Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, jų grupavimas ir įvertinimas

Įvadas Daugelis nekilnojamojo turto apmokestinimo tendencijų, nagrinėtų aptariant Rytų ir Vidurio valstybių patirtį, būdingos ir Lietuvai. Nepasibaigę privatizavimo, restitucijos procesai, nebuvimas politinio sutarimo dėl reformos vykdymo eigos, laiku neįdiegtos reikalingos techninės priemonės neleido sparčiai sumoderninti nekilnojamojo turto apmokestinimą ir Lietuvoje. Vieni iš pirmųjų esminių pakeitimų dešimtajame dešimtmetyje pertvarkant nekilnojamojo turto apmokestinimo reglamentavimą buvo padaryti 1992 m., kuomet buvo panaikintas 1990 m. Žemės mokesčio įstatymas, ir, atsižvelgiant į vykdomą žemės reformą, atitinkami žemės apmokestinimo klausimai išdėstyti nauja redakcija. 1994 m. buvo priimtas Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (jis įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d. ir neteks galios nuo 2006 m. sausio 1 d.) . Be to, kadangi 1992 m. pertvarkius žemės mokestį nebebuvo numatyta iki tol taikyto valstybinės žemės naudotojų apmokestinimo žemės mokesčiu, 1993 m. buvo priimtas ir iki 2002 m. galiojo specialus valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis.1 Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio valstybėse, nekilnojamasis turtas yra apmokestinimas ir neperiodiniais paveldėjimo turto bei gyventojų pajamų mokesčiais, jeigu nekilnojamasis turtas yra perleidžiamas2. Kadangi šiais mokesčiais per praėjusį dešimtmetį buvo apmokestinamas nekilnojamasis turtas Lietuvoje, jie bus apžvelgti išsamiau; 1.Nekilnojamojo turto mokesčio grupės Žemės mokestis. Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Šiuo mokesčiu yra apmokestinamas nustatyta tvarka teisiškai įregistruotas privatus žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje taikant 1,5 proc. tarifą. Privatus žemės sklypas turi būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre . Iki perleistas žemės sklypas neperregistruojamas : pirkėjo vardu, pardavėjas išlieka žemės mokesčio mokėtoju.3 Žemės mokesčiu nėra apmokestinami i bendro naudojimo keliai, žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu), bei miško žemė (įstatymo 4 str.)4. Pariteto pagrindas reiškia, kad žemės mokesčiu nėra apmokestinami žemės sklypai priklausantys tas užsienio šalių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms, kuriose Lietuvos valstybės diplomatinėms ar konsulinėms įstaigoms priklausantiems žemės sklypams taikoma analogiška mokesčio lengvata. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai, Pažymėtina, kad nuo 2004 m.gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę ir vidaus vandenis ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys. Atitiktis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams reiškia, kad užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio tarptautinės organizacijos yra įsteigti: pirma, valstybėse ES narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis, antra, valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse. Laikytina, kad atitinkamus integracijos kriterijus atitinka ir nurodytųjų I valstybių piliečiai bei šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos I nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Visiems šiems asmenims, įsigijusiems nuosavybės teise žemę, nustatoma pareiga mokėti žemės mokestį. Vietos savivaldos vykdomosios institucijos nustato žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminus (įstatymo 101 str.). Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis. Remiantis Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, taikant 1 proc. tarifą apmokestinamas Lietuvos Respublikos I teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus fene, orlaivius ir laivus. Mokestis mokamas tik už tą turtą, kurį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, privaloma registruoti registre. Mokestis mokamas nepriklausomai nuo konkretus nekilnojamasis turtas yra naudojamas komercinėje ūkinėje veikloje. Tokia mokesčio prievolė atsiranda nuo daikto įregistravimo ir pasibaigia tik praradus nuosavybės teisę į konkretų turtą. NTM nemokamas už žemę (įskaitant ir žemę, esančią po objektais). Ši žemė