Smulkus ir vidutinis verslas ir jo plėtra Lietuvoje

ĮVADAS Smulkusis ir vidutinis verslas (toliau SVV) – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtotė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės (SVV) sukuria daugiau kaip 60 proc. BVP, kurių skatinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių. Smulkios ir vidutinės įmonės (toliau SVĮ) jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Taip pat jos pirmosios suklesti dėl iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo. Smulkių ir vidutinių įmonių sampratą ir plėtotę reglamentuoja Lietuvos Resublikos įstatymai, apibrėžia LR nuostatai. Darbo tikslas - susipažinti su smulkiu ir vidutiniu verslu ir jo situacija Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti smulkaus ir vidutinio verslo sąvoką; 2. Išnagrinėti smulkaus ir vidutinio verslo padėtį Lietuvoje; 3. Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir paramos galimybes; 4. Išsiaiškinti smulkaus ir vidutinio verslo reikšmę šalies ekonomikai; 5. Išsiaiškinti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo priemones. 1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROBLEMOS Tolydi ekonominė plėtra yra pagrindinis regioninės politikos tikslas. Efektyvi smulkaus ir vidutinio verslo, sektoriaus veikla yra pagrindinė priemonė, užtikrinanti regionų ekonominį augimą. SVV plėtros galimybės Lietuvos regionuose nevienodos. Neišplėtota gamybinė ir socialinė infostruktūra, didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų gaunamų pajamų, skirtingos galimybės gauti išsilavinimą yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys netolygią SVV plėtrą Lietuvoje. Smulkus ir vidutinis verslas, kaip ir kiekviena kita veikla, turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Dėl to, kad mažų vidutinių įmonių (MVĮ) kasmet daugėja, daroma išvada, jog pastebima vis daugiau šio sektoriaus privalumų nei trūkumų. Nepaisant pažangos SVV sektoriuje, gerinant bendrąją verslo aplinką ir mažinant patekimo į rinką barjerus, verslumo dinamika šalyje išlieka silpna, o mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus augimas – lėtas. Administracinės naujų įmonių steigimo ir procedūros sudėtingos, verslininkai stokoja pradinio kapitalo ir vadybos bei finansinių gebėjimų, rinkodaros bei eksporto įgūdžių ir informacijos. MVĮ augimą silpnina ir palyginti maža Lietuvos vidaus rinka bei ribotos plėtros galimybės, mažas technologinis įmonės pajėgumas, finansavimo prieinamumo problema sudėtingi administraciniai reikalavimai ir su jais susijusios sąnaudos, sunkumai apsirūpinant reikiamos kvalifikacijos darbuotojais. Kita svarbi problema – darbo rinkos nelankstumas. 1.1. Informacijos stygius Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, informacijos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, verslininko sugebėjimų ir kitų veiksnių. Kiekvienam verslininkui, pradėjusiam ar ketinančiam pradėti savo verslą, gali kilti įvairių sunkumų. Orientuotis verslo aplinkoje ir spręsti problemas gali padėti įvairios institucijos, teikiančios informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas bei kitokią pagalbą verslininkams. Verslininkai, norėdami gauti jiems reikalingą verslo informaciją, gali tiesiogiai arba telefonu kreiptis į verslo informacijos centrą. Čia teikiama verslininkams nemokama informacija apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas šalyje ir Europos Sąjungoje, finansinės paramos gavimo galimybes, rengia ir leidžia įvairius leidinius, kiekvieną mėnesį parengia informacinį biuletenį apie pasikeitimus ir naujoves verslo aplinkoje, platina jį per verslininkų organizacijas, apskričių viršininkų administracijas, savivaldybes ir kt. Lietuvoje veikia 42 verslo informacijos centrai, kurie teikia informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis įvairiomis verslo organizavimo ir plėtojimo temomis: įmonės steigimo, verslo planų rengimo, darbo teisės, rinkodaros ir rinkotyros, finansinės ir buhalterinės apskaitos, mokesčių ir kt. Pagrindinis šių centrų tikslas – teikiant informacinę, konsultacinę ir mokomąją pagalbą, prisidėti prie naujų įmonių kūrimosi, padėti jau egzistuojančioms įmonėms plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų konkurencingumą ir veiklos efektyvumą. 