Neomarksizmas: Frankfurto mokykla

Frankfurto mokykla – šiuolaikinės industrinės visuomenės neomarksistinė kritikos teorija. Ją 1930 m. Frankfurto Socialinių tyrimų institute įkūrė Maksas Horkheimeris. 1933 m., stiprėjant nacių judėjimui, ji persikėlė į JAV. ,,Frankfurto mokykla” vadinama socialinės minties tradicija, susiformavusi Sociumo tyrimo institute Frankfurte. Jos nariais laikomi: Maxas Horkheimeris, Theodoras Adorno, Walteris Benjaminas, Herbertas Markuse, teigęs liberalios visuomenės kritiką, analizavęs šiuolaikinio totalitarizmo, komunizmo, valstybės atmirimo ir pilietinės laisvės alternatyvas. Kiekvienas iš išvardytų mąstytojų buvo savaip įtakingas, tačiau visi jie vienaip ar kitaip pritarė kritinei teorijai, kurioje socialiniai ir kultūros reiškiniai kritikuojami remiantis marksistiniais sąmonės analizės principais. ,,Frankfurto mokykla” sužadino susidomėjimą ankstyvaisiais Markso raštais. Tačiau ji oponavo materialistinei istorijos interpretacijai, jų manymu, nuvertinančiai sąmonės vaidmenį žmonių gyvenime ir skatinančiai naivų bei dogmatinį pozityvizmą.
1930 metais buvęs marksistas ir markizo Maksas Horkhaimeris tapo instituto direktoriumi. Jis irgi įsitikino, kad Markso teorija yra klaidinga. Proletariatas nesugeba vaidinti revoliucijos avangardo vaidmens. Juk Vakarų proletarai palaipsniui virsta vidurine klase, tais pačiais nekenčiamais buržua. Šeštame dešimtmetyje Frankfurto mokyklai trūko žmogaus, sugebančio skleisti ir populiarinti idėjas, slypinčias sudėtinguose Horkhaimerio ir Adorno samprotavimuose. Ir čia, pačiu laiku pasirodė Herbertas Markuzė, filosofijos profesorius, kuris iš kalbančio žmogaus siekė tapti žmogumi, kuris veikia revoliucijos labui. Markuzė davė atsakymą Horkhaimerio klausimui, kas suvaidins proletariato vaidmenį būsimojoje kultūrinėje revoliucijoje.
„Laiškas butelyje“ - taip vadino savo teorijas Frankfurto mokyklos atstovai. Jų idėjos palaipsniui paplito, kartu su pažiūromis tų amerikiečių, kurie atitolo nuo krikščionybės ir kapitalistinės kultūros ir dirbo, kurdami šios kultūros nuvertimo, ankstesnės Amerikos sunaikinimo teorijas. Dešimtmečius puoselėjamos, šios idėjos suklestėjo būtent 7-ame XX amžiaus dešimtmetyje.
Metodologiniai Frankfurto mokyklos principai yra pozityvizmo neigimas, humanizmo nuostatų laikymasis, jokių žmogaus engimo formų nepripažinimas, bei žmogiškojo vaidmens pabrėžimas visuose socialiniuose santykiuose. Pagrindinės Frankfurto mokyklos nuostatos yra vėlyvojo kapitalizmo ir socializmo pateikimas kaip dvi tos pačios industrinės visuomenės atmainas, proletariato revoliucinio vaidmens istorijoje neigimas ir dialektinės neigimo kategorijos suabsoliutinimas bei totalitarizmo ir autoritarizmo kritika.
Ideologija klasikine...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!