Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas, be to ir aktualiausia tema iki šiol. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos “sveikatos” rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Nedarbo problema dominavo mokslininkų tyrinėjimuose ir vyriausybių ekonominėje politikoje beveik pusę šimtmečio. Nedarbas buvo reiškinys, kurio reikėjo išvengti bet kokiais būdais. Gyventojų užimtumas tapo civilizuotų šalių ekonominės politikos tikslu. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to, daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio, palyginti su tuo, kurį dirbo, ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būna bedarbiais. Tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius, būdingus dinamiškai ekonomikai. Todėl akivaizdu, kad nedarbas kaip problema dar egzistuoja.
Pasirinkau šią temą norėdama sužinoti nedarbo problemas ir jo mažinimo galimybes. Todėl atlikau Lietuvos statistinę analizę apie bedarbius, palyginau įregistruotų žmonių ieškančių darbo 2006 ir 2007 m. ( 2 priedas ), pateikiau nedarbo priežastis ir mažinimo būdus.
Darbo tikslas – išanalizuoti nedarbo mažinimo galimybes.
4. Atskleisti nedarbo mažinimo būdus.
Tyrimo metodika: užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų vadovėlių, kitų publikacijų tyrimas ir analizavimas.
1. BEDARBIAI IR JŲ STRUKTŪRA
Darbo išteklius sudaro darbingo amžiaus gyventojai, dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei ūkiuose, taip pat aktyviai ieškantys darbo šalies gyventojai. Darbo ištekliams nepriskiriami studentai, kareiviai, pensininkai, ligoniai, kaliniai ir asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, bei nedirbantys namų ūkių nariai – namų šeimininkės. Kiti darbingo amžiaus žmonės priskiriami bedarbiams1.
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) metodologiją, prie bedarbių priskiriami darbingo amžiaus gyventojai, užsiregistravę arba neužsiregistravę darbo biržoje ir atitinkantys tris reikalavimus vienu ir tuo pačiu metu:
1. tiriamą savaitę neturėjo darbo arba privačios veiklos;
2. per paskutinias keturias savaites aktyviai ieškojo darbo;
3. jeigu bus...
Šį darbą sudaro 3801 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!