Neoromantizmas literatūroje

XX a. pradžioje iškilusi romantizmo atmaina, kuriai atstovavo Herbačiauskas, Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė, Juozas Tumas – Vaižgantas. Jie siekė naujesnio, problematiškesnio kūrinio suvokimo, stengėsi suprasti tautos dvasią, sukurti savitą tautinį stilių, sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį, atsigręžti į romantizmą, praeities aukštinimą, gamtos ir žmogaus ryšį, paslaptingumo jutimą. Neoromantizmas išplitęs Europos literatūroje, atnaujintas, sumodernintas romantizmas.
Vienas iš skiriamųjų neoromantikų bruožų buvo idealizmas. Jis skatino keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų, žadinti viltis. Neoromantikai siekė savo tautos kultūrą išvesti į pasaulį, tautos dvasią išreikšti naujoje kūryboje.
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja.
Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė Židikuose. Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis. Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais debiutavo „Varpe“su „Margais paveikslėliais“.
Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“ Šatrijos Ragana dar parašo apysakas: „Viktutė“ (1903) „Vincas Stonis“ (1906) „Sename dvare“ (1922) Apsakymus: „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924) „Irkos tragedija” „Sulaukė“ (1906) „Mėlynoji mergelė“ (1925).
Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems padedančius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas.
Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas. Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes. Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras žmogus.
STILIUS
Stilius įvairus, šakotas:
• Stilius įvairus, šakotas:
• pakilus romantinis;
• lyrinis – impresionistinis;
• apibendrintas simbolistinis;
• vaizduojamasis realistinis;
• kartais pasirodo ironija, sarkazmas.
PASAKOJIMO BŪDAI
Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus pasaulį vaizdavo muzikos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!