temperam gasbum kalbos emocijų. Šių pradmenų išsiskleidimas priklauso nuo vaik aktyvios sąveikos su žmonių ir daikt aplinkų. Bet kaip su ja sąveikauti nežino. Štai čia ir būt au. Ž santykiai su aplinka atsiranda iš jo aktyv ir spontan prigimties. Aplink per pojūčius veikia jo psichik gebančia aplinkos poveikius priimti vertinyi ir į juos atsakyti. Psich išgyvenimai ir jų sukelti veiksmai valdomi bei reguliuojami dar kitos jėgos ne vien poreikų kylančių iš jausm. Ši jėga –intelektas. Jo galia priimti sprend vienaip ar kitaip veikti rinktis. Pasirink įmanomas jei turimas kriterijus pagal kurį matuojam pasirinkimo vertingumas. Vertybė kyla iš ž patirties atsirandanč dėl jo nuolatinės sąveikos su ž ir daiktų aplinka. Joje pažįstama kas vertinga ir kas nevertinga. Ne vie asmeninė patirtis lemia vertybes. Jų daug teikia žmonija mokslo meno veikėjai. Veryb nuolat kinta. Vertyb- tai prioriteto teikimas tam tikram gyvenimo būdui dvasiniams ir medž objektams. Vertybė: *tikslai *susijusi su jausmais * įsitikinimais (pažiūros) *interesai *mokslo aktyvumas (elgesiu). Vertyb ugdymas apima mokinio aktyvumą. Jausmai ir įsitikinimai pasireiškia poelgiais. Elgesys- normų laikymasis. Norma- laikymasis norimo elgesioformos. Mokinys elgiasi pagal savo vertyb. Vertyb rūšys lab įvairios skirstomos: 1universalios (gyvybė gėris grož) 2socialinės (darbo) 3kultūrinės (kūryba menas) 4dorinės- estetinės. Au- pagalba ir vadovav ž santykiauti su aplinka pagal verting kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertyb. Au specifika išryškėja su mokymu ir lavinimu. Jos bruožas- au daugiaveikliškumas. Veiksniai: *šeima *gyv vieta *mokykl pedagogai *draugai bendraamž *komunikacijos * stichinė aplinka. Au proces mokinio samen veikia kita asmenyb. Au vyksta kito ž kūrime. Ypating įtaką daro mokyt asmen. Draug draug –vertybė. Geriausiai patars bendraamž. Nustatyta tendencija kad draugų reikšmė vaik brętant didėja. Tai keičia pegagog strategiją. Pedagog turi veikti per draugus. Komunikac patrauklum lemia informac gausumas ir pateikimo forma. Komunikac priemonės labiausiai žeidžia ž. Mok saviugda. Savimonė Pedagog vadovavimas saviugdai. Saviaukla yra sudėt auklėj dalis. Tai spec organizuota tikslinga ilgalaikė individo veikla skirta tobulinti savo asmenyb. Saviaukla –savo teigiamų savyb ugdymas. Pagrind sąlyga- saviauklos poreikis atsirand kartu su savimon pabudimu vaik sąveikaujant su ž ir daktų aplinka. Jau ankstyv vaikyst individ išskiria save iš santykių su kitais ima savarankišk veikti. Tėv vėliau auklėt ir mokyt kreipia jo dėm į save. Savimonė –savojo aš pažinim ir vertin įrankis bet netik. Gyven savimon reikšm yra ta kad ji duoda kryptį saviraiškai konkreč situac. Tau tarpu “As” subjektas –visokio aktyv galutin vertin šaltinis ir konkret veikėjas. Savimonė susiformuoja veikloje ir santykiuose su aplinka. Veikdamas ir santykiaud ž atlieka konkreč soc rolę šioji ir formuoja savimonę. Gali būti kelios savimonės kelios savęs pažinim sistem. Tuo tarpu As subjektas visose rolėse išliek taspats. Visose situac atpažįsta save nors atlieka skirting rolę kuriai vadov skirting savimonė. As yra amžinoji nekintanti mano esmė. Skirting aplinkose gali būti vis kitoks bet visad As išlieka. Saviauklos rūšys: 1neįsisamoninta (nesamoning savęs tapatinimas.) 2įsisamoninta: *situacinė (savikontrol elg korekc) *programinė (savivalda kaip program savireguliac.):

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!