Patarlių ir priežodžių panaudojimas pedagogikoje

PATARLIŲ IR PRIEŽODŽIŲ PANAUDOJIMAS

PEDAGOGINĖSE SITUACIJOSE

ĮVADAS

Tautosaka – tai tradicinis sakomo ir dainuojamojo žodžio menas, sakytinė arba gyvo žodžio liaudies kūryba. Norint suvokti tautosakos prigimtį, kuo ji skiriasi nuo kitų menų, reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių jos požymių. Esminis tautosakos bruožas – kolektyviškumas (tautosaka yra anoniminė, bevardė), kitas svarbus bruožas – tradiciškumas (tik iš kartos į kartą perteikiama tautosaka ištisus šimtmečius išlieka gyva). Priešingi požymiai – pastovumas ir kitimas (kūrinių variantiškumas) taip pat būdingi tautosakai, tačiau vyrauja vis tik pastovumas, tradiciškumas. Dar vienas bruožas – tautiškumas, kurį nulėmė lietuvių kalba, nes ja sukurta tautosaka atsiveria visu kalbos grožiu ir poetinėmis galiomis.

Taikoma įvairioms progoms tautosaka susiskaldė į daugybę žanrų, pagal kuriuos ji skirstoma į tris rūšis – pasakojamąją, dainuojamąją ir smulkiąją. Kadangi šio darbo tema „Patarlių ir priežodžių panaudojimas pedagoginėse situacijose“, pirma verta aptarti smulkiosios tautosakos sąvoką. Tai mažos apimties tekstai, neturintys nei melodijos, nei išvystyto siužeto, tačiau įvairuoja savo idėjiniu-tematiniu turiniu, paskirtimi, gyvavimo bei atlikimo būdu, išsiskiria vidine sandara – menine forma. Smulkiajai tautosakai priklauso patarlės ir priežodžiai, mįslės, minklės, greitakalbės, skaičiuotės, užkalbėjimai, gamtos garsų pamėgdžiojimai, linkėjimai, laiminimai, erzinimai, žaidimai ir t.t. Kaip reikalauja tema, plačiau pakalbėsime apie patarles ir priežodžius, maginės paskirties pasakymus (užkalbėjimus, maldeles, būrimus, keiksmus), situacinius posakius (atvirkštinę kalbą, greitakalbes, replikas, dialogus, nesusikalbėjimus), erzinimus (ydų išjuokimus, pasišaipymus iš vardų), garsų pamėgdžiojimus. Konkrečiau apibrėžiant, darbe bus aptariami tie smulkiosios tautosakos žanrai, kuriais vadovaujamės tam tikrose pedagoginėse situacijose.

Kas yra pedagoginės situacijos? Internetiniame Tarptautinių žodžių žodyne terminas pedagogika išvertus iš graikų kalbos paidagōgikē (technē) reiškia auklėjimo meną, kryptingo ir sistemingo žmogaus auklėjimo (ugdymo) mokslą, kuris tiria auklėjimo tikslus, uždavinius ir dėsningumus, mokymo turinį, procesą, principus, metodus. Taigi analizuosime tokias situacijas, kurių metu vyksta tam tikras kryptingas ir sistemingas jauno žmogaus auklėjimas (ugdymas), remiantis iškeltais auklėjimo tikslais, uždaviniais, mokymo turiniu, procesu, principais, metodais. Pedagoginė situacija, žmonių gyvenimas susideda iš stichinių netikslingų, projektuojamų ir ne situacijų. Ugdymas (visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunajai kartai, žmogaus asmenybės formavimas) yra nepertraukiamas situacijų procesas. Šio darbo tikslas – aptarti ir išanalizuoti tas pedagogines situacijas, kurių metu pasitelkiame liaudies išmintį, ja ugdome jaunąją kartą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!