2001 m. įsteigti Vilniaus ir Kauno Europos verslo informacijos centrai, o 2003 m. įsteigtas ir Klaipėdos Europos verslo informacijos centras. Šių centrų veiklos tikslas – smulkias ir vidutines įmones informuoti ir konsultuoti ES klausimais, padėti joms lengviau prisitaikyti prie greitai kintančių ES rinkos sąlygų.  Šiuose centruose galima gauti informaciją apie ES įmonių politiką, ES verslą reglamentuojančias direktyvas, standartus ir sertifikatus, ES fondus ir programas, atviras įmonėms, apie konferencijas, parodas ir muges, vyksiančias Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat verslininkai lengvatinėmis sąlygomis gali dalyvauti euroinformacijos centruose organizuojamuose seminaruose ir mokymuose. Siekdami kuo plačiau informuoti mažas ir vidutines įmones bei vengdami dubliavimosi, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos Europos verslo informacijos centrai teikia paslaugas skirtingose apskrityse: Vilniaus Europos verslo informacijos centras – Vilniaus, Alytaus, Utenos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Kauno Europos verslo informacijos centras – Kauno, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Klaipėdos Europos verslo informacijos centras – Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Siekiant paremti pradedančiuosius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų yra įsteigti verslo inkubatoriai. Juose ūkio subjektai gali naudotis visokeriopa parama: lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas, konsultuotis verslo plano paruošimo, verslo plėtojimo ir kt. klausimais. 1.2. Įsiregistravimas ir išsiregistravimas Vystantis rinkos ekonomikai, įmonių vadovai, vadybininkai ir kiti įmonių darbuotojai įgauna vis daugiau patirties įvairiose verslo srityse. Tačiau vienoms įmonėms sėkmingai plėtojant verslą ir augant, kitos, susidūrusios su sunkumais ir vystymosi kliūtimis, nemato aiškių savo ateities perspektyvų ir dažnai nutraukia savo veiklą. Išanalizavę įregistruotų ir išregistruotų MVĮ statistiką 2000 – 2006 m., matome, kad įregistruotų įmonių skaičius nagrinėjamu laikotarpiu gerokai svyravo (1 pav.). Vidutiniškai per metus buvo įregistruojamos 6681 MVĮ. Tačiau 2001-2002 metais buvo įsteigta vidutiniškai po 8 tūkstančius įmonių, o 2004 metais naujai įregistruotų įmonių skaičius tebuvo 5454 (1 pav.). Vėlesniais metais naujai įregistruotų įmonių skaičius tolygiai augo. 1 pav. Įregistruotų ir išregistruotų MVĮ skaičius 2000 – 2006 metais. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys Analizuojamu laikotarpiu buvo išregistruojama vidutiniškai po 7520 MVĮ, t.y. 800 daugiau nei įregistruojama. Tačiau išregistruojamų įmonių skaičius labai svyravo priklausomai nuo metų. Ryškiausias šuolis įvyko 2003 m. Ekspertų teigimu, tokį didelį išregistruotų įmonių skaičiaus pokytį lėmė kelios priežastys. Pirma, nurodytais metais buvo priverstinai išregistruotos veiklos nevykdančios įmonės. Be to, gyventojams buvo suteikta galimybė verstis individualia veikla neįregistravus įmonės. 1.3. Mokesčiai Mokesčiai tai sistema nuo kurios negali atsiriboti beveik nė vienas gyventojas, tuo labiau turint vienokį ar kitoki verslą. Galbūt tai ir viena priežasčių, kodėl likviduojamų įmonių skaičius tampa vis didesnis. Vienas iš pagrindinių įmonės mokesčių – pelno mokestis. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Taip pat šiame įsstatyme numatyta ir mažesnis mokesčio tarifas (13%), kurį galima pritaikyti mažoms įmonėms, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt. Įmonės, kuriose per mokestinį laikotarpį darbuotojų, priklausančių Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, per mokestinį laikotarpį įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų įmonės pajamų ir įmonės, mokestinio laikotarpio paskutinę dieną turi socialinės įmonės statusą apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Šios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant nuo 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2004, Nr. 96-3520). Gyventojų pajamų mokestis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 proc. Dauguma gyventojų moka 33 proc. pajamų mokestį. Pajamų mokesčio 15 proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam tikrų atskaitymų. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra išskiriamos pajamos, kurios yra neapmokestinamos. Su SVV susijusios neapmokestinamosios pajamos yra tos, kurios yra gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos. (Gyventojų pajamų mokestis, 2002 m. Nr. IX-1007. 6str,17str.) Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Standartinis LR nustatytas PVM tarifas yra 18 procentų. Tokioms prekėms ir paslaugoms kaip keleivių vežimas, vaistai ir medicinės prekės, ekologiškai švarūs maisto produktai yra taikomas lengvatinis 5 procentų tarifas. Kitas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo. 1.4. Smulkaus ir vidutinio verslo integracija į tarptautines rinkas Lietuvos valstybės integracinė politika smulkiam ir vidutiniam verslui yra palanki, bet kartu kelia ir nemažai problemų: • Besiintegruojant į užsienio rinkas (per Europos Sąjungą, Rytų ir Vidurio Europos, tarpatlantines ir pasaulines organizacijas bei nepriklausomas šalis) Lietuva restruktūrizuoja savo ūkį, pertvarko finansų sistemą, norminę teisinę ir informacinę bazes; • Tarptautinėse ir regioninėse šalių organizacijose pertvarkos ir pasirengimo procesai sukelia nemažą įtampą, vidaus prieštaravimus bei plėtotės krizes. Lietuva, turėdama aukštos kvalifikacijos specialistų, pakankamai gerą materialinę techninę bazę atskirose ūkio šakose, atkurtą rinkos infra­struktūrą, sukuria aukštos kokybės produkciją, didelius energetinius iš­teklius, tuo sukeldama nemažai problemų vieningai Europos rinkai: • teikiamų paslaugų ir prekių, patenkančių iš Lietuvos į užsienio rinkas, kainos yra gerokai mažesnės nei vidaus rinkų; • tiekiamos produkcijos kokybė yra gana aukšto lygio ir gali kon­kuruoti tarptautinėje rinkoje (nors ne visada tinkamai įpakuota, sertifikuota, nepakankamai remiama); • vidaus rinkoje atskirų prekių ir paslaugų kainos, lyginant su jų kokybe, yra santykinai aukštos, dėl to produkcija prasčiau konkuruoja vidaus rinkoje. Patekdami į užsienio rinkas smulkūs Lietuvos verslininkai dėl sub­jektyvių ir objektyvių priežasčių negali efektyviai naudotis tų rinkų išplėtota infrastruktūra: informacine sistema, finansinėmis, draudimo, ryšio, transporto, mugių, parodų ir biržų paslaugomis, tarptautinių ver­slo organizacijų ir savo valstybės parama. Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas užsienio rinkoms sukelia ne­mažai problemų. Ypač krovinių pervežimo, lengvosios pramonės, kelio­nių paslaugų srityse. Gana žemas Lietuvos gyventojų pajamų ir vartoji­mo lygis pajamomis artimas Azijos šalims, o kokybe — sparčiai besiplėtojančioms kapitalistinėms šalims. Todėl eksportuotojams intensyvinant šias paslaugas didėja patekimo į užsienio rinkas problemos. 2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SAMPRATA BEI REIKŠMĖ ŠALIES EKONOMIKAI 2.1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata Smulkus ir vidutinis verslas - neatsiejama kiekvienos šalies ekonomikos dalis. Efektyvi SVV sektoriaus veikla yra pagrindinė priemonė, užtikrinanti regionų ekonominį augimą. SVV daro poveikį bendrai šalies ūkio plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl kiekvienos valstybės, tame tarpe ir Lietuvos vienas iš pagrindinių prioritetų yra vystyti ir visokeriopai skatinti šią sritį. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas įsigaliojo nuo 2008m. sausio 1d. Jis nusako kriterijus, kuriais remiantis įmonės klasifikuojamos į vidutines, mažas ir labai mažas įmones, bei nurodo kaip ir kada valstybės pagalbos forma gali būti taikoma. Smulkaus vidutinio verslo subjektai gali būti vidutinės įmonės, mažos, labai mažos bei fiziniai asmenys turintys verslo liudijimą bei sumokėję visus reikiamus mokesčius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą). Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose. Įmonės skirstomos į vidutines, mažas ir labai mažas pagal 3 požymius: 1. Įmonės pajamos; 2. Turto balansinę vertę; 3. Darbuotojus (vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius). • Vidutinė įmonė – tai įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ir įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų; • Maža įmonė – tai įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ir įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų; • Labai maža įmonė – tai maža įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ir įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų. Teikiama finansine ir technine parama SVV prisideda prie gerovės šalyje kūrimo, gyvenimo lygio kilimo, socialinio stabilumo užtikrinimo, šalies įvaizdžio gerinimo, padeda įveikti susidarančius rinkos trūkumus, prisideda prie verslumo skatinimo, šalies įmonių konkurencingumo augimo. 