Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir jos ekonominė plėtros galimybės

ĮVADAS 2004 metų Gegužės 1 dieną Lietuva tapo Europos sąjungos nare. Šis įvykis atnešė daug pokyčių Lietuvos ekonominiam, politiniam ir socialiniam gyvenimui. Derėtų paminėti, jog pokyčiai mūsų valstybėje prasidėjo dar anksčiau, kai reikėjo pasiruošti narystei ES, suderinti teisinius normatyvus, paspartinti ekonominį augimą. Visų pirma, reiktų pabrėžti, kad net ir atsižvelgiant į euroskeptikų nuomonę, Lietuvos narystė ES turi daugiau pliusų nei minusų, ypač šalies ekonomikai. Žinoma, kol kas Lietuva yra silpnesnė už senbuves nares, vis dėlto ateities perspektyvos teigiamos. Jau dabar stipriai jaučiama Europos parama. Tai savaime suprantama, kadangi ES stengiasi tapti galingesne, stiprindama savo silpniausias nares, kurios yra perspektyvios, bet be stipresnių šalių pagalbos pilnai atsiskleisti negalėtų. Dalis šio darbo yra skirta informacijų technologijų plėtrai. Šis sektorius šiuolaikinėje modernioje visuomenėje yra itin svarbus ir daro stiprią įtaką verslui bei pačiai ekonomikai. Lietuvoje technologijos dar nėra pakankamai išsivysčiusios, tad sąjungos parama šiam sektoriui yra iš tiesų svarbi. Toliau nagrinėjant Lietuvos ekonomikos plėtros galimybes negalima nepaminėti ES struktūrinių fondų įtakos, be kurių mūsų šalis vargiai ateity pasiektų sąjungininkių ekonominį lygį ir negalėtų tapti lygiaverte partnere. Šiame darbe aptariama struktūrinių fondų parama smulkiam ir vidutiniam verslui bei projektų finansavimo taisyklės. Prieš 15 metų pasirašyta Lisabonos strategijos sutartis, ES narių susitarimas dėl ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos siekių, tapo gana svarbiu faktoriumi, darančiu įtaką ir Lietuvos ekonomikai. Todėl vienas iš šio darbo skyrių yra skirtas Lisabonos strategijai bei jos įtakai Lietuvos valstybei aptarti. Apibendrinant, visas darbas yra skirtas atskleisti pagrindinėms ekonomikos plėtros galimybėms, kurias Lietuvai atveria narystė ES. Article I. LIETUVOS NARYSTĖ ES Section I.1 ES ir Lietuvos istoriniai santykiai Šiandien ES yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija. Tai valstybių asociacija, siekianti savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos bei stabilumo Europoje. Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio. Šie ir kiti tikslai bei nuostatai yra pateikiami Europos konstitucijoje1. Nors Lietuva skaičiuoja dar tik pirmuosius narystės Europos Sąjungoje metus, bet iš tiesų bendradarbiavimas tarp mūsų valstybės ir ES prasidėjo žymiai anksčiau. Pagal Europos komisijos atstovybės Lietuvoje internetininiame tinklapyje2 pateikiamą informaciją oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos (EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB (ES pirmtakė - ES buvo įkurta Maastricto Sutartimi 1992 metais) nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. 1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos Respublikos. 1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) (plačiau žinoma kaip Kopenhagos kriterijai): šalys, norinčios tapti ES narėmis, turėjo įvykdyti pagrindinius politinius ir ekonominiu Sąjungos principus ir sugebėti perimti ES teisę („acquis communautaire"). 