Nuosprendžio vykdymas: teorija ir praktika

UNIVERSITETAS FAKULTETAS KATEDRA Vardas Pavardė (studijų forma, fakultetas, grupė) Nuosprendžio vykdymas: teorija ir praktika Kursinis darbas TIKRINO: dėstytojo vardas, pavardė ................................................... (parašas) VERTINIMAS: .............................. Vilnius, 2007 TURINYS I. Įvadas ........................................................................................................................ 3 II. Dėstomoji dalis: a. Bendrosios pastabos............................................................................................. 4 b. Nuosprendžio vykdymas vs. Bausmės vykdymas .............................................. 7 c. Nuosprendžio vykdymo tvarka ........................................................................... 9 d. Nuosprendžio vykdymo subjektai ......................................................................12 e. Nuosprendžio vykdymo požymiai .....................................................................15 f. Civilinio iešikinio užtikrinimas ......................................................................... 17 g. Praktinės nuosprendžio vykdymo problemos ....................................................18 III. Išvados ……………………………………………………………………………. 23 IV. Naudotos literatūros sąrašas .................................................................................... 25 Įvadas Nuosprendžio vykdymas – itin plati ir paini sąvoka, kadangi daugeliu atveju yra tapatinama su bausmių vykdymu. Nėra visiškai teisūs nei tie, kure teigia, kad tai dvi visiškai skirtingos medalio pusės, nei tie, kurie laiko šias dvi sąvokas tapačiomis. Bausmė jau nuo senų laikų buvo laikoma vienintele priemone pataisyti nusidėjusį žmogų, todėl vienokia ar kitokia forma pasireikšdavo jau nuo seniausių laikų. Šiuolaikinėje teisėje bausmė taip pat turi savo auklėjamąją funkciją, tačiau nuosprendis kaip tam tikra teisingumo vykdymo išraiškos forma nebe tik įtvirtina tam tikrą bausmę, bet ir pagrindžia kitokią, priešingą poziciją. Nuosprendis nebesiejamas su bausme, kadangi nuosprendžiu asmuo lygiai taip pat gali būti ir išteisinamas. Nors būtų gan lengva turint įtariamąjį „padaryti“ jį kaltu ir jo asmeniui įvykdyti tam tikrą bausmę, tačiau tokiu būdu mes pamirštume visus žmogaus teisių gynimo reikalavimus ir bendruosius teisės bei moralės principus. Nuosprendžio priėmimas – yra išskirtinė teismo veikla. Taip kaip teisingumą vykdo tik teismai, taip ir nuosprendį priimti gali tik teismai. Nuosprendžio priėmimas yra išskirtinai baudžiamojo pobūdžio teismo prerogatyva. Kadangi nuosprendžiu žmogus gali būti arba viešai pasmerkiamas ir jam paskirta kriminalinė bausmė, arba viešai išteisintas ir jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kita vertus, vien šiom dviem dalimis teismo nuosprendžiai neapsiriboja, kadangi baudžiamasis procesas yra itin sudėtingas ir griežtas mechanizmas. Nors baudžiamasis procesas yra atskira teisės šaka, tačiau jis neretai susipina su civiliniu procesu. Šis santykis pasireiškia per civilinio ieškinio atsiradimą baudžiamajame procese, todėl aprašydama civilinį ieškinį, mėginsiu atskleisti šio instituto esmę ir galimybes bei santykį su nuosprendžio vykdymu. Šiame darbe mėginsiu išanalizuoti įvairius nuosprendžio bei nuosprendžio vykdymo aspektus ir su šiais aspektais susijusias praktines problemas. Teoriniam darbo turiniui atskleisti pasitelksiu įvairią norminę bei teorinę literatūrą, kurios pagrindu meginsiu visų pirma atriboti nuosprendžio vykdymą nuo bausmės vykdymo. Taip pat darbe nagrinėsiu nuosprendžio, kaip baudžiamojo proceso stadijos esmę bei turinio elementus. Kaip ir bet koks procesas, nuosprendžio vykdymas siejasi su tam tikrų subjektų veikla. Nuosprendžio vykdymo atveju, subjektų, įgyvendinančių bei vykdančių šią stadiją, ratas yra ganėtinai specifinis, dėl to turi būti aptartas atskirai. Atskleisdama praktinį nuosprendžio vykdymo turinį, neatsiribosiu nuo konkrečios bylos nagrinėjimo bei atitinkamų teisės