apmokestinama Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Apmokestinant įmonių ir organizacijų nekilnojamąjį turtą, nekildavo daug problemų dėl šio mokesčio apskaičiavimo. Tiesa, kartais iškildavo ginčų, kuomet mokesčių mokėtojai apeliuodavo teigdami, kad konkrečiam turtui nėra nustatyta mokesčio prievolė. Pavyzdžiui, LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A1'-66/2004 nustatyta, kad įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis buvo apskaičiuotas mokesčių administratoriui padarius išvadą, kad atitinkamu laikotarpiu pareiškėjui priklausantys nuosavybės teise ir Įregistruoti kaip nebaigta statyba pastatai ir statiniai pagal tuo metu galiojusias Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas buvo šio mokesčio objektai. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje buvo sukonkretinta, kad pastatas (statinys ir butas) registruojamas tik jį inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus naudoti arba pasikeitus savininkui. Taigi statinio teisinės registracijos privalomumas buvo siejamas su šio statinio priėmimu naudoti jau atlikus visus jo statybos darbus. Todėl LVAT padarė išvadą, kad nepriimti statiniai galėjo būti registruoti, tačiau tokia registracija nebuvo privaloma, ir atitinkama mokestinė prievolė neturėjo atsirasti5. NTM nemoka valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos už nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas patikėjimo teise, kadangi šiuo mokesčiu apmokestinamas tik nuosavybės teise priklausantis turtas.6 Be to, pagal įstatymą šio mokesčio lengvata suteikta valstybės ir savivaldybės įmonėms, veikiančioms pagal valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, už priklausantį nekilnojamąjį turtą bei biudžetinėms įstaigoms, veikiančios pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą. Mokestį privalo mokėti užsienio įmonių atstovybės bei užsienio bankų filialai ir atstovybės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje.7 Tačiau jo nemoka fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat užsienio organizacijos, neturinčios Lietuvoje įregistruotų atstovybių, bet turinčios Lietuvoje jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą8. Mokesčio mokėtojai už tiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais metais apskaičiuoja mokestį pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos apmokestinamąją vertę ir apskaičiavimą iki kovo mėnesio 1 dienos pateikia vietos mokesčio administratoriui. Jeigu turtas yra perleidžiamas, mokesčio mokėtojais laikomos tos įmonės ar organizacijos, kurių vardu registruotas tas turtas. Valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomos mokestis. Iki 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis. Tuomet galiojusiame Vyriausybės nutarime buvo nustatyta šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, mokesčio nulinio tarifo taikymo galimybė, galimybė vietos savivaldos institucijoms savo biudžeto sąskaita mažinti valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei ar mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Pažymėtina ir tai, kad prievolė mokėti šį mokestį atsirasdavo ne tik asmenims, kurie buvo sudarę atitinkamą valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau taip pat ir žemės nuomos sutarties nesudariusiems valstybinės žemės naudotojams, kurie apsiskaičiuodavo ir sumokėdavo mokestį patys. Prievolė mokėti mokestį atsirasdavo taip pat ir už subnuomotą valstybinę žemę9. Apskritai galima teigti, kad šio mokesčio teisinis reglamentavimas pagal savo esmę labai nesiskyrė nuo kitų nagrinėtų NTM. Tačiau laisvosios rinkos sąlygomis valstybinė žemė bei valstybiniai vandens telkiniai turi būti išnuomojami remiantis bendraisiais civilinės teisės principais. Pažymėtina, kad atitinkama mokesčio prievolė 1993 m. buvo nustatyta Vyriausybė nutarimu. Todėl galėjo kilti abejonių, ar toks teisinis reglamentavimas derinasi su Konstitucijos reikalavimu, numatančiu Seimo išimtines teises nustatyti mokesčius (Konstitucijos 127 str. 3 d.). Vis dėlto šis klausimas praktikoje nebuvo spręstas, nes nuo 2003 m. sausio I d. aptariamas mokestis buvo panaikintas. Šiuo metu valstybinė žemė arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkiniai išnuomojami abipusio