1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėl Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis (dar žinoma Asociacijos sutarties pavadinimu) buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje pateikiama išvada, kurioje rekomenduojama nedelsiant pradėti stojimo derybas su penkiomis asocijuotomis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybėmis: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija. Tuo tarpu likusios penkios šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva su Latvija, nebuvo įvertintos kaip pasirengusios narystei. Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis (Lietuva, Latvija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija). Buvo atskirai derėtasi dėl 31 derybinio skyriaus, nuo žemės ūkio iki telekomunikacijų. Stojimo derybos buvo oficialiai baigtos 2002 m. gruodžio 12-13 d. Kopenhagoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume, vykusiame 2003 m. gegužės 10-11 d. pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES balsavo 91,07 proc. balsavusių piliečių). 2004 gegužės 1 d. Lietuva tapo viena iš 25 visateisių ES valstybių narių kartu su devyniomis kitomis valstybėmis - Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Section I.2 Lietuvos narystės ES pliusai Lietuvos narystės ES pasėkmių galima būtų vardinti begales, tiek teigiamų tiek neigiamų . Be to, sutarties pasirašymų viskas neužsibaigia, na o realius narystės ES pliusus ir minusus galima bus aptarti po ilgesnio nei vienerių metų laikotarpio. Šiai dienai labiau yra žinomos ir skelbiamos narystės teigiamos pasekmės, tad jos šiame poskyryje ir bus aptariamos. Visų svarbiausia, kad integracija į ES daro realų poveikį Lietuvos BVP augimo spartai. Jei Lietuva nebūtų prisijungus prie ES šalies BVP augimo tempai būtų ne tokie palankūs (žiūr. 1 priedą). Kaip skelbiama viename iš ES informacinių tinklapių3, politine prasme narystė ES reiškia Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenkia valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl narystė ES – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį. Narystė ES yra dažnai siejama su saugumo garantijomis, o tai ne kartą okupuota Lietuvai yra itin aktualu. Nors formaliai ES negarantuoja saugumo, bet jau pati narystė yra savotiška apsauga. Spartesnis ekonomikos augimas leidžia daugiau lėšų skirti ne tik socialinėms reikmėms, bet ir krašto saugumo sistemai. Narystė ES stiprina kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai. Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių, ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir net ekonominės gerovės sąlyga. Juk neretai užsienio šalių atsovai sieja ar net painioja Lietuvos vardą su Rusija, tad narystė ES yra gana svarus argumentas stengiantis atsikratyti šio praeities šešėlio. Pagrindinė nauda Lietuvai, kurią ji gauna iš stojimo į ES - tai naujų rinkų atsivėrimas, laisvas kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas . Taigi didžiausią naudą šiuo atveju gauna vartotojai. Taip pat nederėtų pamiršti ir laisvo asmenų judėjimo. Būtent šis faktorius atveria plačias pasirinkimo galimybes Lietuvos piliečiams. Studijos ar profesijos tobulinimas labiau pažengusiose Europos šalyse gali atnešti teigiamų pokyčių visai šalies ekonomikai, žinoma tik tuo atveju, jei žmonės įgavę naujų įgūdžių, grįžtų į Lietuvą. Greičiausia svarbiausias ir aktualiausias pliusas Lietuvai šiuo metu yra parama, kurią ES teikia silpnesnėms savo narėms. Kitais žodžiais Europos Sąjunga stiprindama silpniausias savo grandis, stiprina ir pačią save. Siekiama, kad visos narės turėtų stabilią ekonomiką, politinę situaciją ir galėtų bendradarbiauti kaip lygiavertės partnerės. Žinoma, norint pasivyti stipresniąsias nares prireiks nemažai laiko ir pačios Lietuvos pastangų, bet