Pagonybė Lietuvoje, moteriškosios dievybės

Šio mano darbo tikslas – panagrinėti pagonybės tikėjimą Lietuvoje, jo kilmę, raidą, pagrindinius bruožus, pagoniškojo tikėjimo išlikimą bei atgimimą. Darbas apima ankstyvąjį ikiindoeuropietiškąjį laikotarpį. Jame seniausi lietuvių religiniai vaizdiniai formavosi augalinio ir kitokio maisto rankiojimo bei medžioklės, vėliau – kaplinės žemdirbystės ūkyje matriarchato sąlygomis, kai pagrindinė gamintoja, kultūros elementų kūrėja, apeigų atlikėja buvo moteris. Tuo metu atsirado ir plėtojosi moterų panteonas.
Visos deivės turėjo savo veiklos sritis. Jų žinioje buvo dangus, žemė, vanduo, ugnis, atmosfera ir kt. Vienos iš jų rūpinosi žmonijos, gyvūnijos, augmenijos gimimu, egzistavimu, mirtimi. Kitų deivių veiklos sritis buvo vaisingumo, visatos gyvybės nesibaigiamumo palaikymas per nuolatinę gimimų ir mirimų kaitą. Deives tarpusavyje jungė vienas tikslas – saugoti ir išlaikyti visatos amžinumą, gyvojo pasaulio nesibaigiamumą.
Archaiško pagoniškojo kulto elementų išliko krikščioniškosiose šventėse, dažniausiai susietose su Marijos kultu. Tai padėjo rekonstruoti atėjusią iš tūkstantmečių glūdumos lietuvių pasaulėžiūrą.
Darbo objektas – lietuvių bei kitų tautų, sukurtų moteriškųjų deivių garbinimas.
1. Lietuvių ir kitų tautų gamtos ir atmosferos deivių garbinimas , jų įtaka žmonių gyvenime akmens amžiuje.
2. Gimimo ir mirties dievių garbinimas, susietas su žmogumi, kaip viso gyvojo pasaulio pradžia ir pabaiga.
Darbo vieta - įvairios Lietuvos vietos.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.
Darbo apimtis: 17 pls.
2. GAMTOS IR ATMOSFEROS DEIVĖS
2.1 LAUMĖS
Laumės yra vienos iš seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių. Vaizdiniai apie Laumes tikriausiai susidarė ankstyvosios medžioklės ir maisto rankiojimo ūkio sąlygomis. Jų vardas buvo žinomas visoje Lietuvoje ir kituose baltų kraštuose. Apie vardo archaiškumą sako lietuviški hidronimai (vandenvardžiai) . Laumės galėjo atsirasti tada, kai, nuslinkus ledynams, mūsų krašto teritorija buvo apgyvendinta pirmųjų žmonių. Tarybinių mokslininkų įrodyta, kad vandenvardžiai yra palikti tų genčių, kurios pirmos atvyko ir apsigyveno teritorijose vėlyvajame paleolite. Iš tų laikų išliko vandenų pavadinimai: Laumežeris prie Alantos, Laumių ežeras ir Laumupis prie Sedos, Laumės dauba prie Žarėnų, Laumės balos prie Varėnos ir kt. Laumių vardais buvo pavadinti ir kalneliai, pvz., Laumėkalnis prie Varnių, Laumiakalnis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!