susitarimo pagrindu, įskaitant ir aukcioną. Pastaruoju atveju nuomos mokesčio dydis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčiui10. Paveldimo turto apmokestinamos vertės, jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt., arba 10 proc. tarifą, jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt. Paveldimo turto mokesčiu nėra apmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas, taip pat jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija dešimties tūkstančių litų. Jei nekilnojamasis daiktas (ne individualios veiklos) yra perleidžiamas, gautos perleidėjo pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu bendrais pagrindais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą taikant 15 procentų mokesčio tarifą (6 str. I d. 9 p.). Gautos turto perleidimo pajamos nėra apmokestinamos, jeigu nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje, buvo įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki šio daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (17 str. 1 d. 21 p.). Beje, mokestį turto pardavėjas moka ne nuo visos pardavimo kainos, o nuo realių pajamų sumos. Kitaip tariant, apskaičiuojant apmokestinamas pajamas iš gauto atlyginimo už nekilnojamojo turto perleidimą leidžiama atskaityti jo įsigijimo išlaidas, parduodant sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio daikto pardavimu (16 str. 1 d. 4 p.)11. Pažymėtina, kad jeigu daiktas įgyjamas neatlygintinai, mainais ar lengvatine kaina konkrečiam daiktui dėl tam tikrų aplinkybių nustatyta mažesnė negu tikroji rinkos kaina), laikytina, mokesčio gavėjas gavo pajamas natūra, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą prilyginamos kitoms pajamoms. Analogiškai kaip ir paveldėjimo atveju mokestinė prievolė pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą neatsiranda, jei turtą gauna dovanų sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai). Asmenų, kurie nepatenka tarp minėtų subjektų, dovanojimo būdu gautos apmokestinamos pajamos apskaičiuojamos atskaitant 24 pagrindinių neapmokestinamų dydžių neapmokestinamąjį minimumą (17 str. 1 d. 19 p.). Šiuo metu toks neapmokestinamasis minimumas sudaro 6960 litų (24x290 Lt). Jei tokių dovanų suma (kartu susumavus pinigines ir natūrines dovanas) bus didesnė, apmokestinama tik 24 pagrindinius neapmokestinamus dydžius viršijanti suma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, dovanojus turtą, apdovanotojo natūra gautos pajamos, atskaičius nurodytą neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos taikant 27 procentų tarifą. Paveldimo turto mokesčio įstatymo bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, sijusios su paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgytų pajamų subjektų visišku atleidimu nuo mokesčio. Gyventojų mokami neperiodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai. Nekilnojamasis turtas apmokestinamas ir neperiodiniais mokesčiais šio turto perleidimo atveju. Turto (neto), turto vertės padidėjimo ar panašių kitų NTM Lietuvos teisinėje sistemoje nenumatoma. Paveldimi nekilnojamieji daiktai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi būti apmokestinami meldimo tūrio mokesčiu. Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas taikant 5 proc. tarifą nuo mokesčių mokėjimo, gali būti tobulinamos. Šiuo metu įstatymai nustato per daug subjektų, kuriems taikoma lengvata. Remiantis kitų valstybių praktika, įstatymas galėtų diferencijuoti skirtingus įpėdinius ir pagal tai - mokesčio tarifą, pagal kurį būtų apmokestinamas perleidžiamas turtas. Reglamentuojant paveldėjimo teisinius santykius, CK penktosios knygos nuostatomis buvo siekiama užtikrinti didžiosios palikimo dalies perėjimą jo vaikams paveldint pagal įstatymą (CK 5.11, 5.13 str.). Analogiškos nuostatos, nustatančios mokesčių lengvatas, galėtų būti įtraukiamos ir į mokesčių teisės aktus. Kitaip tariant, nulinis mokesčio tarifas (arba visiškas atleidimas nuo mokesčio) galėtų būti taikomas tik pirmos eilės įpėdiniams. Tolesnėms įpėdinių eilėms mokesčio tarifas galėtų didėti. 