dauguma prognozių Lietuvai yra gana palankios. Article II. UŽSIENIO INVESTICIJŲ AUGIMAS LIETUVOJE Section II.1 Priežastys, dėl kurių daugėja užsienio investicijų Pastaruoju metu Lietuva pritraukia vis daugiau investicijų iš užsienio valstybių. Lietuvos vystymosi agentūra (Lithuanian development agency)4 savo tinklapyje pateikia, net dešimt priežasčių, kodėl verta investuoti mūsų šalyje. Kaip pagrindinė užsienio investicijų augimo priežastis yra pateikiama Lietuvos narystė ES ir NATO. Tai sietina su stabilia šalies ekonomine, politine padėtimi bei palankia socialine aplinka. Iš tiesų narystė šiose vienose iš stambiausių tarptautinių sąjungų yra tarsi tvirta garantija užsienio investitoriams, skatinanti juos atsigręžti į Lietuvą. Lietuvos strategiškai patogi geografinė lokacija yra taip pat svarbus faktorius užsienio investitoriams. Be to, mūsų šalis turi dar ir jūrinį kelia, yra pusiaukelėje tarp rytų ir vakarų bei šiaurės ir pietų Europos. Šiuo metu iš Klaipėdos uosto laivai plaukia į ir iš Rusijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Amerikos bei Azijos žemynų. Pigi ir profesionali darbo jėga stiprina Lietuvos patrauklumą užsienio investitorių akyse. Turinčių universitetinį išsilavinimą asmenų procentinis skaičius yra vienas iš didžiausių tarp Europos valstybių, o atlyginimai už darbą yra atvirkščiai vieni iš mažiausių. Taip pat kainos, nuoma, palyginus su kitomis ES narėmis, yra Iš tiesų žemos,o tai gana svari priežastis užsienio kompanijoms investuoti bei plėsti savo verslą Lietuvoje. Mūsų valstybė yra pakankamai moderni, bet kartu nepraradusi savo nepakartojamo gamtovaizdžio. Net pati sostinė Vilnius yra žalias, augalijos pilnas miestas. Šalyje puikiai išvystyta transporto sistema, geras susiekimas. Šie teigiami aspektai ne mažiau traukia užsienio investicijas. Tai, kad Lietuvos investitorėmis yra tapusios tokios stambios kitų šalių įmonės kaip pavyzdžiui Siemens, Telia, Philips, Motorola, Mars/Masterfoods, Sonera, Kraft Food International, Festo ir daugelis kitų dar kartą įrodo, kad investuoti į sparčiai besivystančią šalį tikrai verta. Section II.2 Stambiausi užsienio investitoriai Remiantis Lietuvos vystymosi agentūros pateiktais duomenimis5, viena stambiausių užsienio investitorių yra Švedijos ir Suomijos jungtinė įmonė Telia Sonera, kuri į Lietuvos Telekomą yra investavusi apie 590 mln. €. Kita Švedijos Įmonė SEB į Vilniaus banką jau investavo 250 mln. €. 174 mln. € buvo investuoti į dar vieną telekomunikacijų įmonę Bitė GSM stambios Danijos įmonės TDC. Norvegijos įmonė Statoil ASA jau investavo į Lietuva statoil 90 mln. €. Tarp stambių investitorių ne vien Europos šalys. Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija Philip Morris International į tabako pramonę, įmonę Philip Morris Lietuva yra investavusi 87 mln. €. Taip pat tarp stambių Lietuvos investitorių yra: Švedijos, Suomijos ir Danijos jungtinė bendrovė Baltic Beverages Holding, Estijos Hansapank A/S, Švedijos Vattenfall A/S bei daugelis kitų įmonių (žiūr. 2 priedą). Kaip matome, Lietuva jau gali pasigirti visame pasaulyje žinomais investitoriais, ir verta tikėtis, kad stambių užsienio įmonių, investuojančių Lietuvoje su laiku daugės, o taip pat didės ir jų investicijų apimtys. Article III. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA Section III.1 Galimos plėtros kryptys Atsižvelgiant į Lietuvos ūkio ministerijos pateikiamą Informacnių Technologijų Plėtros Strategiją6, galima teigti, kad Lietuvoje perspektyvu plėtoti gamybą ir paslaugas tokiose kryptyse: • Skaitmeninės medijos paslaugų teikimas, pritaikytas įprastiniam ir plačiajuosčiam fiksuotam ir mobiliam skaitmeniniam ryšiui, interaktyviam skaitmeniniam radijui, interaktyviai skaitmeninei televizijai ir plačiajuosčiams kompiuterių tinklams. Pavyzdžiui, tokiomis paslaugomis gali būti informacijos paieška ir teikimas, konsultacijos, mokymai, pramogos, konsiliumų, pasitarimų bei konferencijų rengimas, audio, video pageidavimų tenkinimas. • Skaitmeninės medijos produktų kompiuterinėse laikmenose (pvz. CD, DVD, mikroprocesorinėse kortelėse) gamyba. Tokių produktų pavyzdžiai: enciklopedijos, žodynai, vertimo, mokymo bei technikos aptarnavimo priemonės. • Kompiuterių tinklų ir sistemų kūrimas, jų priežiūra ir aptarnavimas. • Elektroninių atsiskaitymo per skaitmeninius tinklus paslaugų teikimas. • Skaitmenizuotų medicinos, pramonės, buitinių įrengimų bei sistemų kūrimas, gamyba ir aptarnavimas. • Transporto srautų aptarnavimo ir logistikos sistemų kūrimas ir aptarnavimas. • Geografinių sistemų kūrimas ir aptarnavimas. • Kalbos technologijų produktų kūrimas, gamyba ir aptarnavimas. Tokių produktų pavyzdžiai: spausdinimo diktuojant bei tekstų skaitymo balsu įranga, balso užraktai, padidinto saugumo priemonės su asmens balso parašu, balsu valdoma informacijos paieška, balsu valdoma įranga neįgaliesiems, treniruokliai kalbos mokymuisi, logopedinė įranga, automatizuoto vertimo priemonės. • Biometrinių priemonių kūrimas, gamyba ir aptarnavimas. Tokių produktų pavyzdžiai: įranga asmens įdentifikavimui pagal pirštų atspaudus arba akies rainelės vaizdą, melo detektoriai. • Specializuotų mokomųjų programų kūrimas bendrojo lavinimo mokykloms, žmonėms su negalia, kvalifikacijos kėlimui, aukštesnio lygio kompiuterinio raštingumo ugdymui ir palaikomųjų programų tokios įrangos naudojimui distanciniu būdu kūrimas. Žinoma, norint ne vien planais, bet ir veiksmais plėtoti informacines technlogijas, gaminių gamybą bei paslaugų tiekimą, reikalingos nemažos investicijos bei parama, kurią ir teikia ES. Section III.2 ES parama informacinių technologijų plėtotei 2004-2006 m. informacinės visuomenės plėtros projektams numatyta skirti daugiau nei 217 mln. litų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų, kurios bus įsisavinamos iki 2008 m. pabaigos. Šalies strateginiame dokumente ES struktūrinių fondų paramai gauti – Lietuvos 2004-2006 m. bendrajame programavimo dokumente (BPD)7 – nurodama, kad paramos informacinių technologijų ir infrastruktūros plėtrai tikslas yra sukurti būtinas sąlygas informacinės, žinių visuomenės plėtrai, kuri paskatintų šalies ekonomikos augimą, suteiktų galimybę žmonėms naudoti informacines technologijas (IT) įvairiose gyvenimo srityse ir kartu populiarintų mokymąsi visą gyvenimą. Iš emės konkretūs paramos tikslai: plėtoti elektroninę demokratiją, mažinti viešojo administravimo sąnaudas, pritaikyti informacines technologijas vietinių Lietuvos vartotojų poreikiams, pateikiant išsamią ir aktualią informaciją lietuvių kalba ir sudaryti sąlygas visiems šalies gyventojams naudotis IT ir informacijos ištekliais. Įgyvendinus šiuos tikslus, Lietuvos visuomenė taps žymiai modernesne. Article IV. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA LIETUVOS ŪKIUI Section IV.1 Parama smulkiam ir vidutiniam verslui Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai yra naudojami vykdant struktūrinę politiką, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Finansinės priemonės taikomos naudojantis struktūrinių fondų lėšomis, kurios yra skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. Iš ES fondų finansuojami ekonomiškai naudingi, tačiau finansiškai negreit atsiperkantys projektai, todėl svarbus ne tik administruojančių institucijų veiklos efektyvumas, bet ir laiku, tinkamai parengtų finansuotinų projektų skaičius. Žinotina, kad tokia parama yra teikiama ne paskolų, o negrąžintinų subsidijų forma, kompensuojant faktines, patirtas išlaidas. ES struktūriniai fondai yra ypač aktualūs Lietuvos verslui, kuris pasak Nacionalinės regionų plėtros direktoriaus V. Kazakevičiaus: „ gali pasinaudoti 3.1 priemonės „Tiesioginė parama verslui“ teikiama pagalba“. Straipsnyje8 autorius nurodo, kad numatyta pagalba siekia 302,6 mln. Litų. Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali siekti iki 65 procentų, o paramos dydis yra skaičiuojamas nuo projekto vertės ir pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat straipsnyje verslininkams, norintiems pasinaudoti šia galimybe, patariama kreiptis į konsultacines įmones, kurios parengtų projektą, reikalingą ES struktūrinių fondų paramai gauti. Nors tai yra pakankamai brangu, atliktas darbas savo kainos yra tikrai vertas, nes su tinkamu projektu yra daugiau šansų paramai gauti. ES parama smulkiam ir vidutiniam verslui yra didelė paskata lietuvių verslininkystei ugdyti ir drąsiniti. Juk dažnai žmonės turi puikių minčių bei sumanymų, tiesiog nevisada pavyksta atrasti lėšų jų įgyvendinimui. Parama yra svarbi ne vien verslininkams, bet ir visai Lietuvos ekonomikai ir jos augimui. Section IV.2 Projektų finansavimo taisyklės Struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje gali būti skiriamos tik Bendrojo programavimo dokumento9 (BPD) pagrindu, jį patvirtinus Europos Komisijai. BPD – tai ES investicijų Lietuvai planavimo dokumentas, kuriame nustatoma šalies plėtros strategija, pateikiamas finansavimo priemonių ir uždavinių aprašymas bei būsimos paramos finansavimas. Šis dokumentas suteikia informacijos ir apie Lietuvos plėtros strategiją, išdėstomi 5 prioritetai: 1. socialinės ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra; 2. žmogaus išteklių plėtra; 3. gamybos sektoriaus plėtra; 4. kaimo ir žuvininkystės plėtra; 5. techninė pagalba. Kiekviename iš prioritetų išvardinamos jų įgyvendinimo priemonės, tikslai, uždaviniai ir remiamos veiklos. Finansuojamas gali būti kiekvienas projektas, kurio tikslas atitinka BPD apibrėžtus prioritetus ir priemones. Visoms priemonėms taikomi šie bendri projektų atrankos kriterijai: 1. viešumas, skaidrumas, ekonominis socialinis tęstinumas; 2. socialinių poreikių tenkinimas arba poveikis skurdo mažinimui; 3. lygios galimybės; 4. poveikis aplinkai. Projektų finansavimo taisyklės yra griežtai reglamentuotos kaip ir atrankos kriterijai, nes tai užtikrina, reikiamą paramos tiekima būtent tiems projektams, kurių įgyvendinimas padidina ne kelių asmenų, o visos valstybės gerovę. Projektų išlaidos yra skirstomos į tinkamas ir netinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų. Apie tai rašo Darius Trakelis savo straipsnyje10. Pateikiami tinkamų išlaidų pavyzdžiai – naujo objekto statyba arba esminė jo rekonstrukcija, įrangos įsigyjimas, montavimas, instaliavimas,programinės įrangos kūrimas, plėtra aeba įsigyjimas, naujų prekių ir paslaugų sukūrimas, projektų techninės dokumentacijos rengimas,kapitalo investicijos, mokymai ir konsultacijos ir rinkodaros priemonės. Pabrėžiama, kad einamosios išlaidos, įskaitant administravimo funkcijų bei darbo užmokesčio