aktų analizės, todėl išsamiau paanalizuosiu kai kuriuos nuosprendžio vykdymo atskirais atvejais ypatumus. Tuo tarpu darbo pabaigoje išskirsiu apibendrintą medžiagą, leidžiančią susidaryti visuminį vaizdą apie nuosprendžio vykdymą kaip baudžiamojo proceso stadiją. Bendrosios pastabos Baudžiamasis procesas – tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka ir turintis jam būdingas stadijas. Baudžiamojo proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai. Pagal 2003 m. Gegužės 1 d. Įsigaliojusį BPK (toliau – LR BPK) vykstančiame baudžiamajame procese išskiriamos tokios proceso stadijos: 1. Ikiteisminis tyrimas; 2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme; 3. Apeliacinis procesas; 4. Nuosprendžių ir nutarčių vykdymas; 5. Kasacinis procesas. Kartais yra manoma, kad atskira proceso stadija turi būti laikomas baudžiamosios bylos atnaujinimas, vadovaujantis LR BPK XI dalyje nustatytomis taisyklėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos atnaujinimo klausimas sprendžiamas itin išimtinais atvejais, iškilus ypatingoms aplinkybėms, šios procedūros negalima laikyti įprastine proceso stadija. Pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui ar išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, laikoma, kad procesas yra baigtas. Bylos atnaujinimas – tai galimybė grįžti į procesą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme paprastai užbaigiamas nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs konkrečią nusikalstamą veiką arba yra išteisinamas, priėmimu. Lietuvos Resublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principą, kuris reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Paminėtina tai, jog ne bet koks, o tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi įstatymo galią ir yra privalomas visiems piliečiams, valstybinėms ir visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Teisingumo uždaviniai įgyvendinami ne tik priimant teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, bet ir būtinai jį įgyvendinant: nuteistasis privalo atlikti bausmę, o išteisintasis turi atgauti prarastasias teises. Be to, turi būti įvykdyti ir kiti nuosprendžiu priimti sprendimai. Kadangi priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, ne tik nubaudžiamas nusikaltimą padaręs asmuo, bet taip pat nuosprendžiu skiriama bausme siekiama nusikaltusius pataisyti, perauklėti bei reabilituoti, kiekvieną kartą teismas, priimdamas nuosprendį, privalo teisingai pritaikyti įstatymus, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, ir kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi teismas, siekdamas priimti teisingą nuosprendį, pirmiausia turi paklusti teisei – visų pirma konstitucijai, bendriems teisės principams, įstatymams. Tik pats nepažeisdamas teisės, teismas gali veikti kaip konstitucijos ir kitų įstatymų laikymosi garantas. Nuosprendžio vykdymas yra viena iš baudžiamojo proceso stadijų. Ši stadija yra reglamentuojama LR BPK VII dalyje „Nuosprendžio ir nutarties vykdymas“. Nors nuosprendžio vykdymas ir sudaro savarankišką BPK dalį, tačiau faktiškai nuosprendį vykdo bausmių vykdymo institucijos: antstoliai, pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos. Šios institucijos, vykdydamos nuosprendį, vadovaujasi Bausmių vykdymo kodeksu ir kitais teisės aktais, kurie turi savo paskirtį ir pirmiausia yra ne procesinės teisės šaltiniai. Siekiant, jog teismo nuosprendis nebūtų panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėtų ir būtų tinkamai vykdomas, kiekvienam nuosprendžiui yra keliami teisėtumo, pagrįstumo, motyvavimo, struktūros bei kiti reikalavimai. Teismas pateikia nuosprendį vykdyti ir taip sudaro teisinį pagrindą bausmių vykdymo įstaigoms pradėti ir atlikti faktinį bausmės vykdymą. Be to, teismas nagrinėja ir sprendžia su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, nuo kurių išsprendimo gali visiškai pasikeisti nuteistųjų likimas. Teismas ir pat vykdo nuosprendžius. Pagal LR BPK 340 str. išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nuosprendį, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo, vykdo pats teismas po to, kai paskelbia nuosprendį, išaiškina nuteistajam nuosprendžio esmę bei jo teises ir pareigas. Bausmių vykdymo institucijos paduoda teismui teikimus atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, pakeisti švelnesne bausme dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos, dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami ir sprendžiami išvardyti klausimai. Prokuroras kontroliuoja nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą, dalyvauja teismo posėdžiuose nagrinėjant nuosprendžio vykdymo klausimus, turi teisę apskųsti vykdymo klausimais teismo priimtas nutartis ir dalyvauti aukštesniajame teisme nagrinėjant skundą1. Teismo nutartis nuosprendžio vykdymo klausimais gali apskųsti nuteistasis ir jo gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymo civilinio ieškinio atžvilgiu – civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Šie asmenys gali dalyvauti aukštesniajame teisme nagrinėjant jų skundus. Visa tai rodo, kad nuosprendžio vykdymo metu procesinių santykių subjektais gali būti gana platus asmenų ratas. Tačiau svarbiausią vaidmenį šioje veikloje atlieka teismas. Teismo veiksmai vykdant nuosprendį yra tiesiogiai susiję su teisingumo vykdymo funkcija. Šių veiksmų ir dėl jų atsiradusių procesinių santykių visuma sudaro atskirą baudžiamojo proceso stadiją. Taigi nuosprendžio vykdymas yra savarankiška baudžiamojo proceso stadija, nes joje sprendžiami tiesioginiai ir tik šiai stadijai būdingi uždaviniai – nuosprendžio vykdymo stadija turi užtikrinti, kad teismo nuosprendis būtų tinkamai įgyvendintas. Ši stadija paprastai būtina kiekvienoje baudžiamojoje byloje, kuri išnagrinėta teisme. Kita vertus, jos turinys gali skirtis. Tinkamai ir laiku įvykdytas nuosprendis turi didelę reiškmę įgyvendinant baudžiamojo proceso paskirtį. Ikiteisminis tyrimas baužiamojoje byloje gali būti atliktas greitai ir išsamiai, teismas gali priimti teisėta ir pagrįstą nuosprendį, tačiau jei jis nebus įvykdytas, ankstesnės baudžiamojo proceso stadijos praras savo realią prasmę. Iš išdėstytos medžiagos darytina išvada, jog nuosprendžio vykdymas – tai baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas pateikia nuosprendį vykdyti, nagrinėja ir sprendžia su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus. Svarbu paminėti, jog nuosprendžio vykdymas yra galutinė baudžiamojo proceso stadija. Tiesa, yra dar ir kasacinis bylos nagrinėjimas, tačiau tai išimtinė stadija, kurioje tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas. Pažymėtina dar ir tai, jog nuosprendžio vykdymas yra glaudžiais susijęs su kita teisės šaka – bausmių vykdymo teise. Kita vertus, bausmių vykdymo teisės dalykas – nustatyti pačią nuosprendžio vykdymo tvarką, nes baudžiamasis procesas pats tiksliai neapsibrėžia šios srities, o tik konstatuoja jos buvimą. Nuosprendžio vykdymo esmė – vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl ši sąvoka neatsiejama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo klausimo. LR BPK 335 str. teigia, kad „pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis“. Taigi, būtina aptarti nuo sprendžio įsiteisėjimą. Šis nuosprendžio elementas yra reglamentuojamas LR BPK 336 str., kuriame teigiama: 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. 2. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. 3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.2 Nors šios trys nuosprendžio įsiteisėjimo sąlygos suponuoja mintį, jog pirmosios instancijos teismo nuosprnedis, kuris, esant apeliaciniam skundui, įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, tačiau čia vyrauja šioks toks prieštaravimas, kuris, neteisingai jį traktuojant, gali būti neteisingai pateikiamas. LR BPK 315 str. įtvirtina apeliacinio skundo padavimo pasekmes. Jame yra aiškiai pasakyta, kad „jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti“. Tai dar kartą patvirtina jau išdėstytas nuosprendžio įsigaliojimo ypatybes. Tačiau