2.2. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė šalies ekonomikai Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra didele dalimi lemia rinkos ekonomikos konkurencingumą, augimą bei padeda išspręsti užimtumo problemas. Kadangi šis ūkio sektorius greičiau nei kiti pajunta bei prisitaiko prie paklausos ir pasiūlos pokyčių, jis sukuria daugiausia naujų darbo vietų būtent tose veiklose, kurių prekės ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų veiklos skatinimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas, o tuo pačiu – viena iš regionų plėtros bei vystymo sąlygų. Smulkusis ir vidutinis verslas daro esminį poveikį šalies ūkio plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui, regionų išsivystymo lygio kėlimui. Išanalizavus pasaulinę patirtį, daroma išvada, jog be smulkaus ir vidutinio verslo rinkos ekonomikos sistema tiesiog negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtra yra daugeliu aspektų reikšminga šalies ekonominiam vystimuisi. Šis ūkio sektorius yra pajėgus atlikti daugelį tokių svarbių funkcijų, kurių stambios įmonės efektyviai atlikti tiesiog negali. Lengviausiai apskaičiuojama smulkaus ir vidutinio verslo ekonominė nauda. SVV ekonominis vaidmuo pasireiškia kiekybiniu ekonominiu augimu ir įtaka makroekonominiams rodikliams. Galima konstatuoti, jog smulkios ir vidutinės įmonės pajėgios greičiausiai sureaguoti į pakitusias paklausos sąlygas. Dažnai smulkios ir vidutinės įmonės pirmosios išplečia gamybos procesų spektrą. Kadangi tokios įmonės yra labai novatoriškos, greitai reaguojančios į vartotojų poreikius, jos dažnai atranda visai naujas rinkas, kurias, jau patikrintas, didesniu mastu perima stambios organizacijos. Smulkios ir vidutinės įmonės tampa pagrindiniu naujų darbo vietų kūrimo šaltiniu. Remiantis statistiniais tyrimais, mažos ir vidutinės įmonės, kurios nebankrutuoja pirmaisiais savo gyvavimo metais, per kitus trejus metus sukuria apytiksliai nuo 2,5 iki 6,5 naujų darbo vietų, o po penkių egzistavimo metų – vidutiniškai nuo 3 iki 8 darbo vietų (Lietuvos statistikos departamentas, 2001,2006). Vadinasi, mažos ir vidutinės įmonės labai svarbios, nes jos sparčiai didina užimtumą šalyje bei skatina lanksčiau dirbti, ypač tuo metu, kai stambios įmonės mažina darbo vietas. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse smulkios ir vidutinės įmonės konkuruoja su stambiomis organizacijomis, kas leidžia pagerinti jų teikiamų paslaugų ir produktų kokybę bei neretai ir sumažinti kainą. Smulkios ir stambios įmonės ne tik konkuruoja, bet ir papildo viena kitą. Smulkios įmonės realizuoja stambių įmonių produkciją, teikia joms daugybę paslaugų, aprūpina stambias įmones būtinomis prekėmis ir žaliavomis, nes stambūs tiekėjai tiesiog negali savo produkcijos teikti žemesnėmis kainomis. Taigi, galima daryti išvadą, jog valstybės remiama smulkaus ir vidutinio verslo, kaip neatsiejamos šalies ekonomikos dalies, tolygi plėtra skatina spartų šalies ekonominį vystimąsi bei sudaro prielaidas kitų sričių plėtrai. Labai svarbus ir socialinis smulkaus ir vidutinio verslo vaidmuo. Sukurdamas daugiau naujų darbo vietų šis ūkio sektorius sudaro sąlygas gyventojams realizuoti savo idėjas, siekius, sugebėjimus. Pastaruoju metu prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ypač prisideda jaunimas, moterys, neįgalieji, bedarbiai ir kitos socialinės grupės. Mažos ir vidutinės įmonės, įdarbindamos nemažai socialinės rizikos grupės žmonių, kuriems darbas stambiose organizacijose yra sunkiai prieinamas, sudaro sąlygas jiems patiems savimi pasirūpinti ir skatina integracijos į visuomenę procesus. Jauniems, tik ką baigusiems universitetą, žmonėms įsidarbinti stambiose organizacijose yra labai sunku. Dėl šios priežasties jaunieji specialistai dažniausiai savo veiklą pradeda mažose įmonėse. Šis ūkio sektorius atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, suteikdamas didžiules galimybes tobulėti, atskleisti kūrybiškumą bei pažinti save tiems žmonėms, kurie nenori arba negali dirbti didelėse organizacijose. Smulkių