Okupacinei valdžiai 1940 m. ir vėliau įvykdžius nacionalizaciją ir kitais neteisėtais būdais nusavinus privačią nuosavybę, buvo paneigta pati žmogaus prigimtinė teisė turėti privačią nuosavybę. 1990 m. kovo 11 d. Akte "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" Lietuvos valstybė pabrėžė savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, garantavo žmogaus ir piliečio teises. Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas1. Taip į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą buvo grąžintas ir nuosavybės neliečiamumo principas. Šis principas vėliau buvo įtvirtintas ir pačiame svarbiausiame, aukščiausios teisinės galios teisės akte Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 23 str. 1 dalyje nurodyta, kad „Nuosavybė neliečiama“. Tačiau šis konstitucinis principas nėra absoliutus. Šio principo ribojimo išimtys numatytos tiek pačioje Konstitucijoje, tiek tarptautinėse sutartyse, kurios yra Lietuvos teisinės sistemos dalis, bei detalizuotos įstatymuose. Didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės neliečiamumo principo ribojimus vaidina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
Kursinio darbo objektas. Nuosavybės neliečiamumas įtvirtina savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys, taip pat ir valstybė, nepažeistų jo nuosavybės teisių, kartu ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau analizuojant teisinę literatūrą, Konstitucinio teismo nutarimus galima pastebėti, jog ši norma neduoda pagrindo teigti, jog Konstitucijoje yra nustatytas absoliutus nuosavybės gynimas. Taigi, autorius šio darbo objektu pasirinko -nuosavybės neliačiamumo principo išimtis.
Kursinio darbo tikslas. Pagrindinis šio darbo tikslas, aptarti nuosavybės neliačiamumo principo išimtis numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, padaryti išvadas ar visais atvejais Konstitucinis Teismas pakankamai argumentuotai pagrindė nuosavybės neliačiamumo principo ribojimus, detalizuoti kokiais kriterijais remiantis yra įmanomos nuosavybės neliačiamumo principo išimtys, kokiomi sąlygomis tai gali būti daroma.
Sistemingai siekiant užsibrėžto pagrindinio darbo tikslo, manytina jog būtina aptarti bendrą nuosavybės, jos objektų bei nuosavybės neliečiamumo principą bendrąja prasme.
Kursinio darbo šaltiniai. Pagrindinis šio darbo šaltinis yra Lietuvso Respublikos...
Šį darbą sudaro 8724 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!