Viešumo principas ir ikiteisminis tyrimas: teorija ir praktika

nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis, jų atžvilgiu teismų priimtus nuosprendžius. Toks
baudžiamojo proceso viešumas, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,
Baudžiamojo proceso kodekse1, Teismų įstatyme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijoje, turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų bei užkirsti kelią žmogaus teisių
pažeidinėjimams. Viešai nagrinėjant baudžiamąsias bylas geriau užtikrinami baudžiamojo proceso
dalyvių ir visuomenės interesai, tačiau baudžiamojo proceso viešumo negalima laikyti absoliučiu.
Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminio tyrimo
duomenys yra neskelbtini. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai žiniasklaidos priemonių atstovai,
siekdami sukelti kiek įmanoma didesnį visuomenės susidomėjimą, stengiasi įvairiais būdais surinkti
ir išplatinti kuo daugiau informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, sulaikytus asmenis, tikrinamas
įvykio versijas. Ikiteisminio tyrimo duomenų viešu paskelbimu suinteresuota ne tik visuomenė,
kuriai tai yra viena iš žodžio laisvės principo realizavimo formų, bet ir asmenys, tiesiogiai
dalyvaujantys baudžiamajame procese ir suinteresuoti jo baigtimi, kadangi ribojant ikiteisminio
tyrimo duomenų viešumą gali būti tiek ginamos, tiek pažeidžiamos jų konstitucinės ir procesinės
teisės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui toks minėtų duomenų „slaptumas“ padeda
pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslus. Paskelbus ikiteisminio tyrimo duomenis gali būti apsunkinamas
ar net sužlugdomas tolimesnis tyrimas, todėl gali kilti abejonių, ar baudžiamojo proceso viešumo
principas apima ir ar turi apimti ikiteisminio tyrimo stadiją. Šios abejonės tik sustiprėja pradėjus
analizuoti baudžiamojo proceso teisės literatūrą, kadangi didžiojoje dalyje publikacijų yra kalbama
1 Toliau – BPK.
4
tik apie viešą bylų nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio paskelbimą. Tokia situacija sąlygoja poreikį
išstudijuoti baudžiamojo proceso teisės literatūrą ir teisės aktus, atskleisti viešumo principo vietą
baudžiamojo proceso principų sistemoje, šio principo turinį ir veikimą ikiteisminio tyrimo stadijoje
bei išsiaiškinti, ar viešumo principas turi apimti ikiteisminį nusikatamų veikų tyrimą, ar viešumo
principas netrukdo sėkmingam ikiteisminiam tyrimui.
Analizuojant baudžiamojo proceso teisės literatūrą susidaro nuomonė, kad viešumo principo,
ypač jo veikimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, studijoms nebuvo skirta didesnio dėmesio. Rengiant
magistro baigiamąjį darbą lietuvių kalba pavyko rasti tik keletą darbų, kuriuose vienu ar kitu aspektu
nagrinėjamas viešumo principas. Galima paminėti R.Jurkos straipsnį „Įslaptinti liudytojai ir
kaltinamojo teisė į teisingą procesą“, E.Palskio darbą „Baudžiamojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!