ES struktūrinių fondų plėtra Lietuvoje, jos teikiama nauda ir galimybės ja pasinaudoti

Santrauka šiuo kursiniu darbu yra siekiama supažindinti su ES struktūrinių fondų plėtra Lietuvoje, jos teikiama nauda ir galimybėmis ja pasinaudoti. Pateikiami 2004 – 2006 m. paramos įsisavinimo rezultatai ir preliminarios 2007 – 2013 m. paramos investicijos. Taip pat siekiama glaustai aptarti šių dviejų laikotarpių programas bei pateikiami būtiniausi reikalavimai būsimiems pareiškėjams. ĮVADAS Verslo ir vadybos įvado kursinio darbo tema „Europos Sąjungos parama Lietuvai“ yra labai aktuali daugeliui Lietuvos gyventojų, o ypač verslininkams. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą verslo žmonės gavo galimybę dar labiau plėtoti savo verslą, panaudojant ES struktūrinių fondų pagalbą. Informacijos poreikis nuolat kyla, kadangi vis daugėja žmonių, norinčių pateikti paraiškas ir gauti ES struktūrinių fondų paramą. Stengiamasi pateikti kuo daugiau informacijos ne tik spaudoje, internete, bet ir yra steigiami specialūs informacijos centrai bei leidžiami leidiniai, atmintinės, Gairės pareiškėjams. Taip daroma dar ir dėlto, nes buvo baiminamasi, kad visų skiriamų lėšų gali nepavykti įsisavinti, todėl kad gali pritrūkti gerai parengtų projektų ar iškils administracinių gebėjimų trūkumo problema. Šiame darbe nėra siekiama labai smulkiai aprašyti visą Europos Sąjungos struktūrinių fondų sistemą, o tiesiog trumpai apžvelgti esminę informaciją apie ES teikiamą paramą. Darbo tikslas: apžvelgti Europos Sąjungos struktūrinius fondus bei jų panaudojimą 2004 – 2006 m. ir glaustai susipažinti su ES struktūrinės paramos strategija 2007 – 2013 m. Darbo uždaviniai: 1. susipažinti su ES struktūriniais fondais; 2. trumpai supažindinti su ES struktūrinių fondų principais; 3. apžvelgti 2004 – 2006 m. laikotarpio paramos įsisavinimą; 4. trumpai pristatyti reikalavimus norint gauti ES struktūrinių fondų paramą; 5. aptarti planuojamą 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos įsisavinimą. Darbo objektas: susipažinti ir išanalizuoti ES struktūrinių fondų paramą Lietuvai. Metodai: statistinė medžiaga, interviu, informaciniai leidiniai, internetiniai tinklalapiai. 1 Europos Sąjungos struktūriniai fondai „Europos Sąjungos šalys, siekdamos spartesnio ekonominio augimo ir visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimo, vykdo regioninę politiką, kurios tikslas – sumažinti įvairių Europos Sąjungos valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystimo skirtumus bei padidinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Parama skiriama regionams, kuriuose bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Europos Sąjungos regioninė politika 2004 - 2006 m. buvo įgyvendinama panaudojant struktūrinių fondų lėšas. Europos Sąjungos parama 2007 - 2013 m. vykdoma pagal pagrindines veiksmų programas (žinių visuomenės plėtra, ekonomikos augimas, sanglaudos skatinimas, kaimo ir žemės ūkio plėtra).“ (Juozaitienė L., Staponkienė J., 2008, p. 38). 1.1 Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) Šis fondas teikia finansinę paramą energetikai, socialinei ir ekonominei infrastruktūrai vystyti, pramonei, verslui ir turizmui, informacinės visuomenės plėtrai. Fondas numato investicijas į gamybą ir infrastruktūrą, investicijas, padedančias atgaivinti ekonominį sąstingį patiriančius pramonės, žemės ūkio ar nuo žvejybos priklausančius regionus, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą, investicijas į gamybą siekiant sukurti ir išlaikyti darbo vietas. 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategija numato, kad ERPF rems šias programas: „Ekonomikos augimo“ ir „Sanglaudos skatinimo“. 1.2 Europos socialinis fondas (ESF) Šis fondas teikia paramą, kuria siekiama padėti žmonėms lengviau įsidarbinti ir padidinti galimybes laisvai rinktis gyvenamąją ir darbo vietą Bendrijoje. Fondas padeda prisitaikyti prie gamybos sistemų ir pramonės pokyčių, pirmiausia teikdamas paramą profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui, verslumo ugdymui, lygių galimybių skatinimui. Iš šio fondo finansuojamas švietimas ir profesinis mokymas, specialistų rengimas mokslinio tyrimo įstaigose, remiami socialinės ekonomikos projektai, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimas. 2007 – 2013 m. numatoma, kad ESF rems „Žmogiškųjų išteklių vystymosi“ programą. 