Pagonybė Lietuvoje

Visais laikais žmogus siekė paaiškinti jį supantį pasaulį ir to pasaulio reiškinius. Mes, moderniojo amžiaus gyventojai, gamtos reiškinius galime paaiškinti moksliškai, tačiau pirmykščiai žmonės viską suvokdavo kaip dievų veikimo pasekmes. Taip formavosi ankstyvosios religijos.
1. Ankstyvąją proindoeuropietiškąją gimininės matriarchalinės santvarkos epocha, kai religiniai vaizdiniai formavosi rankiojimo ir medžioklės ūkio sąlygomis vėlyvojo paleolito ir mezolito laikais. Seniausia ir universali kulto forma pirmiausia reiškėsi gyvūnų, augalų ir kitų gamtos objektų garbinimu – totemizmu, ir kai kurių gamtos objektų sudvasinimu – animizmu. Pirmykštis totemizmas ir animizmas buvo glaudžiai susijęs su magija.
2. Vėlyvąją ikiindoeuropietiškosios gimininės matriarchalinės santvarkos epochą, kai kaplinės žemdirbystės sąlygomis kūrėsi religiniai vaizdiniai, susiję su moteriškosiomis dievybėmis: radosi Saulės, Žemės, vaisingumo, vandenynų ir kitos moteriškosios deivės; apeigas atlikdavo moterys ir dalis tų apeigų išliko ir patriarchato laikais.
3. Indoeuropietiškos patriarchalinės gimininės santvarkos epochą, jos irimo ir klasikinės visuomenės santvarkos epochą, kai buvo sukurti vyriškieji dievai. Daugelis moteriškųjų dievybių neteko savo reikšmės, bet dalis jų egzistavo šalia vyrų dievų.
Matriarchate sukurtų deivių garbinimas nebuvo chronologiškai uždara stadija. Deivės pamažu keitėsi, priimdamos vis naujus kulto elementus, susietus su vaisingumu, žemės kultu ir kt., ir tuo pavidalu gyvavo tūkstantmečius, kai kuo sutapdamos su vėlesnių epochų metu atsiradusiais naujų tikėjimų elementais, net ir su krikščionybe.
Vienos deivės buvo žmonių gynėjos nuo įvairių blogybių, visokio gėrio davėjos. Jos padėdavo moterims dirbti, miške parodydavo visokius takelius kad žmogus nepaklystų, medžiams ir augalams suteikdavo vaisių, globodavo bejėges, vargstančias moteris. Kita vertus, buvo ir deivių, nešančių ligas, blogybes, nesantaiką, mirtį. Taigi vienos buvo kūrėjos, kitos – naikintojos. Blogųjų deivių pykčiui nukreipti žmonės turėjo įvairių magiškų priemonių, kaip pvz. kelti triukšmą skambinant varpais, šokant triukšmingus šokius, garsiai šaukiant, švaistant aštrius daiktus. Deivės bijojo žeidžiančių, dygliuotų augalų, gyvulių ragų, šernų ilčių, paukščių nagų, peilių ir t.t. Magiško uždarymo funkciją atlikdavo diržas, ratas, vainikas. Buvo tikima, kad pro uždarą ratą negali praeiti blogio deivės, todėl maro metu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!