Tobulėjant technologiniams procesams, greitai besikeičiant verslo aplinkos sąlygoms, turėjo transformuotis ir valdymo sistemos. Organizacijos valdymo tobulinimas yra ne vienkartiniai veiksmai, o nuolatinis procesas.
Organizacinis projektavimas – tai sprendimų priėmimo procesas, kurio metu vadovai pasirenka organizacijos strategijai ir aplinkai, kurioje organizacijos nariai tą strategiją įgyvendina, tinkamą organizacijos struktūrą.
Kiekviena organizacija turi savo viziją, misiją, tikslus, ji atlieka tam tikrą veiklą siekdama tikslų ir vykdydama savo misiją.
Organizacinio projektavimo pagrindas yra aiškiai suformuluoti organizacijos tikslai. Iš pradžių kuriami tikslai, o po to sukuriami jų pasiekimo mechanizmai. Organizacinio projektavimo metu vadovai tuo pačiu metu žiūri dviem ktyptimis – į organizacijos vidų ir išorę. Išpradžių organizacinio projektavimo modelio procesai buvo sutelkti į organizacijos vidaus veiklą, tačiau pamažu vis daugiau dėmesio vadyboje buvo skiriama išoriai.
2. Išanalizuoti organizacinio projektavimo metodus.
3. Išanalizuoti vidinę ir išorinę aplinkas.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir internetinių šaltinių analizė.
1. ORGANIZACINIO PROJEKTAVIMO ESMĖ IR JO SUDĖTINĖS DALYS
Organizacinio projektavimo dėka vadovai tuo pačiu metu žiūri dviem kryptimis: į organizacijos vidų ir išorę.
Vadovai organizuodami privalo atsižvelgti į dvejopo pobūdžio veiksnius. Pirma, jie privalo bendrais bruožais nusakyti savo tikslus organizacijai, savo strateginius planus tiems tikslams siekti bei sugebėjimus tuos strateginius planus įgyvendinti organizacijose. Kartu vadovai privalo apsvarstyti, kas dabar vyksta ir kas gali vykti ateityje organizacijos aplinkoje. Šių dviejų veiksnių – planų ir aplinkos – sankirtoje vadovai privalo priimti sprendimus, kuriuose tiksliai, strateginiai planai bei sugebėjimai atitinka aplinkos veiksnius. Šis svarbus pirmasis organizavimo etapas, logiškai kylantis iš planavimo – tai organizacinio projektavimo procesas. ( Staniūlienė 2006, 6 psl.)
Keturios organizacinio projektavimo sudėtinės dalys: darbo pasidalijimas, struktūrinių grandžių formavimas, hierarchija ir koordinavimas:
1.1. Darbo pasidalijimas
Darbo pasidalijimas (specializacija) – toks kompleksinis užduoties suskaidymas į sudedamąsias dalis, kad darbuotojai būtų atsakingi ne už visą užduotį, o tik už atskiras ją sudarančias veiklas. Žmogus vienas nei fiziškai, nei psichologiškai nepajėgus atlikti visas opercijas, iš kurių susideda sudėtingiausios užduotys, o darbą pasidalijus jos supaprastinamos. Jas lengava...
Šį darbą sudaro 1448 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!