2.Nekilnojamojo turto mokesčių tarifų įvertinimas Be to. mokesčių tarifai turėtų būti diferencijuojami, atsižvelgiant į dovanojimo ar paveldėjimo būdu gauto turto vertę. Pabrėžtina ir tai, kad Paveldimo turto mokesčio įstatyme nustatyta, kad (savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti (7 str. 3 d.) 63. Atitinkama teisė galėtų būti nustatyta ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu perleidžiamas ar įgyjamas tam tikras nekilnojamasis turtas. Tai praplėstų savivaldybių kompetenciją ir įgalintų jas individualiai reaguoti tais atvejus, kai apmokestinimas galėtų sukelti nepageidaujamų socialinių padarinių. Tolesnės įstatymų leidėjo iniciatyvos dėl ad valorem nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo. Per visą laikotarpį nuo 1992 m. kartu su žemės reforma buvo daromi daugiausia nežymūs nekilnojamojo turto apmokestinimo teisinio reglamentavimo pakeitimai. Pavyzdžiui, nuo 1992 m. žemės mokesčio įstatymas buvo pakeistas keturis kartus, kai buvo koreguojamas delspinigių, be to, suderintos šio įstatymo nuostatos su bendruosius apmokestinimo pagrindus nustatančiu Mokesčio administravimo įstatymu. Vienas iš svarbesnių šio mokesčio pakeitimų ) tai, kad 1995 m. įstatyme buvo besąlygiškai įtvirtinta žemės mokesčio lengvata miško žemei. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis nuo 1995 m. buvo keistas devynis kartus, ilgiausia dėmesio darant pakeitimus buvo skiriama tikslinant, kokie asmenys gali būti atleisti nuo mokėjimo arba kokiam turtui turi būti taikoma mokesčio lengvata , šiek tiek buvo patikslintas mokesčio objektas, mokesčio mokėtojų samprata, mokesčio tarifai bei mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nekilnojamojo turto apmokestinimo reformavimas buvo siejamas ir su atitinkamų įstatymą lydinčių teisės aktų pakeitimais, kuriais daugiausia buvo tobulinamos NTM bazės nustatymo procedūros laipsniškai kuriant teisinę bei institucinę bazę ad valorem NTM12. Apibendrinant galima teigti, kad nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka nuo 1992 iki pat 2005 m. labai nesikeitė. Šių mokesčių įstatymų pakeitimai buvo daugiausia pagrindžiami trumpalaikiais socialiniais ar ekonominiais tikslais bei techniniais teisės aktų patikslinimais, bet ne ilgalaike nekilnojamojo turto apmokestinimo modernizavimo koncepcija. Svarbesni žingsniai iš esmės pertvarkant nekilnojamojo turto apmokestinimo teisinį reglamentavimą buvo žengti prieš kelerius metus įgyvendinant 2001-2004 m. Vyriausybės darbo programą". Numatomas NTM modernizavimas buvo pagrindžiamas tuo, kad turi būti atsižvelgta į pasaulines nekilnojamojo turto apmokestinimo tendencijas - apmokestinimas privalo spartinti ekonominę plėtrą, teisingą konkurenciją ir užtikrinti, kad iš mokesčio būtų surinkta pakankamai pajamų į savivaldybių biudžetus. Beje, nuostatos, jog reikia sumoderninti nekilnojamojo turto apmokestinimą, laikosi ir autoriaus apklausti Lietuvos teisininkai. Pavyzdžiui, net 63 procentai apklaustų asmenų pritaria, kad NTM skatins efektyvų turto panaudojimą ir teigiamai veiks ekonominius procesus. 2001 m. parengtoje Nekilnojamojo turto mokesčio koncepcijoje buvo numatomos šios mokesčio reformos kryptys: pirma, nustatant NTM pereiti prie apmokestinamosios vertės apskaičiavimo remiantis šio turto rinkos verte; antra, reglamentuoti nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto, įskaitant žemę, apmokestinimą viename įstatyme; Trečia, suteikti didesnes teises savivaldybėms finansinių išteklių formavimo srityje nustatant mokesčio tarifus ir priimant sprendimą dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statiniu apmokestinimo šiuo mokesčiu. 2008 m. jau įvykus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, vėl prabilta apie kompleksinę NTM reformą, daugiausia akcentuojant jau nebe žemės, o pastatų ir statinių apmokestinimo problematiką. Tačiau būtinybė keisti pastatų ir statinių apmokestinimą buvo daugiausia pagrindžiama atsižvelgiant į mokesčio fiskalinę naudą. Pavyzdžiui, Finansų ministerijos teigimu, kitose Europos valstybėse NTM bazė yra didesnė. Pasak tuometinio finansų ministro A. Butkevičiaus, NTM gyventojams būtų įvedamas tam, kad biudžetas nepatirtų didelio sukrėtimo dėl sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio. Finansų ministerijos skaičiavimais, gyventojų pajamų mokestį sumažinus 1 proc., biudžeto pajamos per metus sumažėtų 125 