Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Tačiau valdžios galias riboja Konstitucija. Šios dvi konstitucinės normos sudaro vieningą visumą, kuri apibūdina vieną svarbiausių teisinės valstybės bruožų – kiekviena valdžia turi tiek galių, kiek jų valdžioms suteikia steigiamoji valdžia – Tauta.
Konstitucija – svarbiausia šalies teisės aktas, kurio aukščiausios galios normose įtvirtinti valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principai, laiduojantys valdžios demokratinį pobūdį, apibrėžiantys jos funkcijas, nustatantys valdžios santykį su žmonėmis.
.Konstitucinis teismas – institucija, kurios paskirtis užtikrinti konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, laiduoti konstitucijos principų, normų bei institutų apsaugą. Pagrindinės šių uždavinių įgyvendinimo forma – tyrimas ir vertinimas, ar teisės aktas, jo normos neprieštarauja konstitucijai.
Konstitucinis teismas yra svarbiausia konstitucijos apsaugos mechanizmo dalis, institucija, kuri spręsdama ginčus dėl įstatymų ir poįstatyminių aktų atitikties konstitucijai užtikrina, kad pirma pačios valstybės valdžios institucijos besąlygiškai laikytųsi šalies pagrindinio įstatymo.
TIKSLAS – apibūdinti kokia yra Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valdžios organų sistemoje.
1. Apibūdinti, kas yra Konstitucija ir kaip ją apsaugoti.
2. Apibrėžti, kas yra Konstitucinis Teismas, kokia jo sudėtis.
3. Aprašyti Konstitucinio Teismo veiklos principus, sudarymo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus.
4. Apibrėžti Konstitucinio Teismo vietą Lietuvos valstybės organų sistemoje.
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
P. Leonas rašė: „Mes gyvename ne laukinių, bet kultūringų žmonių gyvenimu, todėl be įstatymų nė valandos negalime apsieiti, o iš karto neįmanoma yra sukurti įstatymus visoms gyvenimo sritims tvarkyti, dėl to tenka naudotis tais įstatymais, kad ir netobulais, kurie pas mus veikė prieš karą ir prie kurių mes pripratome, kiek jie neprieštarauja mūsų valstybės demokratintiems dėsniams ir Konstitucijai.
Sąvoka „konstitucija“ vartojama dviem prasmėmis: formaliąja (juridinė konstitucija) ir materialiąja (faktinė konstitucija).
Konstitucija formaliąja prasme suvokiama kaip pagrindinis šalies įstatymas, turįs aukščiausią galią; toks įstatymas priimamas ir keičiamas ypatinga tvarka, jis nustato valstybės valdžios organizaciją, asmens ir valdžios santykius. Juridinė konstitucija – aukščiausios galios normos ir principai, reguliuojantys atitinkamus socialinius santykius.
Konstitucija materialiąja prasme – tai reali valstybės valdžios organizacija, realus asmens statusas valstybėje. Faktinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!