ir vidutinių įmonių vaidmuo nėra vien ekonominis. Inovacijų diegimo prasme smulkus ir vidutinis verslas nenusileidžia stambioms organizacijoms. Stambūs išradimai gali būti padaryti ne tik didelėse organizacijose, bet ir smulkiose bei vidutinėse įmonėse. Mažos ir vidutinės įmonės, diegdamos naujas technologijas ir naudodamos kvalifikuotą darbo jėgą, palaipsniui pereina prie konkurencingų ir inovacijoms imlių prekių gamybos (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2005). Daugelyje veiklų smulkus ir vidutinis verslas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įdiegia inovacijas, skirtas gamybai, paslaugoms teikti, technologijoms vystyti. Dėl šios priežasties smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusipelnė ypatingo dėmesio, nes būtent inovacija ir pokytis šiuolaikinėje žiniomis bei informacija grindžiamoje visuomenėje yra svarbiausios ekonomikos varančios jėgos. 3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA IKI 2008 M. 3.1. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo priemonės Lietuvoje Smulkus ir vidutinis verslas yra šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga, tolygią regioninę plėtrą lemiantis veiksnys bei socialinio valstybės stabilumo garantas. Teisinga šios srities valstybės politika, įvairių finansinių, teisinių instrumentų pasitelkimas gali sukurti palankią smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtros aplinką. Lietuvoje šiai sričiai skiriamas didelis dėmesys, stengiamasi kryptingai žengti verslo aplinkos gerinimo keliu. Didžiausią pažangą Lietuva padarė mokesčių srityje ir pateko tarp 31 valstybės, sumažinusios ar supaprastinusios mokesčių naštą verslui. Didelis dėmesys buvo skiriamas reformoms, lengvinančioms sąlygas pradėti verslą bei skatinančioms naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau praktikoje įgyvendinami SVV skatinimo mechanizmai nėra pakankamai efektyvūs: užsienio investuotojai labiau linkę plėsti savo veiklą kitose šalyse, nes Lietuvoje mokesčių našta verslui viena iš didžiausių Pabaltijo šalyse, aukštas korupcijos lygis. Taip pat nepakankamai skatinamas naujų technologijų ir inovacijų diegimas. Vertinant šiuos veiksnius ilgalaikėje perspektyvoje, valstybei gresia lėti ekonomikos augimo tempai ir neišspręstos problemos, susijusios su netolygia regionine plėtra. Todėl labai svarbu išanalizuoti šiuo metu Lietuvoje taikomas smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo priemones, įvertinti jų poveikį regioniniu bei valstybiniu mastu. Vienas pagrindinių smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus palaikymo, skatinimo elementų yra teisinė bazė, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas SVV plėtrai bei valstybės ekonominiam augimui. Teisės aktuose išskiriamos tokios smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo priemonės kaip: verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, kurių pagrindinis veiklos tikslas - remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms. Šios minėtos skatinimo priemonės padeda dažniausiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios nesugeba dėl finansinių resursų, vadybinių ar kitų išteklių stokos konkuruoti rinkoje. Valstybė, siekianti verslumo skatinimo, stengiasi mažinti mokesčių naštą, suteikti mokesčių, rinkliavų lengvatų verslo subjektams, tačiau tokios išlygos yra nepakankamos, siekiant pritraukti užsienio kapitalą. Užsienio investuotojai dažnai aplenkia Lietuvą dėl per didelio pelno ir gyventojų pajamų mokesčio, kurie ženkliai mažina verslo subjektų veiklos pelningumą bei ilgina investicijų atsipirkimo laikotarpį. Todėl svarbu didelį dėmesį skirti valstybės mokesčių politikai, siekiant verslo aplinkos gerinimo. Smulkus ir vidutinis verslas skatinamas per tarptautines, nacionalines, regionines ir vietos lygmens programas, kurios suteikia galimybę verslo subjektams naudotis specialiaisiais fondais, orientuotais į verslo informacijos sklaidą, verslo aplinkos gerinimą, verslumo skatinimą, veiklos modernizavimą. Europos Sąjungos paramos instrumentai, Valstybės finansinė pagalba suteikia galimybę smulkioms ir vidutinėms įmonėms kurtis, plėsti savo veiklą bei tapti konkurencingomis. Tačiau žinoma, kad Lietuva susiduria su problemomis, susijusiomis su skaidriu lėšų skirstymu, efektyviu jų