mln. litų, taigi, anot ministerijos, sumažinus gyventojų pajamų mokestį iki 30 proc., biudžetas netenka 375 mln. litų. Tačiau iš NTM papildomai būtų surinkta tik 110 mln. litų. 2005 m. patvirtinus Konvergencijos programą buvo planuota, įvedus NTM gyventojams, per metus papildomai gauti apie 0,2 proc. Lietuvos BVP pajamų, padidinus turto mokestį įmonėms, per metus tikėtasi gauti apie 0,3 proc. BVP pajamų, reformavus žemės mokestį, per metus tikėtasi gauti iki 0,1 proc. BVP pajamų. Realizuojant šiuos planus 2005 m. birželio 7 d. buvo priimtas naujasis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Šiam įstatymui įsigaliojus nuo 2006 m. sausio 1 d. turėtų netekti galios Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Pagrindinės naujojo įstatymo naujovės palyginti su galiojančiu nekilnojamojo turto apmokestinimo teisiniu reglamentavimu, yra šios: 1) naujajame įstatyme įtvirtinta, kad NTM taip pat turi mokėti ir fiziniai asmenys. Tačiau ir ateityje numatoma neapmokestinti fiziniams asmenims priklausančių gyvenamosios, sodų, garažų, į šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), miškininkystės statinių bei inžinerinių statinių, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims (naujojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 str.). 2) Atitinkama nuostata siekiama suvienodinti konkurencijos sąlygas bei tolygiai paskirstyti mokesčių naštą, kadangi fiziniai asmenys iki šiol gali palankesnėmis sąlygomis ekonominėje (ūkinėje) veikloje naudoti savo turtą nemokėdami NTM. [statyme taip pat siekiama užkirsti galimybę juridiniams asmenims išvengti NTM naštos, kuomet jie neregistruoja turto savo vardu, tačiau naudoja fizinių asmenų jiems perduotą turtą. Šį gyventojų pajamų netekimą dėl NTM turėtų kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bus taikomi 15 ir 27 procentų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. - 15 ir 24 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifai (šiuo metu taikomi atitinkami 15 ir 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifai); 3) apmokestinant fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiama į šiuo metu galiojančias mokesčio lengvatas juridiniams asmenims: neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, socialinei ii ir rūpybai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje ir t.t. (naujojo įstatymo 7 str.); 4) numatoma pakeisti nekilnojamojo turto vertinimo tvarką. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto apmokestinamąja verte laikoma nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta nekilnojamojo turto masiniu vertinimu. Kai kurių rūšių turtas vis tik vertinamas pagal atkuriamosios vertės (kaštų) metodą (įstatymo 8 str.). [statyme taip pat lama galimybė apskaičiuoti nekilnojamojo turto apmokestinamąją vertę individualiu vertinimo (įstatymo 10 str.), be to, numatomos atitinkamos apeliacijų procedūros, kuomet mokesčių mokėtojas gali paduoti skundą dėl nekilnojamojo turto apmokestinamosios vertės. Nors naujasis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas turėtų sumoderninti apmokestinimo manytina, kad šiuo teisės aktu nebuvo išspręstos visos problemos, susijusios su nekilnojamojo turto apmokestinimu. Pirma, naujasis įstatymas nekeičia šiuo metu galiojančios apmokestinimo tvarkos, ir nekilnojamojo turto apmokestinimas, matyt, ir ateityje bus Kituojamas keliuose įstatymuose. Vadinasi žemės ir pastatų apmokestinamosios vertės apskaičiavimo klausimai bus sprendžiami atskirai. Antra, naujasis NTM įstatymas faktiškai nustato visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Pagal naująjį NTM įstatymą neapmokestinamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris nenaudojamas ekonominėje veikloje. Be to, bus neapmokestinta ir didelė dalis turto, priklausančio fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, t.y. turtas, kuris naudojamas verčiantis individualia veikla turint verslo liudijimą, taip pat verčiantis individualia sporto ir atlikėjų veikla (Naujojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 2 d. 1 p, bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 29 d.). Šia nuostata atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų interesus. Nors numatomos išimtys