to paties antroji dalis palieka galimybę nuteistajam pačiam pasirinkti, ar jam paskirtoji bausmė bus vykdoma dar nepasibaigus apeliaciniam procesui. Toks nuteistojo pasirinkimas privalo būti išreikštas raštu. Tačiau vėlgi, ši išimtis galioja išskirtinai apkaltinamąjam nuosprendžiui, kuriuo paskiriama atitinkama bausmė. Nuosprendžio vykdymo stadiją reglamentuojančių normų esmė ir prasmė rodo, kad klasikinis nuosprendžio vykdymo variantas – apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas. Kitokie nuosprendžiai, pvz.: išteisinamieji arba tie, kuriais nutraukiama byla, tam tikru požiūriu vykdomi, tačiau toks vykdymas susijęs tik su šalutiniais klausimais, tokiais kaip civilinio ieškinio galutinis išsprendimas ar baudžiamojo bei auklėjamojo porveikio priemonių realizavimas ir pan. Tik apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo skiriama bausmė, vykdymas pereina visus nuosprendžio vykdymo stadijos etapus, tik šiuo atveju visa teisine jėga nuteistojo atžvilgiu veikia baudžiamojo proceso teisės ir bausmių vykdymo teisės normos. Todėl būtent su apkaltinamuoju nuosprendžiu siejamas pats pirmasis LR BPK VII dalies straispnis, nustatantis, jog vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Esmė ta, kad nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad asmuo jau laikomas kaltu ir todėl yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kuri paprastai yra įgyvendinama paskrus bausmę. Taigi įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo skiriama bausmė, tampa visiems privalomas ir turi būti netrukdomai vykdomas.3 Nuosprendžio vykdymo užtikrinimas yra itin svarbus norint atstatyti visuomeninį interesą, teisių ir pareigų vienovę, kuri būna pažeidžiama asmeniui padarius nusikalstamą veiką. Nuosprendžio vykdymas vs. Bausmės vykdymas Nors daugelis nuosprendžio ir bausmės vykdymą tapatina ir vartoja šias dvi sąvokas kaip sinonimus, tačiau toks požiūris nėra visiškai pagrįstas, kadangi nuosprendis ne visuomet reiškia bausmės buvimą. Priimdamas nuosprendį, teismas priima kelis galimus sprendimus: 1. Pirmos instancijos teismas priima trijų rūšių nuosprendžius: a. Apkaltinamuosius; b. Išteisinamuosius; c. Nuosprendžius, kuriais baudžiamoji byla nutraukiama, o kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2. Apeliacinės instancijos teismas gali priimti šiuos nuosprendžius: a. Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukti bylą; b. Pakeisti nuosprendį; c. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Taigi, kaip teismo nuosprendžiai yra nevienoti, taip ir nuosprendžio bei bausmės vykdymas nėra vienodi. Bausmių vykdymo teisės normomis yra sureguliuoti teisiniai santykiai, atsirandantys tarp valstybės ir nuteistojo dėl kriminalinės bausmės vykdymo ir atlikimo. Bausmių vykdymas yra susijęs su pačiu vykdymo procesu. LR BK 21 str. teigia, jog kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais. Pabrėžtina, kad kriminalinės bausmės požymiai išskiriami vienodi, tai – nubaudimas, nuteistojo teisių ir laisvių apribojimas visuomenės labui, valstybės prievartos priemonė, pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką kaip vienintelis bausmės pagrindas, individualumas, teisinių padarinių, atlikus teismo paskirtą bausmę, atsiradimas. Nors pradinė bausmės sąvoka ir yra apibrėžta LR BK, tačiau pagrindinis bausmių vykdymo procesas yra įtvirtintas Bausmių vykdymo įstatymuose, tame tarpe ir LR Bausmių vykdymo kodekse. Šiuose įstatymuose yra nurodyti bausmių vykdymo bei atlikimo tvarka, sąlygos ir principai. Nors teismo nuosprendžio sąvoka skirtingais baudžiamojo proceso teisės raidos etapais kito, bet vis dėlto jos esmė liko ta pati. LR BPK 29 str. nuosprendį apibrėžia kaip „pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtą dokumentą, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės“. Be šios bendros sąvokos, minėtasis straipsnis taip pat patikslina nuosprendžio sąvoką ir ją praplėčia tokiais apibūdinimais: „nuosprendis yra:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!