panaudojimu, retkarčiais- su informacijos verslo subjektams stoka, todėl galima teigti, kad šis paramos SVV skatinimui būdas nėra pakankamai efektyvus. Valstybinis sektorius taip pat teikia paramą verslo subjektams kreditų garantijų srityse. Tai suteikia galimybę steigtis naujoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei plėsti savo veiklą. Paramos SVV sektoriui instrumentų yra išties nemažai, tačiau ne visi verslo subjektai sugeba ir gali šia pagalba pasinaudoti dėl informacijos, žinių bei įgūdžių stokos. Ši problema itin aktuali silpnai išsivysčiusiuose Lietuvos regionuose, kur nėra pakankamai išplėtotos verslo infrastruktūros, stinga mokslinio ir intelektualinio potencialo. Be to, smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus veikla pasiekia didesnį veiklos efektyvumą SVV įmonėms vienijantis į stambesnius verslo vienetus. Nors šios srities veiklos plėtra yra išskirta kaip prioritetinė, tiek regioniniu tiek valstybiniu lygmeniu įmonių vienijimasis nėra pakankamai paplitęs reiškinys. 3.2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra Statistikos departamentas kasmet rengia ir skelbia statistinę informaciją apie smulkių ir vidutinių įmonių veiklą Lietuvoje, atlieka apklausas apie įmonių veiklos sąlygas. Visa gauta informacija yra labai svarbi ir naudinga, nes padeda nustatyti SVV plėtros kliūtis, atskleidžia verslo visuomenės poreikius. Siekdami kuo plačiau informuoti mažas ir vidutines įmones bei vengdami dubliavimosi, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos Europos verslo informacijos centrai teikia paslaugas skirtingose apskrityse: Vilniaus Europos verslo informacijos centras – Vilniaus, Alytaus, Utenos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Kauno Europos verslo informacijos centras – Kauno, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Klaipėdos Europos verslo informacijos centras – Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Siekiant paremti pradedančiuosius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų yra įsteigti verslo inkubatoriai. Juose ūkio subjektai gali naudotis visokeriopa parama: lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas, konsultuotis verslo plano paruošimo, verslo plėtojimo ir kt. klausimais. 2 pav. Lietuvoje veikiančių įmonių pasiskirstymas pagal įmonių skaičių ir apskritis 2008-01-01 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys Kaip matome šiame paveikslėlyje daugiausiai veikiančių įmonių yra Vilniaus apskrityje. Tai sudaro daugiau nei trečdalį visų Lietuvoje veikiančių įmonių. Laikinosios Lietuvos sostinės apskrityje veikiančių įmonių yra beveik trylika tūkstančių. Taigi diagramoje matyti, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse veikiančiųjų įmonių yra daugiausia. Kitose mažesnių miestų apskrityse įmonių skaičius neviršija 5000 įmonių ribos. Šioje diagramoje matyti, kad Lietuvoje yra labai daug smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, taigi jos daro didelę įtaką šalies ekonomikai. Kuriantis smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms daugėja naujų darbo vietų, kurios sudaro sąlygas gyventojams realizuoti savo idėjas, siekius, sugebėjimus. Beto smulkios ir vidutinės įmonės konkuruoja su stambiomis organizacijomis, kas leidžia pagerinti jų teikiamų paslaugų ir produktų kokybę bei neretai ir sumažinti jų kainą. Taip pat smulkus ir vidutinis verslas daro įtaką regionų išsivystymo lygio kėlimui. 3 pav. Išregistruotų įmonių pasiskirstymas pagal teisines formas ir darbuotojų skaičių įmonėse 2008-01-01 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys Paveikslėlyje matome, kad daugiausia Lietuvoje išregistruotų įmonių pagal teisines formas yra individualių įmonių (3711). Beveik ketvirtadalį sudaro uždarosios akcinės bendrovės (1100). Kaip matome mažiausiai išregistruotų yra kooperatinių bendrovių. Akcinių ir žemės ūkio bendrovių išregistruotas skaičius panašus. 