ir gali būti pagrindžiamos valstybės socialine politika, jos yra abejotinos dėl apmokestinimo lygybės užtikrinimo. Trečia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne kartą pabrėždavo NTM reikšmę vietos savivaldos finansinės autonomijos stiprinimui. Pavyzdžiui, 2004 m. Viešojo administravimo plėtros strategijoje įtvirtinama, kad, įvedant naujus NTM, būtų sukurta pastovi valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų bazė ir ateityje nereikėtų keisti vietos mokesčių tarifų dėl atliekamų funkcijų keitimo. Deja, savivaldybių dalyvavimas administruojant šį mokestį pagal naująjį NTM įstatymą nebuvo išplėstas, ir jos gali tik ribotai įtakoti, kokios mokestinės įplaukos bus pervestos į jų biudžetus. Todėl darytina išvada, kad modernizuojant NTM nebuvo pakankamai atsižvelgta ir į nefiskalinį šio mokesčio efektą. Pabrėžtina ir tai, kad pirmasis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas buvo tobulinamas: 2005 m. gegužės 20 d. Seime buvo įregistruotas pakeistas įstatymo projektas Nr. XP-436 (2). Tačiau šiame projekte esminių pataisų nebuvo, išskyrus nebent tai, kad pirmasis įstatymo projektas buvo patobulintas teisinės technikos požiūriu (pavyzdžiui, aiškiai apibrėžta „žuvininkystės statinių", „švietimo darbo" sąvokos, išsprendžiamas klausimas dėl išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašo apie turto apmokestinamąją vertę parengimą ir pateikimą ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, toliau darbe nagrinėjama, kaip ateityje galėtų būti dar labiau tobulinami I nekilnojamojo turto mokesčiai Lietuvoje (kaip galėtų būti apibrėžta naujojo NTM bazė, mokesčio I mokėtojai, tarifai ir kaip savivaldybės galėtų dalyvauti šio mokesčio administravimo procese). Šie aspektai yra vieni iš labiausiai diskutuotinų vykdant NTM reformą Lietuvoje. Naujai apibrėžiant NTM Lietuvoje turėtų būti laikomasi principo, kad mokesčio našta būtų pagal galimybes lygiai paskirstyta visiems mokesčių mokėtojams. Supaprastinta ir daug išimčių nenumatanti apmokestinimo sistema turėtų būti labiau priimtina visuomenei. 1. Žemės ir pastatų (statinių) apmokestinimas. Siūlytina, kad ir ateityje NTM Lietuvoje turėtų būti taikomas ir žemei, ir kitam nekilnojamajam turtui, kuris registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Nors kai kuriose valstybėse nėra apmokestinama žemė arba pastatai, jų pavyzdžiu, matyt, nereiktų sekti, nes plati mokesčio bazė leidžia gauti daugiau mokestinių pajamų ir tai įgalintų taikyti mažesnius mokesčio tarifus. Nepaisant fiskalinių argumentų, žemės apmokestinimas taip pat turėtų skatinti efektyvų jos panaudojimą. Pastatų neapmokestinamas galėjo būti prasmingas tik pereinamuoju laikotarpiu 1990-1995 m., kuomet buvo sudėtingiau gauti didesnes pajamas iš nekilnojamojo turto. Nuo 1995 m. jau buvo taikomas įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto I mokestis Lietuvoje, tačiau nekilnojamojo turto rinka plėtėsi, ir pajamos iš šio mokesčio, pavyzdžiui, nuo 1995 m. (70 667 000 Lt.) iki 2000 m. (192 081 000 Lt.) padidėjo beveik tris kartus. Nors NTM lyginamoji dalis iš BVP nuo 0,57 proc. 1999 m. sumažėjo iki 0,4 proc. 2004 m., nereikia pamiršti, kad nuo 2001 m. Lietuvos BVP labai sparčiai augo (2001 m. - 6,4 proc., 2002 m. - 6,8 proc. 2003 - 10,5 proc., 2004 m. - 7 proc. 2005- 7,6 proc., 2006- 8,2 proc. ). Absoliučia dalimi pajamos iš NTM augo ir vėliau. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje augant BVP taip pat didėja ir nekilnojamojo turto kainos. Biudžeto pajamos, jeigu butų apmokestinamas visas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas taikant 1 procento mokesčio tarifą Tiesioginių įplaukų į biudžetą 540 mln. Lt Neapmokestinami visų rūšių nekilnojamojo turto objektai (butai, garažai, sodo nameliai visų apmokestinamoji vertė atitinkamai mažinama) iki 100 tūkst. Lt 80 mln. Neapmokestinami gyvenamieji namai arba butai, deklaruojami kaip pagrindinė gyvenamoji vieta iki 300 tūkst. Lt 140 mln. Lt Neapmokestinami visi gyvenamieji namai arba butai iki 100 tūkst. Lt 105 mln. Lt Neapmokestinami gyvenamieji namai arba butai deklaruojami kaip pagrindinė gyvenamoji vieta iki 300 tūkst. Lt 85 mln. Lt Išvados Tačiau 2001 - 2008 m. nebuvo pasiektas politinis sutarimas