išlaidas, išskyrus išlaidas mokymo projektams, taip pat apyvartinės lėšos yra netinkamos finansuoti iš ES struktrinių fondų. Griežtos finansavimo taisyklės, nors ir atbaidančios kai kuriuos verslininkus, yra efektyvus būdas vykdyti sąžiningą atranką. Article V. LIETUVOS PAŽANGA ĮGYVENDINANT LISABONOS STRATEGIJOS TIKSLUS Section V.1 Lisabonos strategijos uždaviniai 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija nustatė strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Lisabonos strategijos pagrindinis tikslas – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda”11. Deja per numatytą laikotarpį nepavyko įgyvendinti visų užsibrėžtų tikslų, tad šiais metais Lisabonos strategija buvo atnaujinta. Pagrindiniai atnaujintos Lisabonos strategijos uždaviniai, siekiant ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo, yra šie: paversti Europą patrauklia vieta investuoti ir dirbti, ekonominio augimo varikliu pasitelkti žinias ir inovacijas bei pakeisti politiką taip, kad verslas galėtų sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Tam, kad Europa taptų patraukli investuoti ir dirbti, planuojama išplėsti ir pagilinti vidaus rinką, pagerinti Europos ir nacionalinę reguliacinę praktiką, užtikrinti atviras ir konkurencingas vidaus ir užsienio rinkas, pagerinti ir išplėtoti infrastruktūrą. Tam, kad Europoje suklestėtų žinių ekonomika, planuojama didinti ir gerinti investicijas į mokslą ir technologijas (įskaitant ir ES lėšomis), sudaryti sąlygas inovacijoms, informacinių technologijų ir komunikacijų bei taupiam išteklių naudojimui, prisidėti prie stiprios industrinės Europos bazės kūrimo. Tam, kad būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų, strategijoje žadama patraukti daugiau žmonių dirbti ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, pagerinti darbuotojų bei įmonių gebėjimą prisitaikyti ir padidinti darbo rinkų lankstumą, investuoti daugiau į žmogiškąjį kapitalą per geresnį švietimą ir mokymą. Nors kai kurie uždaviniai iš šalies atrodo gana sunkiai įvykdomi per trumpą laiką, toks planavimas skatina ES nares imtis aktyvesnių veiksmų plėtojant savo ir visos Europos ekonomiką. Section V.2 Lietuvos pažangos lyginimas su kitomis ES narėmis Kaip skelbiama straipsnyje „Lietuvos pažanga įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus“12 , šių metų kovo mėnesį, Europos Sąjungai įpusėjus įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, Europos reformų centras paskelbė apžvalgą – „Lisabonos varžytuvės: ar Europa gali konkuruoti?“13, kurioje pateikiami ES šalių narių vykdytų ekonominių reformų vertinimai. Šioje apžvalgoje pateiktos išvados paremtos Lisabonos strategijos struktūrinių rodiklių, kuriais yra vertinama ES šalių narių pažanga ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėje srityse, analize. Tyrimo autoriai įvertinę daugiau negu 100 rodiklių sudarė ES šalių narių „Lisabonos strategijos lygos lentelę“, kurioje pagal pasiektą pažangą nuo 1999 m. eilės tvarka šalims paskirtos atitinkamai 1- 27 vietos. Lietuvos pažanga įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus vertinama gana palankiai, jai priskiriama 14 vieta. Apžvalgos autoriai Lietuvą ypač giria už ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę rodiklius. Šioje srityje tik Lietuva ir Ispanija pasiekė būtiną 1,5 proc. neharmonizuotos ES teisės ribą. Tuo tarpu Čekijos neperkeltos ES teisės apimtys siekia 9,6 proc., o Italijai bei Prancūzijai tenka apie 30 proc. visų ES vidaus rinkos teisės pažeidimų. Tobulinant teisinę bazę, Lietuva taip pat minima kaip nemažą pažangą padariusi valstybė, paprastinant verslo teisinį reguliavimą. Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai kaip šalys narės laikosi ES valstybės dotacijų taisyklių, pažymima, kad ES naujokėms nevienodai sekasi įgyvendinti šiuos reikalavimus. Čekijoje, Lenkijoje, Maltoje ir Kipre valstybė labiausiai remia įvairias pramonės šakas, tuo tarpu Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovėnijos valstybinės dotacijos mažiausios visoje ES. Gyventojų kompetencija – vienas svarbiausių veiksnių galinčių ES sudaryti palankesnes sąlygas spręsti nedarbo problemas bei didinti produktyvumą. Šiuo požiūriu vertinta, kaip šalys narės atitinka tikslus, kad 85 proc. 20-24 metų amžiaus gyventojai būtų įgiję vidurinį išsilavinimą. Lietuva kartu su Švedija, Airija bei Austrija priskiriama prie šalių grupės, jau sėkmingai įgyvendinusios šį tikslą. Apžvalgoje Lietuva giriama už sėkmingai vykdomą pensijų reformą, už pasiekimus aplinkosaugoje. Tačiau kritikuojama už nepakankamai efektyvų energetinių išteklių, geležinkelio infrastruktūros naudojimą. Apibendrinant galima būtų teigti, kad Lietuvos pastangos įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus buvo įvertintos palankiai, o tai kartu ir patvirtina faktą, kad ES parama Lietuvai nenuėjo veltui, bet buvo vertinga investicija. IŠVADOS 1. Lietuvos narystė ES yra tarptautinis jos ekonominės, politinės bei socialinės pažangos pripažinimo įrodymas. Taip pat tai patvirtino faktą, jog mūsų šalis turi potencialą ir gali tobulėti bei prisitaikyti prie Europos reikalavimų tam, kad taptų lygiaverte partnere. 2. Augančios užsienio investicijos bei vykdomi projektai rodo kitų valstybių susidomėjimą Lietuva ne kaip egzotiška buvusia SSRS nare, o kaip stabilia, patikima ir perspektyvia Europos šalimi ir kartu prisideda prie jos ekonominės plėtros. 3. Narystė ES yra pagrindinė tokio spartaus Lietuvos ekonomikos augimo priežastis. ES parama stipriai prisidėjo Lietuvos politinės, socialinės bei ūkinės aplinkos vystymosi. 4. Itin vertinga yra ES parama informacinių technologijų plėtrai. Per trumpą laiką Lietuva jau tapo pažangesne šioje srityje ir ypač tai pastebima jaunimo tarpe. Na o išmintingai naudodama tekiamą paramą mūsų valstybė dar turi nemažai galimybių tobulėti. 5. ES ne vien teikia paramą, bet kartu ir kelia tam tikrus reikalavimus mūsų valstybei. Net smulkaus ir vidutinio verslo įmonės privalo pateikti išsamius projektus bei praeti griežtus atrankos etapus norėdamos gauti finansinę ES pagalbą. Taip pat Lietuva turėjo pertvarkyti savo teisinę sistema taip, kad ji atitiktų ES institucijų keliamus reikalavimus. 6. Būdama sąjungos name, Lietuva gali dalyvauti priimant sprendimus, svarbius visai Europai. Mūsų valstybė gali būti tarptautinų politinių įvykių sukūryje ir net daryti tam tikrą įtaką jiems. 7. Nors Lietuva dar tik metus yra ES narė, jau matome gausybę pokyčių, kurie leidžia prognozuoti teigiamas perspekyvas valstybės ateičiai. Tik nereiktų pamiršti, jog tai pareikalaus pastangų ne vien iš valstybės tarnautojų, valdininkų, bet ir iš kiekvieno Lietuvos piliečio. 8. ES Lietuvai suteikė plačias ekonominės plėtros galimybes, kurios ilgainiui dar labiaus kels Lietuvos ekonomikos lygį ir leis mums geriau, stabiliau ir turtingiau gyventi. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. A constitution for Europe [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. balandis 19 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!