Pagonybės kulto vietos Lietuvoje

Šio referato tikslas apžvelgti senojo lietuvių tikėjimo šventvietes išsidėsčiusias Žemaitijoje, kadangi Žemaitija itin gausi šventviečių įvairove, aprašyti jų archeologinius kasinėjimus, remiantis tam tikrų archeologų duomenimis, taip pat paminėti religines apeigas, kurios buvo vykdomos šventvietėse, šventviečių reikšmę baltų kasdieniniame gyvenime bei paminėti jų mitologinį įprasminimą, kadangi mitologija yra glaudžiai susijusi su šventviečių aiškinimu.
Senosios lietuvių šventvietės yra gana problematiški objektai, kadangi ne visuomet būna aišku, kokia jų paskirtis, kokiai dievybei ji buvo skirta garbinti, todėl dažnai šventvietės apipinamos padavimais ir pasakojimais, tai iš dalies rašytiniai šaltiniai suteikiantys tyrėjams žinių, tačiau dažnai jais abejojama. Mano referate susipina du aspektai mitiniai šventviečių įprasminimai bei archeologiniai kasinėjimai, tokiu būdu stengiausi atskleisti šventviečių dvejopą vertinimą, palyginant šiuos du elementus. Taip pat atskleisti, kas paaiškėjo bei buvo aptikta po archeologinių kasinėjimų.
Senoji baltų religija – pagonybė buvo paplitusi dabartinės Lietuvos, Latvijos ir buvusios Prūsijos teritorijoje. Ji vyravo šiose teritorijose iki atsikeliant pirmiesiems misionieriams XIII a. Kryžiuočiai ir kalavijuočiai įsikūrė Latvijos ir Prūsijos teritorijose, todėl jiems nebuvo labai sunku palaužti vietos gyventojus priimti naująjį tikėjimą, tačiau daugiau vargo jiems kėlė Lietuva, o ypač žemaičiai. Būtent Lietuvoje ir Žemaitijoje pagonybė tvirtai įleido šaknis ir išsilaikė po krikščionybės įvedimo.
Senasis lietuvių tikėjimas rėmėsi nepaaiškinamų reiškinių susiejimu su tam tikrais mistiniais, mitologiniais elementais. Baltų religija yra išlaikiusi pagrindinius senovės istorijos elementus, kurie ją artimai sieja su ankstyvosiomis indoeuropiečių tautų religijomis, ypač su indoiranėnų religija, tai aiškiai matyti iš mirusiųjų kulto, laidojimo apeigų, dangaus ir oro dievų funkcijų, saulės, žalčio, žirgo, vandens ir ugnies kulto, taip pat dievų panteono.5 Lietuvių gyvenime religija vaidino svarbų vaidmenį, kiekvieną gamtos reiškinį, buities darbą, derliaus nuėmimą, šeimos pagausėjimą lietuviai aiškino dievų valia, todėl norėdami jiems įsiteigti aukodavo aukas. Šiandien randamos senovės lietuvių šventvietės susiję su ten vykusiomis apeigomis, aukų atnašavimu, pagerbiant dievus. Istorikas Dlugošas, rašęs XV a. pradžioje, mini, kad šventose giraitėse kiekviena lietuvių šeima turėjusi savo aukurus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!