priimti naująjį NTM įstatymą, kuris pakeistų ir Žemės mokesčio, ir įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų nuostatas. Įtakos tam turėjo ta aplinkybė, kad nebuvo galutinai apsispręsta dėl fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto apmokestinimo perspektyvos. Siekiant bent iš dalies realizuoti kitas koncepcijos nuostatas, 2003 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, kurį priėmus būtų patvirtinta nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Šio įstatymo projekto parengimas gali būti paaiškintas tuo, kad, neapmokestinus fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, kiti pakeitimai įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (ar atitinkamai naujoje šio įstatymo redakcijoje) nebūtų buvę reikalingi. Todėl pakaktų modernizuoti žemės mokesčio teisinį reglamentavimą. Pagrindinės įstatymo projekte numatomos apmokestinimo naujovės buvo šios: 1) žemės mokestis turi būti mokamas nuo žemės sklypo apmokestinamosios vertės. [Numatoma, kad žemės sklypo apmokestinamoji vertė yra 50 procentų žemės vidutinės rinkos vertės (įstatymo projekto 5 str.). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo pabrėžta, kad, siekiant išvengti didelių žemės mokesčio administravimo kaštų, mokestinis vertinimas turės būti atliekamas masiniu būdu, sudarant žemės verčių žemėlapius pagal Žemės verčių sudarymo taisykles; 2) pakeičiamas mokesčio tarifo nustatymo būdas. Projekte numatomos maksimalios ir minimalios mokesčio tarifo ribos nuo 0,75 iki 1,25 procento žemės apmokestinamosios vertės. Konkretų mokesčio tarifą galėtų parinkti savivaldybių tarybos iki mokestinio laikotarpio balandžio 1 d. Savivaldybių taryboms nenustačius laiku konkretaus mokesčio tarifo, taikomas praėjusio mokestinio laikotarpio mokesčio tarifas (įstatymo projekto 6 str.); 3) sukuriamos apeliacijų padavimo procedūros dėl apskaičiuotos žemės vidutinės vertės. įmatoma, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su nustatyta žemės sklypo vidutine verte, turi teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo arba dėl individualių vertinimo būdu nustatytos žemės sklypo rinkos vertės naudojimo apskaičiuojant ikimokestinamąją vertę. Atitinkamų prašymų dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo padavimas sustabdo apskaičiuoto mokesčio ir delspinigių mokėjimą. Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai galėtų būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (įstatymo projekto 5 straipsnis). Vis dėlto iki šiol šis įstatymo projektas nebuvo priimtas. Viena iš svarbiausių įstatymo nepriėmimo priežasčių buvo ta, kad, apskaičiuojant žemės mokestį pagal žemės sklypų vidutines vertes, būtų padidėjusi žemės mokesčio našta. Atitinkami pakeitimai artėjant 2008 m. Seimo rinkimams nebūtų rinkėjų įvertinti palankiai. Tačiau ir tuo atveju, jei pastarasis įstatymo projektas būtų priimtas, neteisinga būtų teigti, kad tolesnis nekilnojamojo turto apmokestinimo tobulinimas būtų nereikalingas. Pagal turto rinkos vertę perspektyvoje turėtų būti apskaičiuojami ne tik žemės, tačiau ir kiti NTM. Be to, turi būti suderinti ir žemės, ir kitų rūšių nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimai. LITERATŪRA 1. Grad D., Davies D. Can Property Taxation be Progressive // Journal of Property Tax Assessment and Administration: an International Journal, Volume 6, Number 1, 2001. 2. Grundgesetz Kommentar 2. Auflage, Michael Sachs (Hrsg.) Munchen 1999. 3. Flornby D. Property taxes in Australia // Property Tax: an International Comparative Review Ed. by McCluskey W. Ashgate 1999. 4. Ino S. Land Policy and Land Taxation in Japan: Overview of the Japanese Experience on Land Taxation after the Bubble Economy // Journal of property tax assessment and administration: an international journal Volume 6, Number 2, 2001. 5. International Property Tax Institute, Cracow Real Estate Institute. Property Tax Administration in the City of Cracow, Poland // Paper prepared for OECD seminar: Property Tax Reforms and Valuation Vilnius, October 8-12, 2001 (konferencijos medžiaga). 6. Youngman J. Property Taxation as a Field of Study // Assessment Journal March/ April 1994

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!