1.3 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF) Šio fondo lėšos naudojamos regioninei politikai įgyvendinti. Fondas remia kaimo vietovių plėtrą, žemės ūkio valdų restruktūrizaciją, skatina alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse, naujų metodų ir technologijų diegimą, produktų kokybės gerinimą, padeda įsikurti jauniems ūkininkams. Šio fondo parama teikiama panašioms sritims, kaip ir įgyvendinant SAPARD programą Lietuvoje. (Atmintinė „ES struktūrinių fondų parama privačiam sektoriui“, 2005, p. 4 ). 1.4 Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) Šio fondo lėšos skiriamos naujų žuvininkystės metodų diegimui ir ekonominės veiklos perorientavimui vietovėse, kuriose verčiamasi žuvininkyste. Taip pat skatinama subalansuotai naudoti jūros išteklius, modernizuoja žuvininkystės infrastruktūrą ir gerina žuvininkystės pasiūlą ir naudojimą. (Leidinys „ES struktūriniai fondai – Lietuvai“, 2005, p. 89) 2 Struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje sistemos schema 1 pav. Struktūrinių fondų administravimo sistema Lietuvoje 1. Vadovaujančioji institucija (Finansų ministerija) yra atsakinga už patikimą ir veiksmingą ES struktūrinių fondų bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. 2. Mokėjimo institucija yra atsakinga už visų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą. Jos funkciją vykdo Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. 3. Tarpinės institucijos rengia priskirtų BPD priemonių finansavimo planus ir atsako už jų įgyvendinimą, taip pat priima galutinį sprendimą dėl projektų finansavimo. Tarpinėmis yra paskirtos šios institucijos: Aplinkos ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija. 4. Įgyvendinanti institucija vykdo tiesioginį paramos administravimą: skelbia projektų paraiškų konkursus, teikia informaciją, prižiūri projektų įgyvendinimą, rengia ataskaitas. Įgyvendinančios institucijos yra šios: Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ir Transporto investicijų direkcija. 5. Priežiūros komitetas – pagrindinė BPD įgyvendinimo priežiūros institucija. Komitetas sudaromas remiantis partnerystės principu, įtraukiant valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, taip pat Europos Komisijos atstovą. Šaltinis: www.esf.lt 3 Struktūrinių lėšų investavimo tikslai 1. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Siekiant šio tikslo parama skiriama regionams , kuriuose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra mažesnis negu 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, taip pat regionams, kuriuose ypač mažas gyventojų tankumas. 2. Remti krizės apimtus regionus, padėti jiems persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Taip pat yra skatinama kaimo vietovių plėtra ir padedama prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių. 3. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės šio tikslo įgyvendinimo priemonės – profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtojimas. Siekiant šio tikslo finansinė pagalba teikiama tiems regionams, kuriems netaikomas 1 tikslas. Pastaba. Lietuvai ES struktūrinių fondų parama yra skiriama pagal struktūrinių fondų lėšų investavimo 1 tikslą. Dėl ypač mažo Lietuvos bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui (palyginti su ES vidurkiu) Lietuvai ES struktūrinių fondų parama skiriama siekiant paskatinti šalies vystymąsi ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. (Atmintinė „ES struktūrinių fondų parama privačiam sektoriui“, 2005, p. 3 ). 4 Struktūrinių fondų principai 1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramos efektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą reguliuojantys principai: 1. Koncentravimas. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos imta išskirti paramos prioritetiniai tikslai bei jų tiksliniai regionai. 2. Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos Gairės numatomos ilgalaikio planavimo pagrindu. Iki konkrečių projektų įgyvendinimo praeinama eilė programinio planavimo stadijų. 3. Partnerystė. Rengiant aukščiau minėtus programinius dokumentus bei administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei vietinio lygmens institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės veiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi galimybių užsiimti tokio pobūdžio veikla – dėl biudžetinių, politinių ir kitų sumetimų). 4. Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne tik pakeisti pačių valstybių išlaidas konkrečiose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nenaudojama kaip dingstis buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis. Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užtikrina efektyvesnę savo vykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas paprastai reiškia bendrą projektų finansavimą iš Europos Sąjungos ir valstybių narių pusės. Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo (pakankamumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutarties. Remiantis šiuo principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygmens valdžios institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti perkeliamos į aukštesnį valdžios lygmenį tik tuo atveju, jeigu žemesnės valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. 5 Struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai Yra 3 pagrindiniai alternatyvūs struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai: Nacionalinės iniciatyvos, Bendrijos iniciatyvos ir Inovacinės priemonės. • Nacionalinės iniciatyvos Jų pagrindu buvo panaudota apie 90 proc. viso struktūrinių fondų biudžeto. Pradinius planavimo dokumentus, susijusius su ES paramos paskirstymu, rengia valstybės narės. Galimos dviejų tipų procedūros: 1. Didesnės apimties ir sudetingesnės paramos atveju remiantis nacionaliniu ar regioniniu plėtros planu, bendrai su Europos Komisija yra parengiami Bendrijos paramos matmenys (Community Support Framework – CSF), jų pagrindu sudaromos veiklos programos (Operational Programmes – OP), kurioms įgyvendinti ruošiami konkretūs projektai. 2. Alternatyvus mechanizmas – Bendrojo planavimo dokumento (Single Programming Document – SPD), suderinto su Komisija, priėmimas, kurio pagrindu tiesiogiai rengiami konkretūs paramos projektai. Abiem atvejais konkrečių projektų atranka užsiima valstybės narės institucijos. ◦ Bendrijos iniciatyvos Bendrijos iniciatyvos – struktūrinių fondų dalis. Dalis stuktūrinių fondų finansinės paramos įsisavinama per 4 Bendrijos iniciatyvas – INTERREG III, LEADER, EQUAL bei URBAN II, skirtas spręsti bendras ES ekonomines – socialines problemas. 2000 – 2006 m. laikotarpiu šioms iniciatyvoms įgyvendinti skiriama apie 5,35 proc. viso struktūrinių fondų biudžeto: INTERREG III – pasienio, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo skatinimas (finansuojama iš ERDF). LEADER – kaimo plėtra, skirta ekonominėms, socialinėms – kultūrinėms, ekologinėms kaimo funkcijoms stiprinti (finansuojama iš EAGGF). EQUAL – naujų būdų kovoje su diskriminacija ir nelygybe užimtumo srityje skatinimas (finansuojama iš ESF). URBAN II – parama krizės apimtoms urbanistinėms zonoms atgaivinti (finansuojama iš ERDF). • Inovacinės priemonės Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėms priemonėms. Planuojant ir administruojant inovacines priemones, nesilaikoma partnerystės principo: pati Europos Komisija numato konkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinimui. 6 Sanglaudos fondas Pirmosios prielaidos sukurti Sanglaudos fondą sudarytos 1993 metais lapkričio 1 dieną, įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. „Sanglauda (angl. cohesion) yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų ir ji suprantama kaip turtingų ir neturtingų regionų ekonominių bei socialinių skirtumų mažinimas“ (Vitkus G., 2003, p. 145). Sanglauda yra būtina, nes dėl nemažėjančių teritorinių socialinių skirtumų didėja socialinė įtampa, nesprendžiamos socialinės problemos, didėja gyventojų migracija į didžiuosius šalies miestus ir užsienio šalis. Zigmanto Balčyčio teigimu, „Sanglaudos fondo lėšos – tai indėlis į visos šalies ekonomikos vystymąsi, ūkio kilimą ir aukštesnę gyvenimo kokybę, investicijos į svarbiausias Lietuvos ūkio sritis, kurioms būtina atsinaujini.“ (Balčytis Z., 2005, p. 1) Sanglaudos fondas finansuoja ne mažesnius kaip 10 mln. eurų vertės investicinius projektus, o didžiausia įmanoma struktūrinė pagalba gali būti 80 - 85% nacionalinio biudžeto lėšų. Parama skiriama tik tiem projektams, kurie yra iš anksto suderinti su Europos Komisija. Sanglaudos fondo lėšos investuojamos tik į skurdžiausius regionus, visų pirma į jų transporto, energetikos bei aplinkos infrastruktūros projektus. (Šaltinis: http://europa.eu/abc/budget/use/competitiveness/index_lt.htm) Sanglaudos fondo teikiama parama priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Valstybei narei skirta parama gali būti nutraukta, jei šalis nevykdo dabartinės konvergencijos programos, skirtos pasiruošti ekonominei ir pinigų sąjungai (Stabilumo ir augimo paktas) t.y. nustatomas perviršinis biudžeto deficitas (dėl šios ribos buvo derėtasi atskirai su kiekviena valstybe, atsižvelgiant į jų biudžeto deficitą stojimo metu). Tol, kol deficitas nebus kontroliuojamas, nauji projektai netvirtinami. (Šaltinis: http://ec.europa.eu/regional_policy/funds/procf/cf_lt.htm) Lėšų dydis šaliai nustatomas remiantis šiais kriterijais: • Šalies gyventojų skaičiumi; • Šalies plotu; • BNP vienam gyventojui; • Socialiniais – ekonominiais faktoriais. Sanglaudos fondo administravimas Lietuvoje: • Finansų ministerija – Sanglaudos fondo Vadovaujanti ir Mokėjimų institucija; • Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos yra atsakingos už sektorių prioritetų nustatymą, projektų paraiškų rengimą, bei koordinavimą; • Aplinkos projektų valdymo agentūra bei Transporto investicijų direkcija yra atsakingos už Europos Komisijos patvirtintų projektų įgyvendinimą. 