1 lentelė. Veikiančių įmonių pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis ir įmonių dydžius 2008-01-01 Ekonominės veiklos rūšis Darbuotojų skaičiaus grupės Iš viso   iki 9 nuo 10 iki 49 nuo 50 iki 249 250 ir daugiau Statyba 3227 1718 484 43 5472 Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba 3553 918 102 6 4579 Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais 5580 1422 228 13 7243 Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 9080 1410 188 25 10703 Viešbučiai ir restoranai 2092 843 87 6 3028 Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais 3397 989 207 13 4606 Papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla 1009 222 39 9 1279 Nekilnojamojo turto operacijos 3297 377 47 4 3725 Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 930 126 25   1081 Kita verslo veikla 5141 727 111 23 6002 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1758 251 30 3 2042 Lentelėje matome, kad Lietuvoje veikiančių įmonių, skirstant pagal ekonomines veiklos rūšis, daugiausia yra mažmeninėje prekyboje (jų skaičius siekia 10703). Šioje veikloje yra daugiausia įmonių, kurios turi iki 9 darbuotojų. Statybos veikloje yra dvigubai mažiau veikiančių įmonių nei mažmenineje prekyboje. Daugiausia yra statybos įmonių, kurios turi iki 9 darbuotojų. Iš lentelęje pateiktų duomenų matome, kad mažiausiai yra įmonių, kurių ekonominė veikla susijusi su kompiuteriais. Lietuvoje veikia 1081 šios ekonominės veiklos įmonė. IŠVADOS 1. Smulkus ir vidutinis verslas - vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. 2. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų veiklos skatinimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas, o tuo pačiu – viena iš regionų plėtros bei vystymo sąlygų. 3. Vienas iš pagrindinių trūkumų, stabdančių tolygią smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje yra nevienodas šio ūkio sektoriaus išsivystymas skirtinguose regionuose- smulkių ir vidutinių įmonių skaičius. 4. Nors egzistuoja daugybė smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo priemonių, ne visi verslo subjektai dėl įgūdžių ir informacijos stokos geba jomis pasinaudoti, todėl SVV sektoriaus veiklos efektyvumas mažėja bei auga regionų išsivystymo lygio skirtumai. 5. Tolygi regionų ekonominė plėtra gali būti užtikrinama skatinant verslumą mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Naujai įsteigtos smulkios ir vidutinės įmonės ženkliai prisidėtų prie ekonominių rodiklių augimo. Taip pat būtina skatinti užsienio kapitalo investicijas, kurios padėtų spręsti su užimtumu susijusias problemas. 6. Siekiant SVV sektoriaus veiklos efektyvumo, svarbu racionaliai naudoti teisinius, finansinius išteklius, skatinti inovacijų, naujų technologijų diegimą tam, kad smulkios ir vidutinės įmonės taptų konkurencingesnės. SUMMARY The problem of uneven development of Lithuanian regions economy is positively analyzed and many attempts to solve it have been made, but not all the means were ineffective. Consequently, the uneven development of regions incites to search the implements which would be more effective. The sector of small and medium enterprises is the base of country‘s economic growth and the principal condition of regional development. The development of SME determines the competitive ability and helps to solve the employment problems. But the potentialities of SME‘s in Lithuanian regions are uneven, therefore it is very important to measure the meaning of SME‘s sector to regional development and research the implements to improve his efficiency. Point of the project is to analyze problems and outlook of small and medium enterprises development in Lithuanian regions. To reach the point, it is necessary to value the importance of small and medium enterprises to country‘s economy, to analyze SME‘s condition, the alternation tendencies of small and medium companies, to estimate the efficiency of SME‘s sector, to treat the problems of SME‘s development, to indicate the implements of incentives for small and medium enterprises and to analyze the development of SME‘s sector in the context of today‘s Lithuanian regions. Reaching efficiency of activity of sector it is important to use rationally legal and financial resources, initiate suggestion of innovations and new technologies that the small and medium enterprises could became more competitive. LITERATŪRA 1. Smulkiojo ir vidutinio verslo iššūkiai:teoriniai ir praktiniai aspektai: mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija. Vilnius:VTVK, 2008. 122 p. 2. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. [interaktyvus]. Vilnius, 2008 [žiūrėta 2009 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!