7 Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) ir prioritetai Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstymą reglamentuoja Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (BPD), patvirtintas Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiame dokumente yra išdėstyta 2004-2006 metų Lietuvos ūkio plėtros strategija, išskirti prioritetai, apibūdintos jų įgyvendinimo priemonės, nurodyti Europos Sąjungos ir nacionalinio finansavimo šaltiniai, pateikta struktūrinių fondų lėšų administravimo sistema. Pagrindinis 2004-2006 metų BPD tikslas yra sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. Specifiniai BPD tikslai: • plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagreitinti laisvą prekių ir žmonių judėjimą; • užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystymosi principu; • gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją, užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai , kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; • stiprinti ekonominį konkurencingumą sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinant palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą, palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; • aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus. (Leidinys „ES struktūriniai fondai – Lietuvai: Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento ir jo priedo santrauka“, 2005, p. 38). 7.1 Horizontaliosios sritys BPD strategijoje yra kelios nuolat pasikartojančios sritys (arba horizontaliosios prioritetinės kryptys), kurios bus plėtojamos visomis keturiomis prioritetinėmis kryptymis. Tai yra informacinė visuomenė, darnus vystymasis, lygios galimybės. Jos atlieka reikšmingą vaidmenį bendrojoje plėtros strategijoje. Informacinė visuomenė. Nors informacinių technologijų plėtra Lietuvoje vyksta sparčiai, atliktas pirminis įvertinimas rodo, kad šalis pagal informacinių technologijų paplitimą vis dar atsilieka nuo daugelio kitų Europos valstybių. Darnus vystymasis. BPD skiria ypač daug dėmesio ūkio, pramonės sektoriaus ir bendrosios infrastruktūros plėtrai, kuri neabejotinai veiks aplinką, todėl pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas didinant šių ūkio šakų ekologinį efektyvumą ir integruojant aplinkos apsaugos interesus į jų plėtros strategijas yra ypač svarbi Lietuvos darnaus vystymosi prioritetinė kryptis. Lygios galimybės. Siekiama užtikrinti ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuoti lygias galimybes visiems žmonėms, visų pirma socialiai atskirtoms grupėms, pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teikia BPD. Regioninė plėtra. Projektais turi būti daromas teigiamas poveikis konkretaus regiono ekonominei ir socialinei plėtrai. (Leidinys „ES struktūriniai fondai – Lietuvai: Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento ir jo priedo santrauka“, 2005, p. 39-40). 7.2 2004-2006 m. laikotarpio prioritetai Plačiau aptarsime penkis BPD išskirtus prioritetus, kurie yra įgyvendinami pagal numatytas 26 priemones. 2 pav. ES struktūrinių fondų paramos Lietuvai struktūra pagal BPD prioritetus Šaltinis: parengta pagal atmintinės “ES struktūrinių fondų paramos savivaldybėms ir apskričių viršininkų administracijoms” duomenis. 7.2.1 I Prioritetas. Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra. Pagrindinis šios priemonės tikslas – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos ekonomikos plėtrai, sukurti šiuolaikišką bendrą transporto sistemą, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkančią ES valstybių lygį ir integruotą į ES transporto sistemą. Prioriteto tikslų siekiama šiomis priemonėmis: • 1.1 priemonė. Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas. • 1.2 priemonė. Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas. • 1.3 priemonė. Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija. • 1.4 priemonė. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas. • 1.5 priemonė. Darbo rinkos, švietimo, profesionio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo remiamas priemones). 7.2.2 II prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra. Pagrindnis šios priemonės tikslas – žinių pagrindu veikiančios ekonomikos plėtra, siekiant, kad darbo jėga geriau atitiktų darbo rinkos reikalavimus ir būtų puoselėjama mokymosi visą gyvenimą kultūra. Prioriteto tikslų siekiama šiomis priemonėmis: • 2.1 priemonė. Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas. • 2.2 priemonė. Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas. • 2.3 priemonė. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. • 2.4 priemonė. Mokymosi visą gyvenimą sąlygų tobulinimas. • 2.5 priemonė. Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. 7.2.3 III prioritetas. Gamybos sektoriaus plėtra Pagrindinis šios priemonės tikslas yra didinti pramonės ir verslo konkurencingumą, plėtoti turizmo sektoriaus ir informacinių technologijų potencialą. Prioriteto tikslų siekiama šiomis priemonėmis: • 3.1 priemonė. Tiesioginė parama verslui. • 3.2 priemonė. Verslo aplinkos gerinimas. • 3.3 priemonė. Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra. • 3.4. priemonė. Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. 7.2.4 IV prioritetas. Kaimo plėtra ir žuvininkystė Pagrindinis tikslas – remiantis gamtiniais ištekliais ir gyventojų tradicijomis, sukurti pažangų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių, investuojant į alternatyvią veiklą bei tradicinį ūkininkavimą, į ekonominį veiklos įvairinimą. Prioriteto tikslų siekiama šiomis priemonėmis: • 4.1 priemonė. Ivesticijos į žemės ūkio valdas. • 4.2 priemonė. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. • 4.3 priemonė. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas. • 4.4 priemonė. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas. • 4.5 priemonė. Miškų ūkis. • 4.6 priemonė. LEADER+ pobūdžio priemonė. • 4.7 priemonė. Mokymas. • 4.8 priemonė. Veikla, susijusi su žvejybos laivynu. • 4.9 priemonė. Vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrengimai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse. • 4.10 priemonė. Kita veikla (susijusi su žuvinikyste). 7.2.5 V prioritetas. Techninė parama Pagrindinis tikslas – pagerinti, išplėsti, skatinti ir iki maksimumo padidinti BPD poveikį Lietuvoje. Prioriteto investicijos skirtos teikti paramą ir užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruojant ir valdant struktūrinius fondus, teikti informaciją apie paramą iš struktūrinių fondų, organizuoti visuomenės informavimo kampanijas ir užtikrinti Lietuvos bei ES veiklos skaidrumą, sukurti aiškų paramos visose valstybėse narėse vaizdą. Prioriteto tikslų siekiama šiomis priemonėmis: • 5.1 priemonė. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei. • 5.2 priemonė. Programos viešumas ir vertinimas. (Leidinys „Kiek reikia skaidrumo leidžiant ES pinigus?“, 2006, p. 33-36) 8 Lietuvos įsisavinta ES parama 2004 – 2006 m. Lietuva jau įsisavino daugiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš viso 2004 – 2006 metų programavimo laikotarpiu bendra suma BPD numatytoms priemonėms finansuoti sudaro 4,16 mlrd. Lt, iš jų 3,09 mlrd. Lt – ES struktūrinių fondų parama, o 1,07 mlrd. Lt – Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos: • Ekonominės ir socialinės infrastruktūros plėtrai – 1585 mln. Lt; • Gamybos sektoriaus plėtrai – 1038 mln. Lt; • Žmogiškųjų išteklių plėtrai – 749 mln. Lt ; • Kaimo plėtrai ir žuvininkystei – 663 mln. Lt; • Techninei paramai, kuri apima ES struktūrinių fondų lėšų administravimą ir priežiūrą – 124 mln. Lt. Šiomis lėšomis finansuojami 3551 projektai, iš kurių jau 3019 baigti įgyvendinti, o likusieji turi būti baigti įgyvendinti artimiausiu metu. Jei ir toliau lėšos bus įsisavinamos tokia sparta, kaip suplanuota, bus panaudotos visos 2004 – 2006 m. programavimo periodui Lietuvai skirtos ES struktūrinių fondų lėšos. Šios lėšos turi būti išleistos iki šių metų pabaigos. Projektų skaičius (vnt.) Finansuojama projektų 3551 Baigta projektų 3019 Įgyvendinama projektų 532 ES struktūrinės paramos įsisavinimas (mln. Lt) Nuo 2004-05-01 iki 2007-12-31 1 907,1 Nuo 2008-01-01 iki 2008-11-14 1 012,7 Nuo 2004-05-01 iki 2008-11-14 2 919,8 (94 proc.) Vidutiniai ES struktūrinės paramos įsisavinimo tempai pagal BPD (mln. Lt/mėn.) 2004 m 5,5 2005 m. 21,0 2006 m. 53,4 2007 m. 81 3 pav. BPD barometras Šaltinis: sudaryta pagal

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!